Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
XII Seimas (2016–2020 m.)

2016–2020 m. Seimo kadencijos Užsienio reikalų komitetas baigė savo darbą

2020 m. lapkričio 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Užsienio reikalų komiteto nariai. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. – O. Posaškova)

 

Dešimties Seimo narių sudėties Užsienio reikalų komitetas Seime buvo patvirtintas 2016 m. lapkričio 16 d. Visą Seimo kadenciją komitetui vadovavo jo pirmininkas Juozas Bernatonis ir pavaduotojas Egidijus Vareikis. Kintant komiteto narių sudėčiai, jo skaičius sumažėjo iki 9, o kadenciją komitetas baigė savo sudėtyje turėdamas 7 narius. Be jau minėtos komiteto vadovybės visą kadenciją komitete dirbo jo ilgamečiai nariai Audronius Ažubalis ir Emanuelis Zingeris, taip pat užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Žygimantas Pavilionis. Trumpesnį ar ilgesnį laiką komitete yra dirbę Seimo nariai Aušrinė Armonaitė, Petras Gražulis, Mindaugas Puidokas, Dovilė Šakalienė, Rūta Miliūtė, Mantas Adomėnas, Aušrinė Norkienė.

Per 2016–2020 m. Seimo kadenciją komitetas posėdžiavo 423 kartus ir posėdžiuose didelį dėmesį skyrė Europos Sąjungos Rytų partnerystės temai ir atskirai kiekvienos iš valstybių – Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžano, o pastaruoju metu ypatingai – Baltarusijos, – aktualijoms, priėmė ne vieną sprendimą šiais klausimais. Komitetas nagrinėjo ir svarstė temas, susijusias su transatlantiniu bendradarbiavimu, NATO ir Europos Sąjungos užsienio politika, Rusija ir Kinija. Sprendė tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės migracijos politikos klausimus, teikė prioritetą vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politikos aktualijoms. Komitetas didelį dėmesį skyrė santykių su užsienio lietuviais tematikai – ne viename savo priimtame sprendime pasisakė dėl Lietuvos diasporos politikos stiprinimo ir tęstinumo.

Dalyvaudamas teisėkūros procese, komitetas įnešė svarų indėlį, ne tik ratifikuojant Lietuvos tarptautinius susitarimus, bet ir priimant Diplomatinės tarnybos įstatymo, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo, Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo ir eilės kitų įstatymų, pakeitimus.

Vykdydamas parlamentinę kontrolę, kadencijos metu komitetas priėmė 11 sprendimų užsienio politikos klausimais. Pats parengė 16 komiteto pareiškimų ir nuomonių, aktyviai dalyvavo rengiant Seimo rezoliucijas aktualiausiais Lietuvai užsienio politikos klausimais – dėl įvykių Ukrainoje, Sakartvele, Baltarusijoje, Rusijos veiksmų, Transatlantinių santykių.

Per kadenciją komiteto pirmininkas ar komiteto nariai 148 kartus susitiko su užsienio šalių delegacijomis ir užsienio valstybių diplomatiniais atstovais, rengė ir dalyvavo Baltijos valstybių, taip pat Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių užsienio reikalų komitetų susitikimuose, pirmininkavimo Europos Sąjungos parlamentinio matmens rengiamose užsienio ir saugumo politikos konferencijose. Komitetas, dalyvaudamas Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo procese, svarstė ir pritarė 51 diplomatinio atstovo kandidatūrai.

 

Parengė

Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro padėjėja

Salvinija Jurėnaitė, tel. (8 5) 239 6801, el. p. [email protected]

   Naujausi pakeitimai - 2020-11-11 15:08
   Asta Markevičienė