TUMĖNAS Antanas (1880–1946)

 

 

Vardas ir pavardė – Antanas TUMĖNAS

Gimimo data ir vieta – 1880 m. gegužės 13 d.,  Kurkliečių kaimas, Ragelių valsčius, Novoaleksandrovsko apskritis (dabar – Rokiškio rajonas)  

Mirties data ir vieta – 1946 m. vasario 8 d., Bachmanning (prie Linzo), Austrija

Palaidojimo vieta – Bachmanning (prie Linzo) kapinės, Austrija

Profesija – teisininkas 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Domininkas Tumėnas ir Rozalija Danytė-Tumėnienė 

Šeiminė padėtis – vedęs (1916 m.), žmona – Janina Kairiukštytė-Tumėnienė (1884–1972 m.), sūnus – Vytautas (mirė vaikystėje), dukra – Danutė Tumėnaitė-Vasiliauskienė 

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1924 m. birželio 18 d.

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA: 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje kaip Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas pagal sąrašą Nr. 6 (įrašytas pirmas);  

FRAKCIJA: 

priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai įėjusiai į Krikščionių demokratų bloką;

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

1920 m. spalio 1 d. – 1921 m. vasario 15 d. – Seniūnų sueigos narys; 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Konstitucijos komisijos narys ir pirmininkas; 

Redakcijos komisijos narys ir pirmininkas; 

Amnestijos komisijos narys; 

Bendrosios teisės komisijos narys; 

Laikinosios komisijos Globos įstatymui parengti narys (nuo 1920 m. birželio 7 d.); 

Laikinosios komisijos įvykiams Suvalkų fronte ištirti narys (nuo 1921 m. liepos 9 d.);  

MAŽOJO SEIMO NARYS: 

1920 m. spalio 22 d.–1921 m. sausio 17 d. – Mažojo Seimo narys. 

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:

V. Vaitiekūnas pabrėždamas Antano Tumėno indelį kuriant įstatymus yra rašęs: „Jokiu atveju nebus perdėta tariant velionį Tumėną atstovavus St. Seimo teisinę sąmonę ir buvus jo teisine siela“.  Jo parlamentinė veikla siejama su laikinosios ir nuolatinės Lietuvos Respublikos Konstitucijų parengimu ir priėmimu. Jam vadovaujant buvo parengta pirmoji nuolatinė 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija. Jis pasisakė už Prezidento instituciją, tačiau manė, kad Prezidentą turėtų rinkti ne Seimo nariai, o visi Lietuvos Respublikos piliečiai. Antanas Tumėnas buvo vienas iš aktyviausių Krikščionių demokratų bloko kalbėtojų Steigiamajame Seime, anot Danutės Blažytės-Baužienės: iš viso referavo 11 įstatymų, be minėtų kalbų, per 60 kartų dalyvavo diskusijose, tiek pat kartų teikė įstatymų pataisas, per 30 kartų. įsiterpdavo trumpai bei replikavo, 22 kartus kalbėjo dėl posėdžių vedimo tvarkos ir 10 kartų dėl darbotvarkės, tačiau tik 2 kartus asmens klausimu. Jis nebuvo geras oratorius, kalbėjo lėtai, monotoniškai, tačiau visuomet valstybiškai atsakingai ir pedantiškai tiksliai.

1920 m. rugsėjo 20 d. – teikė paklausimą Teisingumo ministrui dėl nevykdomo ministerijos pažado įsteigti užkrečiamųjų ligų ligoninę prie Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo; 

1920 m. spalio 22 d. – teikė paklausimą Vidaus reikalų ministrui dėl neteisėto Musninkų valsčiaus milicijos elgesio su T. Kuligovskiu;  

1921 m. lapkričio 15 d. – kartu su Mykolu Krupavičiumi teikė paklausimą Ministrui Pirmininkui ir Užsienio reikalų ministrui dėl Vilniuje lenkų suimto advokato Stasio Šilingo;  

 

 

---

 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje (pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą Nr. 14, įrašytas pirmas); 

FRAKCIJA: 

priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nėra duomenų

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Mandatų komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 17 d.); 

Savivaldybių ir administracijos komisijos narys, komisijos pirmininkas (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.);  

Teisių ir redakcijos komisijos narys, komisijos pirmininkas (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.);  

Finansų ir biudžeto komisijos narys (1922 m. lapkričio 28 d. – 1923 m. vasario 1 d.).  

PASISAKYMAI: 

Kilus nesutarimams dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų teisėtumo, 1923 m. sausio 12 d. diskusijoje dėl Konstitucijos 41 paragrafo interpretavimo ir Prezidento rinkimų teisėtumo laikėsi pozicijos, kad Prezidentas renkamas posėdyje dalyvaujančių atstovų balsų dauguma.

 

---

 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1924 m. birželio 18 d. 

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje (pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą Nr. 2, įrašytas antras);

1924 m. birželio 17 d. – paskirtas Ministru Pirmininku, atsisakė Seimo nario mandato, vietoje jo nuo 1924 m. birželio 18 d. Seimo nariu tapo Juozas Sakalauskas; 

FRAKCIJA: 

priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1923 m. birželio 5 d. – 1923 m. birželio 30 d. – Seimo Pirmininkas (iš Seimo Pirmininko pareigų pasitraukė tapęs teisingumo ministru); 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

būdamas Seimo Pirmininku buvo sueigos nariu; 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: nebuvo

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:

Vienas svarbiausių Antano Tumėno kaip referento pasisakymų II Seime buvo diskusijoje dėl Seimo statuto. Tai dokumentas reglamentavęs Seimo darbą. Antanas Tumėnas tvirtino, kad Seimo plenumo darbą būtina sutelkti sesijomis, o įstatymus rengti komisijose, didinant jų atsakomybę ir atsiskaitomybę, siūlė aiškiai reglamentuoti Seimo Prezidiumo ir komisijų funkcijas, atskirti viso Seimo ir pavienių Seimo atstovų paklausimus Vyriausybei. 

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

Nuo 1887 m. – gyveno Vilniuje pas mamos seserį, giminės Vilniuje globojo ir ruošė dvasinei tarnystei, mat, tėvai ketino leisti sūnų į kunigus; 

1894–1900 m. – mokėsi II Vilniaus berniukų gimnazijoje; 

1900 m. – užsirašė į Maskvos universiteto Matematikos fakultetą; 

1901–1902 m. – mokėsi Varšuvos politechnikumo Statybos skyriuje; 

1903–1909 m. – studijavo Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultete, baigė įgijęs teisininko diplomą.  

 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

Baigęs studijas dirbo Kaune advokato Petro Leono padėjėju; 

1910 m. sausio 9 d. – paskirtas prisiekusiojo advokato padėjėju prie Kauno apygardos teismo, dirbo prisiekusiuoju advokatu Zarasuose; 

1912–1914 m. – kartu su gydytoju D. Bukontu prisidėjo įvedant pamaldas lietuvių kalba Zarasų bažnyčioje, steigiant skaityklas, bibliotekas;

1915 m. gegužės 13 d. – paskirtas prisiekusiuoju advokatu prie Vilniaus apygardos teismo rūmų; 

1915 m. – paskirtas Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komiteto įgaliotiniu Zarasuose;  

1915 m. rugpjūčio mėn. – su kitais karo pabėgėliais pasitraukė į Rusiją, buvo paskirtas Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komiteto įgaliotiniu (pradžioje Pskove, vėliau Voroneže dirbo įgaliotinio pavaduotoju ir patarėju teisės klausimais, rūpinosi ūkiniais karo pabėgėlių reikalais);  

1917 m. – persikėlė į Petrapilį, tapo vienu iš Lietuvių krikščionių demokratų partijos (Rusijoje) steigėjų ir Centro komiteto nariu; 
Lietuvių tautos tarybos narys (Rusijoje); 

1917 m. – Rusijos lietuvių Seimo Petrapilyje delegatas; 

1918 m. pavasarį – grįžo į Lietuvą, dirbo advokatu. Drauge su dr. Domininku Bukontu Zarasuose įsteigė „Saulės“ progimnaziją ir joje mokytojavo; 

1918 m. gruodžio 7 d. – paskirtas Rokiškio nuovados taikos teisėju; 

1918 m. gruodžio mėn. bolševikams užėmus Zarasus, Antanas Tumėnas 1919 m. gegužės mėn. buvo suimtas bolševikų ir iki liepos mėn. kalintas Vilniaus, Dvinsko (dabar – Daugpilis), Smolensko kalėjimuose kaip įkaitas; 

1919 m. – išvaduotas iš bolševikų nelaisvės trumpą laiką dirbo Zarasų nuovados taikos teisėju; 

1919 m. liepos mėn. – 1920 m. – ėjo Lietuvos Valstybės Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas; 

1919 m. – buvo įtrauktas į Teisingumo ministro Liudo Noreikos vadovaujamą komisiją Konstitucijos projektui rengti; 

1919–1925 m. – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komiteto narys; 

1920–1922 m. – dėstė Lietuvos Statuto teisę Aukštuosiuose kursuose Kaune; 

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys; 

1920 m. spalio 22 d.–1921 m. sausio 17 d. – Mažojo Seimo narys; 

1920 m. gruodžio 5 d. – 1923 m. – buvo renkamas Prisiekusiųjų advokatų tarybos nariu; 

1922–1935 m. –Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto dėstytojas, Teisės fakulteto docentas; vienas iš šio fakulteto kūrėjų, fakulteto tarybos narys; Valstybės teisės katedroje skaitė Lietuvos valstybinės teisės istorijos paskaitas, dėstė Lietuvos konstitucinę teisę; 

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys;

1923 m. birželio 5 d. – 1924 m. birželio 18 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys;

1923 m. birželio 5 d. – 1923 m. birželio 30 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas; 

1923 m. birželio 23 d. – 1924 m. birželio 18 d. – IX Ministrų Kabineto narys – teisingumo ministras (Ministras Pirmininkas – Ernestas Galvanauskas); 

1924 m. birželio 18 d. – 1925 m. vasario 4 d. – X Ministrų Kabineto Ministras Pirmininkas, taip pat iki 1924 m. liepos 8 d. teisingumo ministras ir vidaus reikalų ministerijos valdytojas; 

1925 m. vasario 4 d. – 1925 m. lapkričio 25 d. – XII Ministrų Kabineto narys – teisingumo ministras (Ministras Pirmininkas – Vytautas Petrulis); 

1925 m. spalio 23 d. – vėl buvo priimtas prisiekusiuoju advokatu Kaune (būdamas valstybės pareigūnu – advokato praktiką buvo sustabdęs); 

1927–1936 m. – vadovavo visas katalikiškas draugijas jungusiai organizacijai – Katalikų veikimo centrui; 

1928–1929 m. – buvo Katalikų veikimo centro leidinio „Mūsų laikraštis“ atsakingasis redaktorius;  

1931 m. – kariuomenės teisme gynė moksleivius ateitininkus ir jų vadovus, kaltintus antivalstybine veikla;  

1935 m. rugsėjo 1 d. – atleistas iš Vytauto Didžiojo universiteto, dėl nepaklusnumo Antano Smetonos režimui (Antanas Tumėnas nesusitaikė su demokratijos užgniaužimu po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdyto valstybės perversmo, nevengė to parodyti viešai, studentams nedėstė 1928 priimtos Konstitucijos);  

1935 m. spalio 12 d. – kartu su buvusiais Prezidentais Kaziu Griniumi, Aleksandru Stulginskiu ir buvusiais Ministrais Pirmininkais Mykolu Sleževičiumi, Ernestu Galvanausku paskelbė memorandumą Respublikos Prezidentui dėl padėties Lietuvoje ir dėl žiauraus elgesio su Suvalkijos ūkininkų streiko dalyviais. 

1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje. Buvo tardomas saugumo, tačiau nebuvo įkalintas ar ištremtas; 

1941 m. kovo 25 d. – Lietuvos TSR liaudies teisingumo komisaro sprendimu buvo atleistas iš advokato pareigų;  

1941 m. liepos 25 d. – Laikinosios Lietuvos Vyriausybės teisingumo ministro įsakymu Nr. 157 buvo paskirtas advokatu Kaune, buvo išrinktas Advokatų tarybos nariu, vicepirmininku;

1941 m. rugpjūčio 1 d. – 1943 m. – ėjo ekstraordinarinio profesoriaus pareigas Vilniaus universitete Teisės mokslų fakultete, dėstė senąją romėnų teisę; 

1943 m. – įsteigtame Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete atstovavo krikščionims demokratams, dalyvavo rezistencinėje veikloje;  

1944 m. gegužę – už rezistencinę veiklą buvo suimtas Gestapo ir įkalintas, tačiau po kurio laiko dėl silpnos sveikatos buvo iki teismo paleistas; 

1944 m. liepos 9 d. – per Vokietiją pasitraukė į Austriją, kurį laiką gyveno pas Vienoje studijavusią dukterį Danutę, buvo aktyvus Lietuvių sąjungos, gynusios lietuvių pabėgėlius narys (teikė nemokamas teisines konsultacijas), taip pat buvo aktyvus Vienos lietuvių parapijos narys; 

1946 m. sausio 31 d. – būdamas silpnos sveikatos persikėlė į Bachmanning‘o miestelį netoli Linzo (Austrija); 

1946 m. vasario 8 d. – mirė nuo širdies smūgio Bachmanning'o miestelyje; 

1946 m. vasario 12 d. – buvo palaidotas Bachmanning'o miestelio kapinėse;

 

 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Katalikų veikimo centro narys (1927–1936 m. – pirmininkas, arba valdybos narys); 

Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys;

Lietuvių sąjungos narys (organizacija veikė egzilyje Austrijoje);

Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys (vienas iš steigėjų – 1917 m. Petrograde, Centro komiteto narys 1919–1926 m.); 

Prisiekusiųjų advokatų tarybos narys; 

Studentų ateitininkų korporacijos „Justitia“ garbės narys;  

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) narys. 

 

 

ĮVERTINIMAI, APDOVANOJIMAI 

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 3-iojo laipsnio medalis; 

Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordino medalis;  

 

 

ATMINIMO ĮAMŽINIMAS

2002 m. rugpjūčio 1 d. – Kurkliečių kaime, Jūžintų seniūnijoje atidengtas paminklinis akmuo ženklinantis Antano Tumėno gimtinę; 

2005 m. gegužės 13 d. – Vilniuje ant Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų pastato atidengta atminimo lenta, greta pastato einanti gatvė pavadinta Antano Tumėno vardu; 

2019 m. spalio 25 d. – atidengta atminimo lentelė Bachmanning‘e (Austrijos Respublika). 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

Antanas Tumėnas. Rokiškėnai kūrę nepriklausomą Lietuvos valstybę, Rokiškio krašto muziejus, https://www.muziejusrokiskyje.lt/apie-muzieju/ekspedicijos-tyrimai/rokiskenai-kure-nepriklausoma-lietuvos-valstybe (žr. 2020-03-23) 

Antanas Tumėnas. Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 62.

Blažytė-Baužienė Danutė. Tumėnas Antanas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 536–541. 

Blažytė-Baužienė Danutė. Tumėnas Antanas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 397–401.

Jasaitis Domas. Antanas Tumėnas // http://www.prodeoetpatria.lt/files/pdf-straipsniai/metr-I/DOMAS%20JASAITIS%20-%20Antanas%20Tum%C4%97nas.pdf 

LCVA fondo 1557 pažyma, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 2014-09-23, https://www.archyvai.lt/lt/fondai/asmenu_dokumentu_fondai/lcva_f1557_pazyma.html 

Lietuvos Respublikos ambasadorius Austrijos Respublikoje dalyvavo buvusio tarpukario Lietuvos parlamento pirmininko, ministro pirmininko, teisingumo ministro Antano Tumėno atminimo lentelės atidengimo ceremonijoje, Lietuvos  Respublikos užsienio reikalų ministerija, 2019-10-28: http://www.urm.lt/at/lt/naujienos/lietuvos-respublikos-ambasadorius-austrijos-respublikoje-dalyvavo-buvusio-tarpukario-lietuvos-parlamento-pirmininko-ministro-pirmininko-teisingumo-ministro-antano-tumeno-atminimo-lenteles-atidengimo-ceremonijoje- 

Penkauskas Pr. Prof. Antanas Tumėnas tremtyje, Tėvynės sargas, 1948, Nr. 4, p. 294–301. 

Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922.

Svarauskas Artūras. Tumėnas Antanas, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žinynas, sud. Mindaugas Tamošaitis, Algis Bitautas, Artūras Svarauskas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 448–452. 

Tumėnienė Janina. Antanas Tumėnas, Tėvynės sargas, 1948, Nr. 4, p. 287–288. 

Vaitiekūnas V. Valios ir principų žmogus, Tėvynės sargas, 1948, Nr. 4, p. 294. 

Veilentienė Audronė. Memorandumai Prezidentui Antanui Smetonai: opozicijos vienijimosi pradžia, Parlamento studijos, 2016, Nr. 21, p. 136–167. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius