Europos reikalų komitetas: dėmesys Lietuvos biudžete turi būti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo tempams, bet ir lėšų nukreipimui labiausiai reikalingoms finansavimo kryptims

2020 m. spalio 29 d. pranešimas žiniasklaidai

Spalio 28 d. vykusiame nuotoliniame Europos reikalų komiteto posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pristatė 2021 metų Lietuvos biudžeto projektą (toliau – LBP), pateiktą Europos Komisijai (EK) ir Euro grupei. Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos, įvertinus kaupimo principu, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, 2021 metais, palyginti su 2020 metais numatomomis pajamomis, didės 230 mln. eurų.

Europos reikalų komiteto nariai pritarė Komiteto išvadai su siūlymais bei atkreipė  Biudžeto ir finansų komiteto dėmesį, kad esant COVID-19 pandemijai ir neapibrėžtumui dėl jos raidos bei poveikio sveikatai ir ekonomikai, dėmesys turi būti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo tempams, bet nacionalinių ir ES lėšų nukreipimui labiausiai reikalingoms finansavimo kryptims: sveikatos apsaugai ir jos sistemos stiprinimui, produktyvioms, ilgalaikes aukštą pridėtinę vertę  darbo vietas kuriančioms,  ekonomikos atsigavimą  skatinančioms ir ekonomikos potencialą didinančioms investicijoms. Taip pat pabrėžta būtinybė įgyvendinti struktūrines reformas, kurios iš esmės tobulintų viešojo valdymo sritis (pvz. švietimas, sveikatos apsauga ir kt.). Todėl svarbu laiku parengti kokybišką Lietuvos Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo planą, kad Lietuva galėtų efektyviai pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis.

2020 m. gruodžio mėn. naujai Vyriausybei patikslinus biudžetą, EK bus teikiamas atnaujintas LBP, todėl Europos reikalų komitetas grįš prie šio klausimo svarstymo.

Planuojama, kad 2021 metais valstybės biudžeto išlaidų augimą lems Lietuvos Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo plano priemonių finansavimas, bendrosios pensijos indeksavimas, įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, skatinamųjų įmokų į pensijų kaupimo fondus ir įmokų į ES biudžetą, išmokų vaikui, mokytojų, dėstytojų, kitų švietimo ir mokslo darbuotojų darbo užmokesčio, MMA, pareiginės algos bazinio dydžio didinimas, įgyvendinamų struktūrinių reformų finansavimas, savivaldybių negautų pajamų kompensavimas, parama verslui valstybėje paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu.

Numatoma, kad dėl COVID-19 pandemijos pasekmių šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 procento, o 2021 metais tikėtinas 3,3 procento BVP augimas. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP galėtų augti vidutiniškai po 2,3 procento per metus.

Biudžeto projekto teikimas EK yra vienas svarbiausių Europos semestro ciklo etapų, kuomet pateikiamos išvados apie visų euro zonos valstybių biudžetų planų atitiktį Stabilumo ir augimo pakto[1] reikalavimams. Seimas aktyviai dalyvauja Europos semestro procese nuo pat šios iniciatyvos pradžios: Europos reikalų komitetas ir specializuoti komitetai nagrinėja Europos semestro dokumentus, svarsto Vyriausybės parengtas programas, Lietuvai skirtas Tarybos rekomendacijas ir prireikus priima sprendimus dėl jų. 2015 m. Lietuvai tapus euro zonos nare, Europos reikalų komitetas pradėjo svarstyti Ekonominės raidos scenarijus, pagal kuriuos rengiamas valstybės biudžeto projektas, ES institucijoms teikiamą valstybės biudžeto projektą ir išvadas dėl jo.

.

Parengė

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, tel. 2396763, el. p. [email protected]