BIELINIS Kipras (1883–1965)

 

 

Vardas ir pavardė – Kipras BIELINIS

Gimimo data ir vieta – 1883 m. rugsėjo 26 d., Purviškių kaimas, Nemunėlio Radviliškio valsčius, Biržų apskritis   

Mirties data ir vieta – 1965 m. gruodžio 7 d., Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos  

Palaidojimo vieta – pradžioje urna su palaikais ilsėjosi Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse (JAV), 1996 m. liepos 18 d. buvo perlaidota Petrašiūnų kapinėse Kaune 

Profesija – Steigiamojo Seimo rinkimuose prisistatė buhalteriu , kandidatuodamas kituose Seimo rinkimuose prisistatė žurnalistu  

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Jurgis Bielinis (žymus knygnešys), Ona Brazauskaitė-Bielinienė, ūkininkai 

Šeiminė padėtis – nevedęs  

 

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920 – 1922) narys – 1920 m. gegužės 15d.–1922 m. lapkričio 13 d.

Antrojo Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d.

Trečio Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d.

 

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA: 

Steigiamojo Seimo (1920 – 1922) narys – 1920 m. gegužės 15d.–1922 m. lapkričio 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje, pagal „Darbo žmonių ir Socialdemokratų“ sąrašą Nr. 4 (jame buvo įrašytas 4-as); taip pat buvo iškeltas II (Kauno) rinkimų apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše Nr. 6 (jame buvo įrašytas 18-as);  

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos socialdemokratų frakcijai; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Savivaldybių ir administravimo komisijos narys, 

Finansų ir biudžeto komisijos narys,

1920 m. spalio 1 d. – deleguotas į Švietimo komisiją; 

1921 m. liepos 9 d. – deleguotas į Krašto apsaugos ministerijos karo meto sąmatų ir etatų tikrinimo komisiją; 

 

---

 

Antrojo Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas V (Panevėžio) rinkiminėje apygardoje, pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą Nr. 1 (sąraše įrašytas 1-as); taip pat buvo iškeltas III (Raseinių) rinkimų apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše Nr. 4 (sąraše buvo įrašytas 1-as);  

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos socialdemokratų frakcijai;   

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nėra duomenų

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Savivaldybių ir administracijos komisijos narys, 

Ekonominės komisijos narys, 

Finansų ir biudžeto komisijos narys. 

1925 m. balandžio 3 d. – deleguotas į Krašto apsaugos komisiją;  

1925 m. balandžio 3 d. – deleguotas į laikinąją specialią Krašto apsaugos komisiją;  

 

---

 

Trečio Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas V (Panevėžio) rinkiminėje apygardoje, pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą Nr. 3 (jame buvo įrašytas 1-as); taip pat buvo iškeltas VI (Utenos) rinkimų apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše Nr. 1 (jame buvo įrašytas 11-as); 

FRAKCIJA:

Priklausė Lietuvos socialdemokratų frakcijai (ėjo frakcijos pirmininko pareigas);    

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nėra duomenų

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Finansų ir biudžeto komisijos narys,  

Užsienio reikalų komisijos narys. 

 

Seime kalbėdavo dažnai, sakydavo ilgas kalbas pasisakė įvairiais klausimai, apskritai, buvo vienas daugiausiai Seimo posėdžių metu kalbėjusių Lietuvos Respublikos Seimo narių. Visų Seimo kadencijų metu, kuriose jam teko dirbti, vienas arba kartu su kitais Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariais teikė nemažai paklausimų ir interpeliacijų Ministrų Kabineto nariams dėl rinkimų laisvės suvaržymo, policijos smurto naudojimo prieš politinius oponentus ir kitais klausimais. Steigiamajame Seime (1920–1922) kritikuodamas pradžios mokslo įstatymą, pasisakė už pasaulietinę mokyklą, pasisakė už valstybės ir Bažnyčios atskyrimą. Komisijų vardu kalbėjo svarstant pajamų ir išlaidų sąmatas, paskolų klausimus, akcizo mokesčio pakeitimus, apskritai dažnai kalbėjo mokesčių ir įvairių institucijų išlaidų sąmatos klausimais, pasisakė Žemės reformos įstatymo klausimu, pasisakė prieš Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įtvirtinimą nuolatinėje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje. Antrajame Seime (1923–1926) pasisakydavo labai kritiškai, 1925 m. dėl pernelyg audringos reakcijos buvo pašalintas iš Seimo posėdžio, kritiškai pasisakydavo svarstant valstybės biudžeto projektus. Taip pat pasisakydavo mokesčių, švietimo, savivaldos klausimais. Trečiajame Seime (1926–1927) dažnai kalbėdavo kaip Finansų ir biudžeto komisijos referentas.  

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

1890 m. – tėvas nugabeno į Garšvų knygnešių organizacijos centrą, mokytis privačiai pas daraktorių Adomą Labuką Garšvų kaime, Naumiesčio valsčiuje;   

Mokėsi Mintaujos realinėje mokykloje Kuršo gubernijoje (dabar – Jelgava, Latvija);   

1902 m. – buvo pašalintas iš Rygos gimnazijos Kuršo gubernijoje (dabar – Latvija) septintos klasės už priklausymą slaptoms mokinių kuopoms ir lietuviškos spaudos platinimą.  

 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1902 m. įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), pradėjo organizuoti lietuvių darbininkų kuopas Rygoje, bendradarbiavo Mažojoje Lietuvoje spausdintame laikraštyje „Darbininkų balsas“;  

1904 m. grįžo į Lietuvą, pasivadinęs įvairiais slapyvardžiais aktyviai prisidėjo steigiant socialdemokratų kuopas Žemaitijoje, dirbo partijos raštų gabenimo organizatoriumi;   

1905 m. aktyviai veikė revoliuciniuose įvykiuose. 1905 m. kovo 10 d. dalyvavo pirmajame viešame politiniame mitinge Lietuvoje, kuris vyko Kupiškyje – sakė kalbą („pamokslą“), nukreiptą prieš caro valdžią; per 1905 metus pasakė kalbų bent 30-yje mitingų, beveik už kiekvieną mitingą jam buvo keliama byla;  

1906 m. atslūgus revoliucinių įvykių bangai sugrįžo į Rygą, prisijungė prie latvių socialdemokratų partijos, sudarė kelių šimtų lietuvių darbininkų grupę, bendradarbiavo Vilniaus kairiojoje spaudoje;  

1907 m. lapkričio 5 d. kartu su kitais Rygos socialdemokratų komiteto nariais buvo suimtas, po metų nuteistas kalėti ketverius metus sunkiųjų darbų kalėjime;  

1907–1912 m. buvo kalinamas Rygoje; 

1912 m. atlikęs įkalinimo bausmę Rygoje, buvo ištremtas į Manzurkos kaimą, Vercholensko apskrityje, Irkutsko gubernijoje;  

1913 m. pabėgo iš tremties ir prisidengęs Jankevičiaus pavarde gyveno ir dirbo Choro vietovėje įsikūrusioje „Brolių Sinkevičių prekybos namų“ medžio apdirbimo įmonės kontoroje (80 km nutolusioje nuo Chabarovsko);  

1917 m. liepą grįžo į Europinę Rusijos dalį, įgaliotas Petrogrado Lietuvos socialdemokratų organizacijos, lankė lietuvių pabėgėlių kolonijas Vitebske, Mogiliove, Minske, Jekaterinoslave, Juzovkoje, Tuloje, Charkove, skatindamas kurti jose socialdemokratų kuopas;   

1917 m. rugpjūčio 12–14 [25–27] d. dalyvavo Rusijoje veikusių lietuvių socialdemokratų organizacijų atstovų konferencijoje, mėginusioje įsteigti „LSDP Rusijoje veikiančių grupių suvienytąją organizaciją“;  

1917 m. pabaigoje (kitur nurodoma – 1918 m. pradžioje)  kurį laiką dirbo Maskvoje karo metu iš Lietuvos išgabentų turtų likvidacijos komisijos sekretoriumi  – Lietuvos reikalų komisariate prie bolševikų Liaudies komisarų tarybos tautybių reikalų komisariato;  priklausė Maskvos lietuvių socialdemokratų organizacijai, kuri prisijungė prie RSDDP (b);   

1918 m. birželio mėn. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Akmenės apskrityje;   

1918 m. lapkričio 10–17 d. dalyvavo Vilniuje vykusioje Lietuvos socialdemokratų partijos konferencijoje; 

1918 m. lapkritį apsigyveno Šiauliuose, prisidėjo organizuojant savivaldybes Šiaulių apskrityje, taip pat Šiaulių miesto savivaldybę;   

1919–1920 m. dirbo Šiaulių miesto ir apskrities savivaldos institucijose;  

1919 m. rugpjūčio 15 d. su kitais įsteigė Šiaulių srities Vartotojų bendrovių sąjungą; 

1919 m. rugsėjo–spalio mėnesiais prisidėjo atkuriant Lietuvos socialdemokratų partiją Lietuvoje, tapo vienu iš partijos valdybos narių, registravusių jos įstatus Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje;  

1919 m. lapkričio-gruodžio mėn.  kartu su kitais socialdemokratais Šiauliuose įkūrė pasipriešinimo bermontininkams centrą – „Laikinąjį partizanų štabą“ ir jam vadovavo; 

1919 m. gruodžio 10 d. iš partizanų būrių buvo suformuoti šaulių būriai, Kipras Bielinis tapo Šiaulių šaulių pirmosios rinktinės valdybos nariu;  

1920 m. gegužės 15d.–1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys; 

1921 m. kartu su kitais atkūrė knygų leidimo bendrovę-kooperatyvą „Kultūra“; 

1921 m. kovo 10 d.–1923 m. sausio 18 d. – Lietuvos socialdemokratų partijos laikraščio „Socialdemokratas“ redaktorius;  

1922 m. spalio 10–11 d. – nesėkmingai kandidatavo Lietuvos Respublikos Pirmojo Seimo (1922–1923) rinkimuose, išrinktas nebuvo. Kipro Bielinio kandidatūra buvo iškelta IV (Telšių) rinkimų apygardoje – (sąraše įrašytas 1-as), V (Panevėžio) rinkimų apygardoje – (sąraše įrašytas 11-as);  

1922–1923 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos reikalais lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose; 

1923 m. birželio 5 d.–1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos Antrojo Seimo (1923–1926) narys; 

1924 m. – vienas iš Realinei Marijampolės gimnazijai remti draugijos steigėjų; 

1925 m. – kartu su kitais buvo vienas iš Lietuvos kultūros sąjungos, vienijusios įvairias kultūros ir švietimo draugijas, steigėjų; 

1925 m. birželio 28 d. dalyvavo Lietuvos kultūros kongrese, buvo išrinktas jo prezidiumo nariu, taip pat ir tarybos nariu; 

1925 m. rugpjūčio 22 d. – Kipras Bielinis (kartu su Vaclovu Bielskumi ir Liuda Purėniene) atstovavo Lietuvos socialdemokratų partijai Socialistų darbininkų internacionalo kongrese Marselyje (Prancūzija); 

Buvo renkamas Šiaulių apskrities tarybos, Mažeikių apskrities tarybos nariu, dirbo Kauno miesto tarybos finansų komisijoje, ėjo Komisijos kovai su Kauno elektros stotimi pirmininko pareigas;  

1926 m. birželio 2 d.–1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos Trečio Seimo (1926–1927) narys;

1928–1940 m. dirbo Žemės ūkio rūmuose, ėjo Finansų ir atskaitomybės skyriaus vedėjo pareigas, vyriausiojo buhalterio pareigas,  Namų pramonės skyriaus vedėjo pareigas;  

1930 m. – buvo paskirtas Žemės ūkio ir pramonės parodos Namų pramonės ir liaudies dirbinių skyriaus vertinimo komisijos nariu;  

1931 m. liepos 25–30 d. Kipras Bielinis (kartu su Steponu Kairiu ir Lazeriu Epšteinu) atstovavo Lietuvos socialdemokratų partijai Socialistų darbininkų internacionalo kongrese Vienoje (Austrija);   

1931 m. kartu su bendraminčiais įsteigė liaudies menui ir namų pramonei remti kooperatinę bendrovę „Marginiai“, tapo jos valdybos nariu;  

1927 m. – ėjo Kauno ligonių kasų valdybos pirmininko pareigas;  

1939 m. – paskirtas Savivaldybių tarnautojų pensijų komisijos nariu.  

1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje; 

1941 m. Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, įsitraukė į antinacinį pasipriešinimo judėjimą; 

Nuo 1943 buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘as) Finansų komisijos pirmininkas;  

1944 m. vasarą, Lietuvą užimant Sovietų Sąjungai, Kipras Bielinis pasitraukė į Vokietiją, dirbo VLIK‘o delegatūroje Berlyne;   

1945–1949 m. ėjo Tautos fondo valdytojo pareigas;   

1949 m. rugsėjo mėn. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), dalyvavo steigiant Amerikos lietuvių bendruomenę – ALB, dalyvavo Lietuvos laisvės komiteto veikloje;  

1964–1965 m. vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijos Užsienio delegatūrai;  

1965 m. gruodžio 7 d. mirė Niujorke (JAV), urna su palaikais buvo palaidota Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse (JAV); 

1996 m. liepos 17 d. urna su Kipro Bielinio palaikais buvo parvežta į Lietuvą, tą pačią dieną buvo pašarvota Lietuvos Respublikos Seime, o kitą dieną perlaidota Petrašiūnų kapinėse Kaune. 

 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Bendrovės „Kultūra“ narys (ėjo valdybos nario pareigas);  

Knygų leidybos ir prekybos kooperacinės bendrovės „Spaudos fondas“ narys (ėjo valdybos nario pareigas); 

Kooperacijos banko valdybos narys; 

Kooperacijos draudimo valdybų narys; 

Kooperatyvo „Parama“ narys (ėjo valdybos nario pareigas);  

Kooperatyvų bendrovės „Marginiai“ narys (ėjo valdybos pirmininko pareigas); 

Lietuvos kultūros sąjungos narys (organizacijos steigėjas); 

Lietuvos socialdemokratų partijos narys (priklausė partijos vadovybei, buvo renkamas valdybos nariu, 1923 ir 1925 m. buvo išrinktas LSDP Centro komiteto pirmininku); 

Lietuvos šaulių sąjungos narys (yra ėjęs centro valdybos nario pareigas); 

Realinei Marijampolės gimnazijai remti draugijos narys; 

Šiaulių srities Vartotojų bendrovių sąjungos narys (jos steigėjas); 

Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘as) narys; 

Būdamas egzilyje dalyvavo lietuvių socialdemokratų Vokietijoje ir Amerikos lietuvių socialdemokratų sąjungos veikloje.

 

 

ĮVERTINIMAS, APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS:

1979 m. – Čikagos lietuvių tautinėse kapinėse (JAV) buvo pastatytas architekto Jono Kovos-Kovalskio sukurtas paminklas;  

1992 m. rugpjūčio 12 d. – Kipro Bielinio gyvenamasis namas, kuriame jis gyveno 1938–1944 m. (Biruliškės kaimas, Karmėlavos seniūnija, Kauno rajono savivaldybė), buvo įtrauktas į valstybės saugojamų objektų sąrašą – Kultūros vertybių registrą;  

1992 m. ant pastato Biruliškės kaime, Kauno rajone buvo atidengta tautodailininko L. Juozonio sukurta atminimo lenta su bareljefu ir įrašu „1938–1944 ČIA GYVENO / VISUOMENĖS VEIKĖJAS / KIPRAS BIELINIS / 1883-IX-26–1965-XII-7“;  

1993 m. ant pastato, Kipro Bielinio gimtinėje Purviškių kaime, Biržų rajone buvo atidengta tautodailininko L. Juozonio sukurta atminimo lenta su bareljefu.  

 

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Kipras Bielinis garsėjo domėjimusi literatūra ir menu. Spaudos draudimo metais platino lietuvišką literatūrą tarp Rygos lietuvių,   vertė leidinius į lietuvių kalbą. Kaip publicistas bendradarbiavo leidiniuose „Darbininkų balsas“, „Vilniaus žinios“, „Naujoji Gadynė“, „Žarija“ „Echo“, kartais „Lietuvos ūkininkas“, „Kultūra“, „Mintis“. 1921–1923 m. redagavo Lietuvos socialdemokratų partijos laikraštį „Socialdemokratas“. Siūlė įsteigti bendrovę žydų literatūros vertimams lietuvių kalba leisti.  Egzilyje bendradarbiavo lietuvių emigrantų socialdemokratinėje spaudoje, kurį laiką dirbo „Keleivio“ administracijoje. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėjo publikuoti atsiminimus, šią veiklą tęsė ir egzilyje. Įkūrė Amerikos lietuvių socialdemokratų sąjungos Literatūros fondą. Testamentu visas savo lėšas paskyręs LSDP Užsienio delegatūrai, Lietuvos tyrimų institutui bei trečiajam atsiminimų tomui išleisti. 

Bielinis K. 1905 metai: atsiminimai ir dokumentai, Kaunas: Spaudos fondas, 1931,

Bielinis K. Dėl ateities (atsiminimai), D. 1–2, Kaunas, 1927–1928, 

Bielinis K. Dienojant: spaudos draudimo laikų atsiminimai, New Yorkas: Amerikos lietuvių socialdemokratų sąjungos Literatūros fondas, 1958, 

Bielinis K. Gana to jungo, New Yorkas: K. Bielinio ir Amerikos lietuvių Socialdemokratų sąjungos Literatūros fondo lėšomis, 1971, 

Bielinis K. Katorga ir tremtis, Kaunas: Naujasis lankas, 2012, 

Bielinis K. Teroro ir vergijos imperija Sovietų Rusija, New Yorkas: Amerikos lietuvių Socialdemokratų sąjungos Literatūros fondo lėšomis, 1963, 

Bielinis, K. Penktieji metai: revoliucinio sąjūdžio slinktis ir padariniai, New Yorkas: Amerikos lietuvių socialdemokratų sąjungos literatūros fondo lėšomis, 1959. 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

Mitrulevičius, Gintaras. Bielinis Kipras, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p., p. 210–212. 

Mitrulevičius, Gintaras. Bielinis Kipras, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p., p. 89–92.

Mitrulevičius, Gintaras. Kipras Bielinis: visuomeninės-politinės veiklos iki Steigiamojo Seimo bruožai, Žiemgala, 2014, Nr. 1, p. 29–34.

Mitrulevičius, Gintaras. Kipro Bielinio politinė ir visuomeninė veikla tarpukariu, Žiemgala, 2014, Nr. 2, p. 31–38. 

Mitrulevičius, Gintaras. Kipro Bielinio politinė veikla Antrojo pasaulinio karo metais: dalyvavimas antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, Žiemgala, 2016, Nr. 2, p. 37–41. 

Mitrulevičius, Gintaras. Socialdemokrato Kipro Bielinio visuomeninė-politinė veikla emigracijoje po Antrojo pasaulinio karo, Žiemgala, 2017, Nr. 1, p. 41–47. 

Mitrulevičius, Gintaras. Radikaliai demokratinės respublikos vizija: Steigiamojo Seimo socialdemokratų frakcijos nuostatos priimant 1920 m. laikinąją ir 1922 m. nuolatinę Lietuvos Respublikos Konstitucijas, Socialinių mokslų studijos, 2014, Nr. 6(3), p. 706–740. 

Mitrulevičius, Gintaras. Socialdemokratija ir valstybių kūrimas, Vilnius: Fridricho Eberto fondo Lietuvos biuras, [b. d.]. 

„Marginių“ B-vės metinis susirinkimas, Ūkininko patarėjas, 1938, gegužės 5, p. 13. 

„Paramos“ sus-mas, Rytas, 1936, balandžio 30, p. 7. 

30 metų spaudos darbo / Latvija, Trimitas, 1932, Nr. 27, p. 538. 

A.G. Liaudies menas visai tautai. Šis tas apie „Marginius“, XX amžius, 1940, vasario 22, p. 9. 

Agronomų suvažiavimai, Ūkininko patarėjas, 1937, balandžio 29, p. 5.

Aka. Steigiamasis Seimas, Karys, 1921, Nr. 29, p. 341.

Alaušas, K. Bielinio atsiminimų III tomas, Aidai, http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=1325&Itemid=149  

B. K. Kipra Bieliņa piemiņai, Brīvība, Nr.1 (01.01.1966). 

Bičiūnas, V. Lietuvos knygnešių karalius Jurgis Bielinis (jojo mirties 20 metų sukakties proga), Trimitas, 1938, Nr. 4, p.79–80. 

Bielinis K., Kairys S. Visuomenės žiniai, Socialdemokratas, 1930, Nr. 34, p. 1.

Bielinis Kipras, Lietuvių enciklopedija, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954, t. 2, p. 496–497. 

Bielinis Kipras, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Seimo kanceliarija, 1924, p. 8–9. 

B-nas, V. Kovoj su bermontininkais dalyvavo šauliai, Trimitas, 1934, Nr. 50, p. 964–965. 

B-vė „Marginiai“ plečia dailiąją amatininkystę, Amatininkas, 1937, gegužės 1, Nr. 8, p. 121.

Čepas, Ričardas. Kipras Bielinis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-05-07, https://www.vle.lt/Straipsnis/Kipras-Bielinis-55706 

Daudzvardas, V. Šaulių Sąjungai 15-ka metų, Trimitas, 1934, Nr. 25, p. 489–492. 

Didėja kooperatyvų bendrovės „Marginiai“ reikšmė mūsų krašte auga, Ūkininko patarėjas, 1937, balandžio 22, p. 11. 

Ekspertai jubiliejinei parodai, Lietuvos aidas, 1930, birželio 18, p. 10. 

Evenšteinas, M. Realizuotinas pasiūlymas, Apžvalga, 1935, rugsėjo 15, p. 3. 

Grigaliūnas-Glovackis, Vincas. Generolo atsiminimai, II–III dalis, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2017, p. 111–114.

Į Steigiamąjį Seimą, Lietuva, 1920, kovo 28, p. 2. 

Į Steigiamąjį Seimą. V Rinkimų Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1920, balandžio 9, p. 2.

III Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923, balandžio 25, p. 4–5. 

Ilgis, Keli faktai mūsų žygių, Trimitas, 1929, Nr. 25, p. 402–405. 

Iš „Paramos“ metinio susirinkimo, XX amžius, 1939, balandžio 28, p. 7. 

K. Bielinis siūlo įsteigti bendrovę žydų literatūros vertimams leisti, Apžvalga, 1935, liepos 28, p. 8. 

K. Nč. Kooperatinės „Marginių“ b-vės visuotinis susirinkimas ir jos veikla, Ūkininko patarėjas, 1939, gegužės 4, p. 10. 

Krašto apsaugos ministerijos etatai, Karys, 1921, Nr. 34, p. 398. 

Kultūros kongresas / Nepriklausomoj Lietuvoj, Vilniaus aidas, 1925, liepos 15, p. 4. 

Kur jie dabar? Diena, 1933, spalio 29, p. 3. 

Lietuvos social-demokratų Partijos Centro-Komitetas. Pranešimas. Draugai! Vilnius, 1921, sausio 10, p. 2. 

M. K., Šaulių šventė Šiauliuose, Trimitas, 1939, Nr. 22, p. 510–512. 

Martinavičius, V. Zarasuose baigė kursus 16 kailiadirbių, Ūkininko patarėjas, 1935, sausio 5, p. 5.

Mūsų kariuomenės gyvenimas, Kardas, 1925, balandžio 15, Nr. 7, p. 14. 

Nauja draugija. Kaunas / Nepriklausomoj Lietuvoj, Vilniaus aidas, 1925, sausio 20, p. 4. 

Rackevičius, J. Vilniaus pagrobimo minėjimas Kėdainiuose, Karys, 1933, Nr. 41, p. 835.

Realės Mariampolės gimnazijos reikalu, Šiaulių Naujienos, 1924, lapkričio 28, p. 3. 

Sand., Jus. Keramikos kursams pasibaigus, Ūkininko patarėjas, 1934, birželio 14, p. 5.

Seimo Stenogramos, Kaunas, 1922–1927. 

Sf. Šiaulių spauda, Šiaulių Naujienos, 1924, sausio 18, p. 1. 

Socialdemokratų partijos kandidatų sąrašai į I Seimą, Socialdemokratas, 1922 m. rugsėjo 21 d., nr. 38, p. 2.

Socialistinio Darbininkų Internacionalo kongresas / Pasaulio žinios, Šiaulių Naujienos, 1925, rugpjūčio 30, p. 2. 

Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922.

Sudaryta savivaldybių tarnautojų pensijų komisija, XX amžius, 1939, liepos 4, p. 10. 

Šių dienų Šiauliai, Šiaulių Naujienos, 1926, rugpjūčio 22, p. 3. 

Trumpa Nepriklausomybės karo veiksmų apžvalga, Karys, 1938, Nr. 8, p. 238–239. 

V (Panevėžio) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926, balandžio 22, p. 4–5. 

V Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923, balandžio 25, p. 6–7.

VI (Utenos) rinkimų į Seimą apygarda, Lietuva, 1926, balandžio 16, p. 4 [4–5]. 

Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas Seimo narių sąrašas, Kaunas, 1923 m. gegužės 27 d., Vyriausybės žinios, 1923, gegužės 30, p. 1–2.

Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926, Nr. 227, p. 11–12. 

Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Kaunas, 1920 m. gegužės 14 d., Laikinosios Vyriausybės Žinios, 1920, Nr. 31. 

Visuomenės ir politinio veikėjo Kipro Bielinio namas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/d3aa8ada-1d82-4e9c-9957-cd94995b1db1 (žr. 2020-10-14). 

Ž. Ū. Rūmų suvažiavimas, Rytas, 1936, balandžio 7, p. 6.

Ž. Ū. Rūmų visumos suvažiavimas, Ūkininko patarėjas, 1936, balandžio 9, p. 4.

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius