STULGINSKIS Aleksandras (1885–1969)

 

 

Vardas ir pavardė – Aleksandras STULGINSKIS

Gimimo data ir vieta – 1885 m. vasario 26 d., Kutalių kaimas, Kaltinėnų valsčius, Raseinių apskritis (dab. Šilalės rajonas)

Mirties data ir vieta – 1969 m. rugsėjo 22 d., Kaunas 

Palaidojimo vieta – Kaunas, Panemunės kapinės 

Profesija – agronomas

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Dominykas Stulginskis-Valiuška, Marijona-Vadeikaitė Stulginskienė  

Kalbos – lietuvių (gimtoji), vokiečių, prancūzų, anglų  

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Ona Matulaitytė-Stulginskienė, dukra – Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė (g. 1921) 

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. sausio 9 d. 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 9 d. – 1927 m. balandžio 12 d. 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas:

1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d.;

1926 m. gruodžio 19 d.–1927 m. balandžio 12 d.; 

[1927 m. balandžio 12 d.–1936 m. rugsėjo 1 d. – formalus Seimo Pirmininkas, realiai pareigų vykdyti negalėjo] 

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA: 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA:

Išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje, pagal Lietuvos ūkininkų sąjungos sąrašą Nr. 15 (jame buvo įrašytas 1-as); 

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Krikščionių demokratų bloką;  

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d.– Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininkas;

1920 m. birželio 19 d. – perėmė Respublikos Prezidento įgaliojimus ir iki kitų Respublikos Prezidento rinkimų, tapo einančiu Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas Steigiamojo Seimo Pirmininku;  

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS:

Būdamas Steigiamojo Seimo Pirmininku ėjo ir Seniūnų sueigos nario pareigas; 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1920 m. gegužės 20 d.–1920 m. liepos 26 d. – Žemės reformos komisijos narys; 

MAŽOJO SEIMO NARYS: 

1920 m. spalio 22 d.–1921 m. sausio 17 d. – vadovavo Mažajam Seimui; 

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:

Aleksandras Stulginskis dėl nuosaikumo ir gebėjimo rasti kompromisus buvo išrinktas Steigiamojo Seimo Pirmininku, vadovavo Steigiamojo Seimo statuto parengimui, komisijų sudarymui, jų sudėties suderinimui su partijomis, pirmininkaudavo Seimo posėdžiams. Buvo gerai perpratęs Steigiamojo Seimo statutą, griežtai jo laikydavosi, sugebėdavo logiškai ir korektiškai suformuluoti nepatyrusių atstovų nepreciziškai teiktas pataisas. Pirmininkavo Mažojo Seimo posėdžiams.

 

 

---

 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. sausio 9 d.

RINKIMŲ APYGARDA:

Išrinktas III (Raseinių) rinkimų apygardoje, pagal Lietuvos ūkininkų sąjungos sąrašą Nr. 6 (jame buvo įrašytas 1-as);  

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai;  

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nėra duomenų

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: nebuvo 

1922 m. gruodžio 21 d. Seimas Aleksandrą Stulginskį išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu, jis tą pačią dieną prisiekė ir pradėjo eiti pareigas. Opozicinės frakcijos, skirtingai interpretuodamos Konstitucijos 41 paragrafą, kvestionavo šių rinkimų teisėtumą.  Aleksandras Stulginski 1923 m. sausio 9 d. atsisakė Seimo nario mandato, vietoj jo Seimo nariu buvo patvirtintas Juozas Skyrius. 1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis paleido I Seimą, po to, kai pasitikėjimo negavo Ernesto Galvanausko suformuotas Ministrų Kabinetas ir kartu paskelbė kito Seimo rinkimų datą. 

 

---

 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 9 d. – 1927 m. balandžio 12 d. 

RINKIMŲ APYGARDA:

Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje, pagal Lietuvos ūkininkų sąjungos sąrašą Nr. 17 (jame buvo įrašytas 1-as); 

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1926 m. gruodžio 19 d.–1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas.

(1927 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu buvo paleistas Trečiasis Seimas, tačiau nebuvo paskelbta naujojo Seimo rinkimų data, todėl Trečiojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis, remdamasis Seimo statutu ir toliau ėjo Seimo Pirmininko pareigas, tačiau realiai jų vykdyti negalėjo. Teisiškai jo įgaliojimai nutrūko 1936 m. rugsėjo 1 d., kai į pirmąjį posėdį susirinko Ketvirtasis Seimas.)

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS:

Būdamas Seimo Pirmininku ėjo ir Seniūnų Sueigos nario pareigas;  

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Krašto apsaugos komisijos narys (nuo 1926 m. birželio 9 d.);  

Užsienio reikalų komisijos narys (nuo 1926 m. birželio 9 d.);  

Ekonominės komisijos pavaduojantis narys (nuo 1926 m. birželio 9 d.);   

PASISAKYMAI, INTERPELIACIJOS: 

1926 m. lapkričio 4 d. – Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijos vardu kalbėjo ratifikuojant Lietuvos Respublikos ir SSRS sutartį; 

1926 m. gruodžio 9 d. – Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijos vardu kalbėjo dėl 1927 metų Lietuvos valstybės biudžeto; 

1926 m. gruodžio 16 d. – svarstant valstybės biudžetą, kalbėjo dėl Žemės ūkio ministerijos sąmatos; 

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:

III Seime atsidūręs opozicijoje, Aleksandras Stulginskis kalbėdavo tik esminiais klausimais. Po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdyto valstybės perversmo, atsistatydinus Seimo Prezidiumui, Aleksandras Stulginskis buvo išrinktas Seimo Pirmininku. 1927 m. balandžio 12 d. jam teko perskaityti Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos aktą, kuriuo buvo paleistas III Seimas. 

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

Nuo 1892 m. mokėsi pas vietos daraktorę, vėliau – tris metus mokėti Kaltinėnų pradžios mokykloje;  

1902–1904 m. – mokėsi Liepojos gimnazijoje (Kuršo gubernija, dabar – Latvija), baigė keturias klases;  

1908 m. – baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune (įšventinimas į kunigus jo paties prašymu buvo atidėtas); 

1908–1909 m. – studijavo Insbruko (Austrija) universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete (galutinai atsisakė įšventinimo į kunigus); 

1910–1913 m. – studijavo Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institutą, baigęs įgijo agronomo specialybę, pasirinko gyvulininkystės specializaciją. 

 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

Apie 1903 m. – dirbo raštininko padėjėju Kaltinėnuose; 

1909–1910 m. – grįžęs po studijų Insbruko universitete, dirbo Šv. Kazimiero draugijoje Kaune, mokytojavo Kauno berniukų gimnazijoje; 

1913 m. balandžio mėn. – grįžęs po studijų Halės universitete, pradėjo dirbti agronomu Vilniaus žemėtvarkos komisijoje, vėliau – Trakų apskrities, Alytaus rajoniniu agronomu; 

1914–1915 m. – redagavo žurnalo „Vienybė“ priedą „Viensėdis“; 

1915 m. – kooptuotas į Vilniuje įsisteigusią Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti, ėjo šios draugijos Švietimo komisijos narios pareigas (rūpinosi lietuvių mokyklų reikalais, rengė pedagogikos kursus, Vilniaus lietuvių gimnazijoje dėstė gamtos mokslus),  dirbo Agronomijos draugijoje, administravo daržų ūkį, tiekusį maisto produktus vilniečiams ir Vilniuje atsidūrusiems karo pabėgėliams; 

1917 m. rugsėjo 18–22 d. – Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis, vienas iš šios konferencijos organizatorių ir konferencijos programos rengėjų; 

1917 m. rugsėjo 22 d. – Lietuvių konferencijoje Vilniuje išrinktas Lietuvos Tarybos (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės Tarybos) nariu, vadovavo šios Tarybos Tremtinių ir belaisvių grąžinimo komisijai, priklausė komisijai deryboms su Lietuvoje gyvenusiais kitataučiais; 

1917 m. rugsėjo mėn. – dalyvavo steigiant Lietuvos Krikščionių demokratų partiją, buvo išrinktas jos Centro Komiteto pirmininku;  

1917 m. – redagavo laikraštį „Tėvynės sargas“ (redagavo ir vėlesniais metais); 

1918 m. vasario 16 – su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras; 

1918 m. – vadovavo Vilniuje vykusiai Lietuvos krikščionių demokratų konferencijai, priėmusiai Lietuvos krikščionių demokratų partijos programą; 

1918 m. – prisidėjo leidžiant ir redaguojant laikraštį „Ūkininkas“; 

1918 m. gruodžio 26 d.–1919 m. kovo 12 d. – II Ministrų Kabineto narys – ministras be portfelio (Ministras Pirmininkas – Mykolas Sleževičius); 

1919 m. kovo 12 d.–1919 m. balandžio 12 d. – III Ministrų Kabineto narys – Ministro Pirmininko pavaduotojas, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministras (Ministras Pirmininkas – Pranas Dovydaitis, nuo 1919 m. kovo 19 d. Aleksandras Stulginskis faktiškai ėjo Ministro Pirmininko pareigas) ; 

1919 m. balandžio 12 d.–1919 m. spalio 7 d. – IV Ministrų Kabineto narys – žemės ūkio ir valstybės turtų ministras (Ministras Pirmininkas – Mykolas Sleževičius); 

1919 m. gruodžio 28–29 d. – dalyvavo steigiant Lietuvos ūkininkų sąjungą, išrinktas jos Centro komiteto pirmininku; 

1919 m. – vienas iš Ūkio banko steigėjų; 

1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys, Seimo Pirmininkas; 

1919 m. birželio 19 d. – būdamas Steigiamojo Seimo Pirmininku pradėjo eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas; 

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. sausio 9 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys; 

1922 m. gruodžio 21 d. – I Seime išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, tą pačią dieną prisiekė ir pradėjo eiti Respublikos Prezidento pareigas; 

1923 m. birželio 19 d. – II Seime perrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu (prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 1923 m. birželio 20 d., jas ėjo iki Respublikos Prezidento Kazio Griniaus inauguracijos vykusios 1926 m. birželio 8 d.); 

1925–1930 m. – Lietuvos skautų brolijos šefas; 

1926 m. birželio 9 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys (nuo 1926 m. gruodžio 19 d. – Seimo Pirmininkas); 

1927–1940 m. – ūkininkavo savo ūkyje Jokūbavo dvare, netoli Kretingos. Kretingoje turėjo parduotuvę, kurioje prekiavo ūkio gaminiais; buvo kooperatyvų „Lietūkis“, „Linas“ narys;  

1935 m. – kartu su buvusiu Prezidentu Kaziu Griniumi ir buvusiais premjerais kreipėsi memorandumu į Respublikos Prezidentą Antaną Smetoną dėl padėties Lietuvoje, dėl žiauraus elgesio su Suvalkijos valstiečių streiko dalyviais;   

1935 m. rugpjūčio mėn. – dalyvavo Pasaulio lietuvių kongrese, sakė kalbą; 

1936 m. – kartu su buvusiu Prezidentu Kaziu Griniumi kreipėsi memorandumu į Respublikos Prezidentą dėl Ketvirtojo Seimo, perspėjo, kad piliečių valios neišreiškiantis Seimas neturės autoriteto visuomenėje, siūlė panaikinti karo padėtį ir grąžinti spaudos laisvę;   

1938 m. pavasarį – kartu su buvusiu Prezidentu Kaziu Griniumi, pateikė Seimo Prezidiumui Amnestijos įstatymo projektą, po kuriuo buvo pasirašę per 20 tūkst. šalies gyventojų, tačiau šis projektas nebuvo priimtas, dėl nepakankamo parašų skaičiaus (Konstitucija numatė, kad Seimui svarstyti įstatymo projektą galėjo siūlyti 25 tūkst. rinkimų teisę turintys piliečiai); 

1940 m. birželio 15 d. – Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą liko Jokūbave; 

1941 m. birželio 7 d. – okupacinės sovietų valdžios kartu su žmona buvo suimtas Kretingoje;  

1941 m. birželio 14 d. – ištremtas iš Lietuvos ir be teismo kalintas Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (Kraslage), tą pačią dieną – žmona Ona Stulginskienė buvo ištremta į Komijos ASSR  

1942 m. – buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kaltintas tuo, kad priklausė Krikščionių demokratų partijai, kad buvo Lietuvos Valstybės Tarybos narys, Lietuvos Respublikos Prezidentas, taip pat tuo, kad Kraslage prisidėjo prie bandymų išsilaisvinti iš lagerio. Bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas; 

1952 m. vasario 27 d. – Ypatingojo pasitarimo prie SSRS Valstybės saugumo ministerijos (MGB) nutarimu buvo nuteistas 25 metus kalėti, kalintas Vladimiro kalėjime; 

1954 m. birželio 2 d. – po Stalino mirties, TSRS Aukščiausiojo teismo karo kolegijos nutartimi bausmės laikas sumažintas iki faktiškai išbūto kalinimo laiko, todėl buvo paleistas iš kalėjimo ir ištremtas į Komijos ASSR. Persikėlęs pas žmoną dirbo sandėlininku Kvitkevoso miškų pramonės ūkyje, agronomu Pezmago tarybiniame ūkyje; 

1956 m. pabaigoje – kartu su žmona grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune; 

1957–1959 m. – dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje. Iki pat mirties buvo sekamas – reabilituotas tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 m.;

1969 m. rugsėjo 22 d. – mirė Kaune. 

 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Atkurtos draugijos „Rytas“ narys (pirmininkas);   

Draugijos „Tiesa“ narys (vienas iš steigėjų – 1926 m.);  

Kooperatyvo „Lietūkis“ narys; 

Kooperatyvo „Linas“ narys;

Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys (vienas iš steigėjų – 1917 m., Centro komiteto pirmininkas: 1917, 1918–1919 ir 1935 m.); 

Lietuvos ūkininkų sąjungos narys (vienas iš steigėjų – 1919 m., Centro komiteto pirmininkas); 

Skautų brolijos šefas (1925–1930 m.);  

Studentų ateitininkų klubo „Vytautas“ garbės narys.  

 

 

ĮVERTINIMAS, APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS: 

Apdovanojimai: 

1925 m. – Estijos Respublikos Laisvės kryžiaus III rūšies 1-ojo laipsnio ordinas.  

Atminimo įamžinimas: 

1922 m. serijoje „De jure“ buvo išleistas pašto ženklas skirtas, Lietuvos Respublikos tarptautiniam pripažinimui paminėti, kuriame buvo pavaizduotas Aleksandras Stulginskis (dalininkas – Adomas Varnas); 

1931 m. gatvei Kauno mieste (Vilijampolėje) buvo suteiktas Aleksandro Stulginskio vardas (pavadinimas panaikintas 1946 m. gruodžio 12 d., gatvei suteiktas Komjaunimo pavadinimas. 1990 m. atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, 1990 m. rugsėjo 20 d. šiai gatvei buvo sugrąžintas Aleksandro Stulginskio pavadinimas); 

1991 m. – Jokūbavo mokyklai suteiktas Aleksandro Stulginskio vardas (dabar – Kretingos rajono Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykla); 

1991 m. – Jokūbavo dvaro parke (Kretingos rajonas) buvo pastatytas paminklas Aleksandrui Stulginskiui (architektas – E. Giedrimas, skulptorius – M. Narbutas); 

1992 m. balandžio 7 d. – Jokūbavo dvaro sodybos fragmentai buvo įtraukti į Kultūros vertybių registrą;  

1994 m. vasario 16 d. – serijoje „Lietuvos nepriklausomybės diena“ buvo išleistas pašto ženklas, kuriame buvo pavaizduotas Aleksandras Stulginskis (dailininkas – Jokūbas Zovė) ir meninis vokas (dailininkas – Antanas R. Šakalys); 

1995 m. – Kauno 37-ajai vidurinei mokyklai buvo suteiktas Aleksandro Stulginskio vardas (dabar – Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla-daugiafunkcis centras); 

1995 m. vasario 13 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo įsteigta vardinė Prezidento Aleksandro Stulginskio stipendija, skirta žemės ūkio studijų srities studentams (nuo 2012 m. kovo 21 d. stipendija teikiama fizinių mokslų studijų sričių studentams);  

1996 m. – Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune sodelyje buvo atidengtas paminklas Aleksandrui Stulginskiui (skulptorius – Vytautas Narutis, architektas – Kęstutis Mikšys);  

1999 m. gruodžio 20 d. – Kaltinėnų mokyklai (Šilalės rajonas) suteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio vardas (dabar – Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija); 

2004 m. – Aleksandras Stulginskis įamžintas medalyje, skirtame Lietuvos Krikščionių demokratų partijos 100-mečiui paminėti (skulptorius – medalininkas Juozas Kalinauskas);  

2010 m. vasario 26 d. – Kaune, ant penkiaaukščio namo Dainavos rajone (Taikos pr. 45), atidengta memorialinė lenta su užrašu: „Šiame name 1967–1969 m. gyveno Lietuvos respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis“; 

2011 m. vasario 8 d. – Kaune, ant namo Vilijampolėje (Vidurinė g.13), atidengta memorialinė lenta su užrašu: „Šiame name grįžęs iš tremties 1958–1960 m. gyveno antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis“; 

2011 m. birželio 28 d. – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Lietuvos žemės ūkio universitetas buvo pavadintas Aleksandro Stulginskio universitetu (2019 m. sausio 1 d. Aleksandro Stulginskio universitetas prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto ir tapo VDU Žemės ūkio akademija);  

2011 m. liepos 2 d. – Babtuose (Kauno rajonas), Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atidengta atminimo lenta su užrašu: „1957–1959 m. Kauno rajono Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje (dabar institutas) vyresniuoju moksliniu bendradarbiu dirbo agronomas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, Steigiamojo seimo pirmininkas Lietuvos Respublikos prezidentas, Sibiro tremtinys ir kalinys Aleksandras Stulginskis 1885–1969“ (skulptorius – Stasys Žirgulis);  

2011 m. sausio 20 d. – ant Martino Liuterio universiteto sienos (Halė–Vitenbergas, Žemutinė Saksonija, Vokietija) buvo atidengta atminimo lenta Aleksandrui Stulginskiui; 

2016 m. spalio 28 d. – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio kapas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (2005 m. balandžio 29 d. – paskelbta valstybės saugomu objektu); 

2016 m. lapkričio 30 d. – Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtosios sodybos atmintina vieta buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (2017 m. birželio 29 d. – paskelbta valstybės saugomu objektu);  

2018 m. rugsėjo 8 d. – Žalgirio pergalės parke, (Kauno r.) Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų garbei (tarp jų ir Aleksandrui Stulginskiui) pasodinta ąžuolų alėja (architektas Stanislovas Kalinka). 

2019 m. – prie Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos atidengtas Aleksandrui Stulginskiui skirtas paminklinis biustas (autorius Osvaldas Neniškis);  

Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje yra atidengta atminimo lenta, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams (tarp jų ir Aleksandrui Stulginskiui) atminti. 

Pavadintos gatvės: 

Aleksandro Stulginskio alėja – Šatijai, Lapių sen., Kauno r. sav.; 

Aleksandro Stulginskio gatvė – Jokūbavas, Žalgirio sen., Kretingos r. sav.; 

Aleksandro Stulginskio gatvė – Kaunas, Kauno m. sav.; 

Aleksandro Stulginskio gatvė – Šilalė, Šilalės miesto sen., Šilalės r. sav.; 

Aleksandro Stulginskio gatvė – Tūbinės I, Šilalės kaimiškoji sen., Šilalės r. sav.; 

Aleksandro Stulginskio gatvė – Vilnius, Vilniaus m. sav. 

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Rašė gyvulių priežiūros, grūdinių kultūrų, sodų auginimo klausimais. Redagavo žurnalo „Vienybė“ priedą „Viensėdis“, laikraščius „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“.

Bendradarbiavo laikraščiuose „Rytas“, „Lietuvos aidas“, „XX amžius“. 

Stulginskis A. Atsiminimai, spaudai paruošė Jonas Račkauskas, Čikaga: Pedagoginis lituanistikos institutas, 1980; 

Stulginskis A. Kaip pataisyti prastas pievas, Kaunas: akcinės „Žaibo“ bendrovės spaustuvė, 1931; 

Stulginskis A. Veršiukų auginimas, Vilnius: Martyno Kuktos spaustuvė, 1915. 

Ūkininkų kalendorius 1918 metams, sudarė A. Stulginskis, Vilnius: Zničio spaustuvė, 1917; 

Ūkininkų kalendorius 1919 metams, sudarė A. Stulginskis, Vilnius: Žaibo spaustuvė, 1918; 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio kapas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search (žr. 2020-11-06) 

Aleksandras Stulginskis, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 62.

Blažytė-Baužienė, Danutė. Stulginskis Aleksandras, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p., p. 494–496. 

Blažytė-Baužienė, Danutė. Stulginskis Aleksandras, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. p. 366–369.

Eidintas, Alfonsas. Aleksandras Stulginskis ir jo epocha, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. 

Eidintas, Alfonsas. Aleksandras Stulginskis: Lietuvos Prezidentas – Gulago kalinys, Vilnius, 1995. 

ELTA, Vokietijoje įamžintas prezidento A. Stulginskio atminimas, tv3.lt, https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/521527/vokietijoje-iamzintas-prezidento-a-stulginskio-atminimas (žr. 2020-11-06) 

Jokūbavo dvaro sodybos fragmentai, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search (žr. 2020-11 06)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, [virtuali paroda], archyvai.lt 

Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtosios sodybos atmintina vieta, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search (žr. 2020-11-06)

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto pavadinimo pakeitimo ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo, Vilnius, 2011 m. birželio 28 d. Nr. XI-1558, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5FB35CD0F842

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinių stipendijų įsteigimo, Vilnius, 1995 m. vasario 13 d. Nr. 241, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2C598E514D13 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Kazio Griniaus ir Aleksandro Stulginskio vardinių stipendijų įsteigimo“ pakeitimo, Vilnius, 2012 m. kovo 21 d. Nr. 310, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BE94EB538D33 

MELC, Aleksandras Stulginskis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, vle.lt, 2020-02-12. 

Stulginskis Aleksandras, Lietuvių enciklopedija, t. 29, Bostonas, 1963, p. 83–85. 

Stulginskis Aleksandras, Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas, http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=STULGINSKIS%20ALEKSANDRAS (žr. 2020-11-06) 

Svarauskas, Artūras. Stulginskis Aleksandras, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žinynas, sud. Mindaugas Tamošaitis, Algis Bitautas, Artūras Svarauskas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 393–398. 

Truska, Liudas. Aleksandras Stulginskis, Lietuvos Respublikos prezidentai, sud. Algimantas Liekis, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995. 

Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918-1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

 

 

Susijusi informacija: 

• 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai 

• Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininkas