Apie parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Ambrazaitytė (1939–2016)“

Tris kadencijas dirbdama Lietuvos Respublikos Seime, duodama deputatės priesaiką savo veikloje visada vadovavausi Valstybės interesais,už juos balsuodama džiaugiuosi jos pažanga.

Nijolė Ambrazaitytė, 2000 m.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė, dviejų kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narė, viena ryškiausių Lietuvos operos solisčių Nijolė Ambrazaitytė gimė 1939 m. vasario 21 d. Lazdijų rajone, Burokų (Burakavo) kaime, Vinco Ambrozaičio ir Antaninos Ambrozaitienės (Grigelytės) šeimoje. Abu Nijolės tėveliai buvo kilę iš Raseinių apskrities, tačiau Vinco Ambrozaičio tarnyba Lietuvos pasienio policijoje lėmė, kad dukra Nijolė gimė Lazdijų krašte, tuometės jo tarnybos vietoje. Netrukus atėjusios Antrojo pasaulinio karo negandos ir okupacijos skausmingai išardė Ambrozaičių šeimą. 1944 m. artėjant antrajai sovietų okupacijai tėvai kartu su sūnumis Juozu Dariumi ir Stasiu nusprendė trauktis iš Lietuvos. Nijolė Ambrazaitytė, tuo metu augusi pas senelius iš mamos pusės Raitininkų kaime, ir jauniausias jos brolis Vytautas buvo palikti Lietuvoje. Devynmetė Nijolė per 1948 m. sovietų vykdytą trėmimų operaciją „Vesna“ su seneliais ir kitais giminaičiais buvo ištremta į Sibirą. 1948–1955 m. kartu su artimaisiais Nijolė gyveno Igarkoje ir Maklakove (dabar – Lesosibirskas), Krasnojarsko krašte. Apie tuos metus jau būdama brandaus amžiaus išleido atsiminimus „Virš mūsų poliarinė pašvaistė“.

1955 m. grįžusi iš tremties, Nijolė Ambrazaitytė baigė Raseinių vidurinę mokyklą. 1959–1966 m. studijavo Lietuvos SSR valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) solinio dainavimo specialybę. Įgijo operinio, koncertinio dainininko kvalifikaciją. 1966 m. priimta dirbti į Lietuvos SSR valstybinį akademinį operos ir baleto teatrą operos soliste-stažuotoja (mecosopranas), nuo 1967 m. iki pat 1994 m. – Lietuvos SSR valstybinio akademinio operos ir baleto teatro solistė. 1979 m. Nijolė Ambrazaitytė pradėjo ir pedagoginę veiklą – dirbo dėstytoja Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, 1985 m. jai suteiktas pedagoginis docentės vardas (Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas 1993 m. balandžio 14 d.). XX a. aštuntajame dešimtmetyje Nijolė Ambrazaitytė sulaukė kūrybinio pripažinimo ir įvertinimų: 1970 m. SSRS vokalistų konkurse Minske laimėjo antrąją vietą, tais pačiais metais tarptautiniame Džordžės Enesku konkurse laimėjo antrąją vietą. 1970 m. jai suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio muzikos artisto garbės vardas, 1975 m. – Lietuvos SSR liaudies artisto garbės vardas, o 1977 m. – SSRS liaudies artisto garbės vardas. Tremtinės ženklas ilgą laiką varžė jos koncertines išvykas į užsienį.

Prasidėjus Lietuvos Atgimimui, Nijolė Ambrazaitytė aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą. Nuo 1988 m. aktyviai veikė Vilniaus tremtinių bendrijoje, buvo šios bendrijos Kultūros skyriaus pirmininkė.

1990 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto Panerių rinkiminėje apygardoje Nr. 14 Nijolė Ambrazaitytė buvo išrinkta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. Tuo metu jai buvo 52-eji. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime dirbo Savivaldybių reikalų komisijoje (1990–1992 m.) ir Mandatų ir etikos komisijoje (1992 m.), priklausė Sąjūdžio santaros frakcijai. 1992–1994 m. taip pat dirbo tarpinstitucinėje Personalinių pensijų skyrimo komisijoje prie Socialinės apsaugos ministerijos, buvo Tarpparlamentinės Sąjungos Lietuvos grupės narė (1991–1992 m.).

Parlamentaro darbą suprato kaip tarnystę žmonėms. Apie Kovo 11-ąją Nijolė Ambrazaitytė rašė: „Tikėjau, kad Lietuva, tapusi nepriklausoma valstybe su sava konstitucija, kariuomene, įgaudama pasitikėjimą savo ekonominėmis galiomis, finansais, teisine priežiūra, socialiniu teisingumu daugiau nepatirs apgaulės, nutautinimo, kolonizavimo, trėmimų“.

Nijolė Ambrazaitytė taip pat buvo 1992–1996 m. ir 1996–2000 m. kadencijų Lietuvos Respublikos Seimo narė. 1992 m. laimėjo rinkimus Vilniaus miesto rinkimų apygardoje Nr. 9, o 1996 m. – daugiamandatėje apygardoje pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Abi Seimo kadencijas priklausė Tėvynės sąjungos – Lietuvos konservatorių frakcijai, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo Savivaldybių komitete, tačiau vėliau beveik septynerius metus dirbo Gamtos apsaugos ir Aplinkos apsaugos komitetuose (1993–2000 m.). Lietuvos Respublikos Seimo buvo deleguota į tarpinstitucinę Personalinių pensijų skyrimo komisiją prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ministerijos (1994–1995 m.), vėliau Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją (1995–2000 m.). 1996–2000 m. Seimo kadencijoje labiau gilinosi į tarpparlamentinių ryšių klausimus, buvo  Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje narė, Tarpparlamentinių ryšių su Gruzijos Respublika grupės pirmininkė, Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupės pirmininko pavaduotoja, Tarpparlamentinių ryšių su Europos parlamentarų asociacija Afrikai (AWEPA) grupės pirmininko pavaduotoja.

Užbaigusi aktyvią operos solistės, pedagogės ir politikės veiklą, Nijolė Ambrazaitytė gyveno ramų šeimos gyvenimą, atsidėjo atsiminimų rašymui. Išleistose atsiminimų knygose vyravo dvi temos – asmeninė Sibiro tremties istorija ir operos solistės veikla.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Lietuvos operos primadona Nijolė Ambrazaitytė po sunkios ligos mirė 2016 m. lapkričio 27 d. Vilniuje, palaidota Antakalnio kapinėse.

Parodoje, skirtoje Nijolės Ambrazaitytės 80-osioms gimimo metinėms paminėti, eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve. Parodoje taip pat eksponuojamos fotografijos iš Nijolės Ambrazaitytės šeimos archyvo, fotografų Romualdo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus asmeninių archyvų. Fotografijų autoriai: Vladas Bacevičius, Džoja Gunda Barysaitė, Romualdas Damulis, Vaidotas Grigas, Vladimiras Gulevičius, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Domas Katkauskas, Gintaras Mačiulis, Eugenijus Masevičius, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Algirdas Sabaliauskas, Valentinas Vaičekauskas, Birutė Valionytė, Algimantas Žižiūnas.

Nuoširdžiai dėkojame kolegoms archyvų darbuotojams, visiems savo darbu talkinusiems rengiant šią parodą.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų rengėjas – Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius – Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorės Jurgita Kelpšienė ir Jolanta Laurinaitienė.

Parodos partneriai: 

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Paroda pristatyta 2019 m., ją sudaro 11 kilnojamų stendų, kurių dydis 100x70 cm, norėdami pasiskolinti parodą rašykite el. paštu [email protected]