RUSECKAS Petras (1883–1945)

 

 

Vardas ir pavardė – Petras RUSECKAS 

Gimimo data ir vieta – 1883 m. rugpjūčio 2 d., Baubliškių kaimas, Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskritis  

Mirties data ir vieta – 1945 m. gruodžio 8 d. žuvo lageryje Kazachijoje 

Palaidojimo vieta – [nėra duomenų], Perto Rusecko atminimui Petrašiūnų kapinėse Kaune įrengtas kenotafas 

Profesija – Steigiamojo Seimo rinkimuose prisistatė karininku, Antrojo Seimo rinkimuose – rašytoju;  

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Karolis Ruseckas (apie mamą nėra duomenų, tėvai mirė kai Petrui Ruseckui buvo aštuoneri metai), ūkininkai 

Šeiminė padėtis – buvo vedęs, žmona – Marijona Turkevičiūtė-Kėkštienė (susituokė 1925 m.)  

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d.

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA: 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje, pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą Nr. 1 (jame buvo įrašytas 1-as).  Petro Rusecko kandidatūra taip pat buvo iškelta II (Kauno) apygardoje „Valstiečių sąjungos“ sąraše Nr. 7 (jame buvo įrašytas 28-as). 

FRAKCIJA:

Lietuvos valstiečių frakcijos, Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijų bloko, narys

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: Nebuvo

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: Nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS:  

1920 m. gegužės 17 d. – deleguotas į laikinąją Amnestijos įstatymo rengimo komisiją;  

1920 m. gegužės 20 d. – deleguotas į Krašto apsaugos komisiją (komisijos pirmininkas); 

1920 m. gegužės 20 d.–1922 m. vasario 8 d. – Redakcijos komisijos narys; 

1920 m. liepos 5 d.–1922 m. vasario 8 d. – Konstitucijos rengimo komisijos narys;

Laikinosios komisijos, tyrusios padėtį Lietuvos kariuomenėje 1920 m. rudenį, narys (kartu su Seimo nariais Eliziejumi Draugeliu ir Stasiu Digriu); 

PAKLAUSIMAI IR INTERPELIACIJOS:

1921 m. birželio 6 d. – teikė paklausimą Ministrui Pirmininkui dėl netvarkos Lietuvos ir Latvijos pasienyje (į jį 1921 m. rugsėjo 9 d. atsakė vidaus reikalų ministras Rapolas Skipitis); 

1921 m. spalio 21 d. – teikė paklausimą krašto apsaugos ministrui; 

1921 m. lapkričio 4 d. – teikė paklausimą krašto apsaugos ministrui; 

1921 m. lapkričio 4 d. – teikė paklausimą žemės ūkio ir valstybės turtų ministrui; 

1921 m. gruodžio 6 d. – teikė paklausimą krašto apsaugos ministrui dėl kratų Užsienio reikalų ministerijos ir Finansų, Pramonės ir Prekybos ministerijų plombomis užplombuotuose vagonuose (paklausimas Seimo posėdyje perskaitytas 1921 m. gruodžio 12 d.);  

1922 m. sausio 31 d. – kartu su kitais Seimo nariais teikė interpeliaciją dėl Steigiamojo Seimo Krašto atstatymo komisijos neveiklumo; 

1922 m. rugpjūčio 2 d. – kartu su frakcijos kolegomis teikė interpeliaciją Ministrų Kabinetui ir Valstybės kontrolei dėl neūkiškumo ir neatsakingo valstybė turto naudojimo; 

MAŽOJO SEIMO NARYS: nebuvo

Petras Ruseckas dalyvavo formuojant valstiečių liaudininkų bloko politiką. Liaudininkų blokas kėlė Petro Rusecko kandidatūrą į Steigiamojo Seimo Prezidiumo narius, siūlė užimti pirmojo sekretoriaus vietą, tačiau šią kandidatūrą derybose atmetė Lietuvos krikščionių demokratų partija. Petras Ruseckas dalyvavo rengiant ir svarstant Amnestijos įstatymo projektą, pasisakė svarstant Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją ir 1922 m. priimtą pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją, nuosekliai pasisakė prieš Lietuvos Respublikos Prezidento instituciją. Rengė daugelį įstatymų, Steigiamojo Seimo posėdžiuose pristatydavo įstatymų projektus, dalyvaudavo debatuose. Dažnai pasisakydavo dėl piliečių teisių ir laisvių, demokratijos principų, taip pat svarstant įstatymų projektus, kurie buvo aktualūs Lietuvos Respublikos gynybai ir saugumui. Dalyvaudavo susitikimuose su gyventojais, kurių metu nušviesdavo Steigiamojo Seimo darbą. 

 

---

 

 

IŠSILAVINIMAS 

Odesoje (dabar – Ukraina) baigė 4 gimnazijos klases;   

1908 m. išvyko tęsti mokslų į Peterburgą (dabar – Rusija), ketino stoti į universitetą, tačiau buvo suimtas; 

1915 m. balandžio 13 d. baigė karo mokyklą Kijeve (dabar – Ukraina), suteiktas praporščiko laipsnis; 

1924 m. rugsėjo 19 d. – įstojo laisvuoju klausytoju į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos skyrių; 

1944 m. balandžio 1 d. – pripažintas baigusiu gimnaziją, po to kai Valstybinėje egzaminų komisijoje išlaikė egzaminus. 

 

 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1896 m. apsigyveno Maladečine (dabar – Baltarusija);  

1897 m. persikėlė į Rygą (dabar – Latvija);  

1898–1901 m. jūrininkas Odesoje (dabar – Ukraina);   

1901–1904 m. dirbo „Rūtos“ draugijoje Odesoje, dirbo knygyne, ten įsitraukė į lietuvių visuomeninę veiklą, spaudos draudimo metais platino lietuviškas knygas; 

Nuo 1903 bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje; 

1904 m. rugpjūčio 1 d.–1905 m. gruodžio 1 d. – tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje;  

1905 m. liepą dalyvavo kareivių maište Ufoje (Baškirija),  už dalyvavimą kareivių sukilime buvo ištremtas į Očakovą;  

1905 m. pabaigoje pabėgęs iš tremties apsigyveno Vilniuje ir įsitraukė į Lietuvos valstiečių sąjungos veiklą, vienas iš sąjungos steigėjų;  

1905 m. gruodžio 4–5 d. – Didžiojo Vilniaus Seimo delegatas;   

1906 m. sausio 5 d. buvo suimtas ir 6 mėnesius kalintas Kalvarijos kalėjime (anuomet – Suvalkų gubernija);  

1906–1907 m. dirbo savaitraščio „Lietuvos ūkininkas“ redakcijoje;  

1908–1911 m. suimtas Peterburge kaip buvęs dezertyras ir kalintas Peterburgo ir Naugardo kalėjimuose;  

1911 m. grįžo į Vilnių; 

1912 m. pradėjo dirbti „Lietuvos žinių redakcijoje“  

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę; 

1915 m. balandžio 13 d. baigė karo mokyklą Kijeve (dabar – Ukraina), suteiktas praporščiko laipsnis, buvo paskirtas 62 atsargos bataliono Buguruslane jaunesniuoju karininku; 

1915 m. kovėsi fronte su vokiečiais, Lenkijoje Cholmo apylinkėse buvo lengvai kontūzytas ir pateko į nelaisvę;  

1915 m. rugpjūčio 1 d.–1918 m. spalio 9 d. – tris metus praleido vokiečių nelaisvėje; 

1918 m. lapkričio 18 d. – įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, suorganizavo Krašto apsaugos ministerijos Literatūros skyrių, tapo jo viršininku;   

1919 m. spalio 7 d. – suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis; 

1919 m. spalio mėn. paskirtas į Generalinio štabo Literatūros skyrių, vadovavo šiam skyriui; 

1919 m. organizavo laikraščio „Kariškių žodis“ leidimą; 

1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys; 

1920 m. rugsėjo 29 d. – paskirtas Lietuvos gynimo komiteto sekretoriumi; 

1921–1922 redagavo Lietuvos gynimo k-to savaitraštį lenkų kalba „Nowiny“;   

1922 m. vienas iš Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos steigėjų; 

1922 m. lapkričio 5 d. – perkeltas į Generalinio štabo Karo mokslo skyrių;  

1922 gruodžio 13 d.–1925 m. lapkričio 4 d. – periodinio žurnalo „Karys“ redaktorius; 

1923 m. vasario 19 d. – paskirtas Krašto apsaugos ministerijos terminologijos komisijos nariu;  

1923 m. gegužės 12–13 d.– kandidatavo renkant Lietuvos Respublikos Antrąjį Seimą, II (Kauno) apygardoje, pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą Nr. 6 (sąraše buvo įrašytas 10-as), tačiau išrinktas nebuvo; 

1923 m. gruodžio 1 d. – pakeltas į majorus;  

1925 m. spalio 19 d. – pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą;   

1926 m. – Lietuvos šaulių sąjungos valdybos narys;  

1933 m. – Kauno miesto savivaldybės socialinės apsaugos skyriaus vedėjas ir miesto tarybos narys; 

1938 m. vasario 16 d. – Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 362 Petrui Ruseckui iki gyvos galvos paskirta pasižymėjusio asmens pensija po 250 litų kas mėnesį;  

1938 m. gruodžio 31 d. – išleistas į dimisiją; 

1939 m. Kaune įsteigė savaitraštį „Spinduliai“, kuris nuo 1940 m. birželio buvo leidžiamas Vilniuje „Vilniaus spindulių“ pavadinimu, buvo šio leidinio redaktorius ir leidėjas;   

1940 m. gegužę apsigyveno Vilniuje;

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje; 

1941–1944 m. – nacistinės Vokietijos okupacijos metais dirbo antikvariato knygyne Vilniuje;  

1943 m. lapkričio 25 d. sakė kalbą Vilniaus gyventojų manifestacijoje, vykusioje Didžiojoje koncertų salėje (dabar – Lietuvos nacionalinė filharmonija). Kalboje pabrėžė, kad bolševikams įžengiant į Lietuvą savanoriai vėl ryžtingai stos į kovą; 

1944 m. gruodžio 14 d. areštuotas NKVD ir įkalintas Vilniuje;  

1945 m. balandžio 18 d. SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties; 

1945 m. rugpjūčio 7 d. išvežtas į Karlagą, Karagandos srityje (Kazachija), kituose šaltiniuose rašoma, kad ištremtas į Prostornensko lagerį Džeskazgano srityje (Kazachija);  

1945 m. gruodžio 8 d. žuvo lageryje Kazachijoje. 

 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS:  

Atsargos karininkų smulkaus kredito draugijos narys (valdybos narys);

Draugijos užsienio lietuviams remti narys (ėjo sekretorius pareigas); 

Jaunimo sąjungos narys; 

Lietuvių Latvių Vienybės draugijos narys (valdybos narys); 

Lietuvos gynimo komiteto narys (ėjo sekretoriaus pareigas); 

Lietuvos šaulių sąjungos narys (valdybos narys); 

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys; 

Lietuvos valstiečių sąjungos narys. 

 

 

ĮVERTINIMAS, APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS:

1928 m. – Vyties Kryžiaus II rūšies 3-ojo laipsnio ordinas 

1928 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių medalis; 

1928 m. – Nepriklausomybės medalis;

1938 m. rugsėjo 8 d. – Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinas;  

1938 m. vasario 16 d. – Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 362 Petrui Ruseckui iki gyvos galvos paskirta pasižymėjusio asmens pensija po 250 litų kas mėnesį;  

1994 m. gegužės 8 d. Perto Rusecko atminimui Petrašiūnų kapinėse Kaune buvo atidengtas kenotafas-koplytstulpis (autorius tautodailininkas Ipolitas Užkurnys).    

 

 

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Petras Ruseckas nuo 1903 m. bendradarbiavo lietuvių periodinėje spaudoje. Rašė į periodinius leidinius: „Vienybė lietuvninkų“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuvis“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“, „Lietuva“, „Trimitas“, „Mūsų žinynas“, „Karys“, „Klaipėdos žinios“, „Kardas“, „Kariškių žodis“, „Varpas“ (1926, 1932 m.), „Mūsų Vilnius“, „Kultūra“, „Jaunoji Lietuva“, „Tautos kelias“, „Bangos“, „Savivaldybė“, „Literatūros naujienos“, „Lietuvos žurnalistų metraštis“ (1934 m.) ir kt. Krašto apsaugos ministerijoje įkūrė Literatūros skyrių ir jam vadovavo, vertė, redagavo straipsnius karine tematika, išleido Įgulos, Lauko tarnybos, Rikiuotės ir kitus statutus, įsteigė ir redagavo žurnalus „Karys“ ir „Atspindžiai“. Yra parašęs, sudaręs, suredagavęs 50 knygų ir knygelių, paskelbęs per 1000 publikacijų periodikoje ir atskirais leidiniais. Rinko nykstančius atsiminimus apie knygnešius, baudžiavą, savanorių žygius, Pirmojo pasaulinio karo vokiečių okupaciją. Yra išleidęs Kauno ir Lietuvos spalvotų atviručių serijas.  

Ruseckas, Petras. Kas kiekvienam kareiviui žinotina, Kaunas: Krašto apsaugos ministerijos Literatūros skyriaus leidinys, 1919.

Ruseckas, Petras. Į laisvę (iš mūsų atgijimo istorijos), Kaunas: [s.n.], 1919. 

Ruseckas, Petras. Mūsų nepriklausomybės šmeižikams, [Kaunas]: [s.n.], [1920]. 

Rusiecki P. Dlaczego żołnierz polski przychodzi do Litwy, Wilno: [s.n.], 1920. 

Ruseckas, Petras. Rambyno tėvynėje: du vaizdeliai iš Prusų Lietuvos; Giminėsna; Ligi kopų, Kaunas: „Švyturio“ bendrovės leidinys, [1920]. 

Skaitymo vadovėlis: su kap. P. Rusecko priedu Kariškio knygynėlis / A. Rimka, 2-oji, patais. ir papild. laida. [Kaunas: Krašto aps. m-ja. Literatūros dalis], [1920]. 

Rausvys [Petras Ruseckas], Lietuva ir valstiečių reikalai, Kaunas: [Lietuvos valstiečių s-ga], 1922. 

P. Rusecko ką mes turime žinoti rinkdami į Seimą, Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų partija, [Kaunas]: [s.n.], 1922. 

Ruseckas, Petras. Žemaitės gyvenimas ir jos atvaizdas. Kalėdos: (paskutinis kūrinys), Kaunas: „Varpo“ bendrovės leidinys, 1922. 

Kas kaltas, kad mums vargas, parašė P. Baubliškis [Petras Ruseckas], Kaunas: [Lietuvos valstiečių s-ga], 1923. 

1905–1925 Didysis Vilniaus seimas: jo 20 metų sukaktuvių paminėjimui, parašė P. Ruseckas, Kaunas: [s.n.], 1925. 

Respublikos Prezidento dr. K. Griniaus sukaktuvės, parašė P. Ruseckas, Kaunas: „Varpo“ b-vės leidinys, 1926. 

Knygnešys, 1864–1904, redaktorius Petras Ruseckas, T. 1, Kaunas, 1926. 

Ruseckas, Petras. Lietuvos kariuomenė, [JAV]: [s.n.], 1927.

Knygnešys, 1864–1904, redaktorius Petras Ruseckas, T. 2, Kaunas, 1928. 

Ruseckas, Petras. Lietuvos kariuomenė, 2-a patais. laida, Kaunas, 1929. 

Spaudos draudimo gadynė, parašė P. Ruseckas, Kaunas: „Spaudos fondo“ leidinys, 1929. 

Alpėse: kalnai, žmonės, legendos, parengė Petras Ruseckas ; iliustravo J. Burba, Kaunas, 1929. 

Ruseckas, Petras. Didysis Vilniaus Seimas, 1905–1930, Kaunas: „Spaudos fondas“, 1930. 

Ruseckas, Petras. Kaip lenkinta Vilniaus kraštas, Kaunas: [Vilniui vaduoti sąjunga], 1930. 

Ruseckas, Petras. Vokiečių nelaisvėje, [Kaunas]: [s.n.], 1930. 

Spaudos draudimo gadynė, parašė P. Ruseckas, Kaunas: „Spaudos fondo“ leidinys, 1932. 

Ruseckas, Petras. Kieno ir kaip mes turime būti valdomi, [S.l.]: Socialistų liaudininkų demokratų partija, 1934. 

Ruseckas, Petras. Mūsų įžymieji žmonės, Kaunas: Spaudos fondas, 1934. 

Užsienio lietuviai, parašė Petras Ruseckas, Draugija užsienio lietuviams remti, [Kaunas]: [Draugija užsienio lietuviams remti], 1934. 

Ruseckas, Petras. Išniekintos vėliavos: Lietuvos atgijimo novelės, Kaunas, 1935

Pasaulio lietuviai, redagavo P. Ruseckas, Kaunas: Draugija užsienio lietuviams remti, 1935. 

Baudžiava: atsiminimai, padavimai, legendos, surinko ir suredagavo Petras Ruseckas, Kaunas, 1936. 

Savanorių žygiai: nepriklausomybės karų atsiminimai, Petras Ruseckas, 2 T., Kaunas: išleido Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, 1937. 

Ruseckas, Petras. Lietuvos kariuomenė, 3-ia patais. laida, Kaunas, 1937. 

Ruseckas, Petras. Visuomenės kova su nusikaltimais, Kaune: Valstybės saugumo departamentas, 1937. 

Ruseckas, Petras. Reforma rolna w Litwie i droga ku niej, [S.l]: Norwaisza, 1938. 

Ruseckas, Petras. Vandenyno spąstuose: mažo lietuviuko nuotykiai Indijos vandenyne, [Kaunas]: Spaudos fondas, [1938]. 

Vaičkus Jonas. Šešeri metai svetimšalių legijone: iliustruota, redagavo P. Ruseckas, Kaunas, 1939. 

Lietuva Didžiajame kare, surinko ir suredagavo Petras Ruseckas, Vilnius: wydawnictwo „Vilniaus žodis“, 1939. 

Ruseckas, Petras. Vandenyno spąstuose: mažo lietuviuko nuotykiai Indijos vandenyne, [Kaunas]: Spaudos fondas, [1940]. 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

1920-05-17 (2 posėdis), 1920-05-20 (4 posėdis), 1921-12-16 (151 posėdis), 1922-02-08, (169 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922. 

Akmenytė-Ruzgienė, Vilma. Steigiamasis Seimas: Mažasis Seimas, Lietuvos Respublikos Seimas, https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37711&p_k=1 

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1923, balandžio 17, p. 5. 

Audėnas, Juozas. Ruseckas Petras, Lietuvių enciklopedija, T. 26, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, p. 140.

Į Steigiamąjį Seimą. II apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1920, kovo 28, p. 2. 

Į Steigiamąjį Seimą. V Rinkimų Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1920, balandžio 9, p. 1. 

Lietuvos Respublikos Prezidento aktas dėl pensijų skyrimo pasižymėjusiems asmenims ir jų šeimoms, Kaunas, 1938 m. vasario 16 d., Nr. 362, Vyriausybės žinios, 1938-02-24, Nr. 601, p. 112. 

Petras Ruseckas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-05-14, https://www.vle.lt/Straipsnis/Petras-Ruseckas-81635 

Ruseckas Petras, Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953, T. VI, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006, p. 290–291.

Ruseckas Petras, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Seimo kanceliarija, 1924, p. 50-51. 

Ruseckas, Petras, Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius: Pradai, 1997, p. 434. 

Stakeliūnaitė, Danutė. Ruseckas Petras, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 323–327. 

Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Kaunas, 1920 m. gegužės 14 d., Laikinosios Vyriausybės žinios, 1920, Nr. 31. 

Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918-1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius