Architekto, dailininko, kultūros paveldo vertybių specialisto Jono Lukšės piešinų paroda „Sovietų genocido aukų atminimo ženklai Kaune“ (Jungiamoji galerija)

2023 m. birželio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Birželio 8 d. 13 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II r.) pristatoma architekto, dailininko, kultūros paveldo vertybių specialisto Jono Lukšės piešinų paroda „Sovietų genocido aukų atminimo ženklai Kaune“. Paroda eksponuojama birželio 7–21 dienomis Seimo II ir III rūmus jungiančioje galerijoje Seimo narių Kazio Starkevičiaus ir Andriaus Kupčinsko iniciatyva.

Ši kultūros paveldo vertybių piešinių paroda – tai ilgametės patirties perdavimas kolegoms dailininkams, architektams, istorikams, mokytojams, turizmo agentūroms, o autoriui – nesibaigiantis pažinimas ir sklaida. Jonas Lukšė tiki, kad jo piešiniai išliks naudingi Lietuvos istorinėje atmintyje.

Jonas Lukšė apie save:

Gimiau 1940 m. liepos 8 d. Anykščių rajono Traupio sen. Žiurlių kaime Anelės ir Juozo Lukšių šeimoje, iš trijų vaikų esu vyriausias. 1948 m. visa šeima buvome ištremti į Užbaikalę. Po metų iš bado ir išsekimo mirė tėtis. Būdamas 12 metų pradėjau dirbti sunkius miško ruošos darbus. Apie mokslus ilgiems metams teko pamiršti. Po 9 metų tremties grįžome į mums nesvetingą Tėvynę. Čia taip pat laukė sunkumai – mokytis nebuvo kur, norimo darbo taip pat nebuvo. Išeities teko ieškoti už tėviškės ribų. Su panašaus likimo draugu išvykome į tundrą, kur vyko naftos ir dujų paieškos. Po metų vėl grįžau į Lietuvą. Netrukus buvau paimtas tarnauti sovietinėje armijoje. Keista, tačiau čia pradėjo pildytis mokslo svajonė – man buvo leista lankyti vakarinę mokyklą ir neakivaizdiniu būdu studijuoti Maskvos meno universitete. Po tarnybos sovietinėje armijoje 1964 m. grįžau į Lietuvą. Kaune dirbau namų statybos kombinate dailininku. Po metų įstojau į S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Po to 6 metus studijavau Valstybiniame dailės institute. Baigęs studijas, pradėjau dirbti Kultūros paminklų apsaugos inspekcijoje, kurioje išdirbau 25 metus.

Išėjęs į pensiją, savo žinias ir patirtį pritaikiau piešdamas įvairius istorinius–kultūrinius objektus. Savo sukurtus paveikslus eksponavau šiose parodose: „Panemunės karinis paveldas“, „Žaliakalnio kultūrinis paveldas“, „Piliakalniai“, „Architektas K. Reisonas“, „Tarpukario Kauno architektūra“, „Traupio genocidas“, „Lietuvos partizanų takais“, „Žydų kultūros pėdsakai Kaune“ ir kt. Keturių parodų pagrindu yra išleisti leidiniai apie Kauno šventoves, Aleksoto kultūros paveldą, Kauno kryždirbystės kūrinius, Kauno tvirtovės atlasas.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected]