Transliuojama tiesiogiai
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas kviečia į apskritojo stalo diskusiją
„Litvinizmas: kilmė, įtaka ir iššūkiai baltarusių ir lietuvių santykiams“
Diskusijos data: 2023 m. spalio 2 d., pirmadienis 15–17 val., Seimo III r., 2 a., 218B salėje
Diskusijos organizatoriai: Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas
Diskusijos partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Apskritojo stalo diskusija tarp Baltarusijos ir Lietuvos istorikų, politikų, visuomeninių organizacijų atstovų apie dviejų šalių istoriją ir atminties politiką skirta pradėti reguliarią ekspertų, pilietinės visuomenės, politinių organizacijų atstovų diskusiją, siekiant stiprinti partnerystės ryšius tarp dviejų šalių (Lietuvos ir Baltarusijos) visuomenių, aptariant aktualias politines ir socialines problemas bei formuluojant pasiūlymus dėl jų sprendimo.
Diskusijoje bus analizuojama ir diskutuojama šiuo probleminiu klausimu: istorijos ir istorinės atminties problemos dviejų tautų, Lietuvos ir Baltarusijos, sąveikoje, įskaitant radikalių ir faktais nepagrįstų praeities interpretacijų prevenciją.
Seimo Ateities komiteto pirmininko, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Raimundo Lopatos teigimu, litvinizmas iš esmės reiškiasi tam tikrų baltarusių opozicijos sluoksnių pretenzijomis į Vilnių ir Lietuvos istoriją. „Lietuvos istorikai turėtų tapti „nematomo fronto“ kariais. Tai turėtų būti daroma ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu, pasitelkiant kitų šalių istorikus, ypač Lenkijos, rengiant tarptautines konferencijas, skelbiant publikacijas ir t.t. Kitaip tariant, visiškai izoliuojant litvinizmo ideologinį Baltarusijos pasakojimą istorijos mokslo pagalba“, – sakė R.Lopata.
Diskusijoje dalyvaus ir savo įžvalgomis dalysis:
prof. Raimundas Lopata, Seimo Ateities komiteto pirmininkas;
Sviatlana Cichanouskaja, Baltarusijos opozicijos lyderė;
prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, Lietuvos istorijos instituto direktorius;
prof. habil. dr. Alfredas Bumblauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas;
doc. dr. Grigorijaus Potašenko, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros docentas;
dr. Andrej Kazakevič, politinio tyrimo instituto „Politinė sfera“ direktorius;
Alesi Paškevič, vyresnysis žurnalo ARCHE redaktorius;
Aliaksei Lastouski, Polocko valstybinio universiteto koordinatorius, Baltarusijoje,
dr. habil. Aliaksandr Smaliančiuk, Lenkijos mokslų akademijos Slavų studijų instituto habilituotas daktaras.
Renginio moderatorius: dr. Lauras Bielinis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
Diskusiją stebėti kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“, ir „Delfi“ portale.
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto diskusija „Lietuva 2050: link kokio socialinio modelio einame?“
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas kviečia į politikų ir akademikų diskusiją, skirtą valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ kertiniams klausimams.
„LIETUVA 2050: LINK KOKIO SOCIALINIO MODELIO EINAME?“
Diskusija vyks š. m. spalio 4 d., trečiadienį, 16–18 val. Seimo Konstitucijos salėje. Bus galimybė prisijungti nuotoliniu būdu.
Įvairios nelygybės yra vienas didžiausių iššūkių Lietuvoje siekiant aukštesnės gyvenimo kokybės. Išlaidos socialinei ir sveikatos apsaugai mūsų šalyje tebėra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, o skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis, pajamų nelygybė – vieni aukščiausių. Iššūkių kelia kontrastai tarp Lietuvos visuomenės amžiaus grupių, didmiesčių ir regionų gyventojų. Nelygybės yra susijusios su menku socialiniu kapitalu, kelia grėsmę demokratijos funkcionavimui, valstybės atsparumui ir tvariai ekonomikai. Ar tokia gerovės samprata grindžiame Lietuvos ateities viziją? Ką ir kaip tobulinsime mūsų visuomenės socialinį modelį?
Diskusijoje dalyvaus viena vizijos rengėjų, VDU profesorė ir Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Aušra Maslauskaitė, Lietuvos banko Finansų ir ekonomikos tyrimų centro vyriausiasis ekonomistas, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslinis bendradarbis Linas Tarasonis, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas, VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentas Antanas Kairys, ekonomistas Teodoras Medaiskis.
Diskusiją moderuoja: prof. Raimundas Lopata, Seimo Ateities komiteto pirmininkas ir Ginas Dabašinskas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovo pavaduotojas.
Su strategijos „Lietuva 2050“ projektu galima susipažinti čia.
Diskusiją rengia Seimo Ateities komitetas
Talkina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Šiuo renginiu tęsiame diskusijų seriją, skirtą aptarti Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ kertiniams klausimams. Diskusijos padės Seimo nariams susipažinti su Vizijos projekto turiniu ir pasirengti jos svarstymui Seimo komitetuose ir plenariniuose posėdžiuose. Tikimės, kad šios diskusijos taps svarbia platforma politinėms partijoms suformuluoti savo pozicijas svarbiausiais valstybės ateities klausimais.
Diskusiją stebėti kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo internetinės svetainės „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
Diskusija „Kokiomis vertybėmis grįsime ateities Lietuvą?“
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas kviečia į pirmąją politikų ir akademikų diskusiją, skirtą valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ kertiniams klausimams
KOKIOMIS VERTYBĖMIS GRĮSIME ATEITIES LIETUVĄ?
Diskusija vyks š. m. rugsėjo 13 d., trečiadienį, 16–18 val. Seimo Konstitucijos salėje. Bus galimybė prisijungti nuotoliniu būdu.
Vertybės grindžia strategijos prioritetus ir tikslus, žmogaus gerovės ir gyvenimo prasmės sampratą, įrėmina lietuviškąją tapatybę. Kaip rodo moksliniai tyrimai, Lietuvos visuomenėje vis dar ryški trauminė patirtis, uždarumas, išgyvenimo laikysena, materialiosios, o ne postmaterialiosios vertybinės nuostatos. Kokiomis vertybėmis vadovaujamės, kurdami mūsų visuomenės ateities viziją? Ar greta valstybės stiprinimo, ekonomikos transformacijos, gyvenamosios aplinkos tobulinimo siekių kelsime ir visuomenės vertybinio pokyčio ambiciją?
Šiuo renginiu pradedame diskusijų seriją, skirtą aptarti valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ kertiniams klausimams. Diskusijos padės Seimo nariams susipažinti su Strategijos projekto turiniu ir pasirengti jos svarstymui Seimo komitetuose ir plenariniuose posėdžiuose. Tikimės, kad šios diskusijos taps svarbia platforma politinėms partijoms suformuluoti savo pozicijas svarbiausiais valstybės ateities klausimais.
Diskusijoje dalyvaus ir savo įžvalgomis dalinsis:
dr. Rūta Žiliukaitė, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto docentė;
dr. Aida Savicka, Lietuvos kultūros tyrimų instituto humanitarinių mokslų (sociologijos) daktarė, šiuolaikinės Lietuvos kultūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja;
prof. Arūnas Poviliūnas, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto profesorius;
dr. Renata Bikauskaitė, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto dėstytoja, mokslo darbuotoja;
dr. Darius Kuolys, Kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, straipsnių politikos, kultūros, socialinių procesų Lietuvoje temomis autorius.
dr. Ligita Šarkutė, Vytauto Didžiojo universiteto politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros docentė.
Su valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ projektu galima susipažinti čia.
Diskusijos moderatoriai – Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ir Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas dr. Giedrius Viliūnas.
Diskusiją stebėti kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo internetinės svetainės „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi kviečia Jus į neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ virtualią diskusiją „Neuromokslai Lietuvoje ir dirbtinio intelekto plėtra“.
Diskusija vyks š. m. birželio 21 d., trečiadienį, 17–19 val., nuotoliniu būdu.
XXI a. pirmoje pusėje neuromokslai yra tarp sparčiausiai besivystančių mokslų. Neuromokslų tyrimai plėtojami visais nervų sistemos funkcionavimo lygmenimis: nuo fizikinių ir cheminių procesų nervinėse ląstelėse iki stebėjimo kas vyksta smegenyse suvokiant, mąstant, kalbant, skaitant ar atliekant kitus veiksmus.
Išaugus kompiuterinio modeliavimo pajėgumams neuromokslai gavo stiprų postūmį ir greta jau įprastų XX a. disciplinų (neurohistologija, neurofiziologija, neuropsichologija ir pan.) radosi visa eilė naujų tarpdisciplininių darinių (pvz., kognityvusis neuromokslas, neurokompiuterijos mokslas, o taip pat – neuroetika, neuroekonomika, neurorinkodara, neuroteisė).
Kokias galimybes atveria neuromokslų plėtra, su kokiais iššūkiais susiduriame, kokie virsmai mūsų laukia jau visai netolimoje ateityje – apie tai bus diskutuojama Seimo Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo Intelektualinio savarankiškumo forume.
Diskusijoje dalyvaus ir savo įžvalgomis dalinsis:
prof. Osvaldas Rukšėnas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėjas, Lietuvos neuromokslų asociacijos prezidentas;
dr. Urtė Neniškytė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Europos molekulinės biologijos laboratorijos Partnerystės instituto tyrėjų grupės vadovė, Lietuvos neuromokslų asociacijos valdybos narė;
prof. Aušra Saudargienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja;
dr. Rima Naginienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja;
doc. Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė, Kauno technologijos universiteto Dirbtinio intelekto centro tyrėja;
Osvaldas Putkis, inžinerijos mokslų daktaras, UAB „Neurotechnology“ Technologijų inžinerijos skyriaus vadovas;
prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė–tyrėja.
Diskusijos moderatorius – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.
Diskusiją stebėti kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo internetinės svetainės „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas kartu su Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi kviečia Jus į neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ virtualią diskusiją „Rosija ir Maskovija: melai ir nutylėjimai“.
Diskusija vyks š. m. birželio 7 d., trečiadienį, 17–19 val., nuotoliniu būdu ir gyvai.
Karas Ukrainoje iš esmės pakeitė ir toliau keičia ne tik globalios bei regioninės geopolitikos, ypač Rytų politikos akcentus, bet ir vertybinius, ideologinius, istorinius, kultūrinius bei kalbinius prioritetus, kurie savo ruožtu veikia ir pačią politiką. Šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kokios galėtų būti realios pokarinės Rusijos perspektyvos. Kartu vertinamos Ukrainos galimybės aktyviai, konsoliduojančiai veikti Rytų politikos sferoje, kurioje šimtmečiais dominavo Rusija. Dėl to atsiranda akivaizdus poreikis permąstyti, naujai įvertinti Rusijos vietą politinėje bei kultūrinėje erdvėje tiek globaliu, tiek regioniniu požiūriu.
Diskusijoje dalyvaus ir savo įžvalgomis dalinsis:
prof. dr. Alfredas Bumblauskas, Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius;
prof. dr. Alvydas Jokubaitis, Lietuvos filosofas, politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius;
prof. Gintautas Mažeikis, Lietuvos filosofas, kultūros teoretikas, antropologas, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius;
doc. dr. Viktoras Bachmetjevas, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros docentas;
Pavel Lavrinec, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas;
doc. dr. Grigorij Potašenko, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas;
dr. Violeta Meiliūnaitė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė;
Kasparas Adomaitis, Lietuvos Respublikos Seimo narys.
Diskusijos moderatoriai – Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.
Diskusiją stebėti kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo internetinės svetainės „Youtube“ paskyroje „Atviras Seimas“.
