Ateities komitetas: „Karo prieš Ukrainą baigtis – lemiamas iššūkis Lietuvos ateičiai“

2023 m. rugsėjo 25  d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas, kaip pagrindinis komitetas, tęsdamas Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ (toliau – „Lietuva 2050“) svarstymą, rugsėjo 22 d. posėdyje aptarė „Lietuva 2050“ situacijos analizę. Išklausę ekspertų argumentus, Komiteto nariai konstatavo fundamentalų mūsų šalies ateities galimybių dvilypumą. „Lemiamas iššūkis Lietuvos ateičiai iki pat 2050  metų yra šiandieninis Rusijos karas prieš Ukrainą, – sakė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. – Jeigu Ukraina laimės, galimas optimistinis Lietuvos ir Europos ateities scenarijus, kuris nužymėtas mūsų valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“. Priešingu atveju, ir Lietuvos, ir dabartinės pasaulio tvarkos ateitis miglota.“

Posėdyje aptarti nauji Europos Komisijos (toliau – EK) strateginiai dokumentai: „Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo pažangos ES savanoriška peržiūra“ (COM/2023/700) ir „2023 m. strateginių įžvalgų ataskaita „Tvarumas ir gerovė – Europos atviro strateginio savarankiškumo pagrindas“ (COM/2023/376). Abiejuose dokumentuose analizuojami globalūs Europos ateities veiksniai ir iššūkiai, kuriuos būtina įveikti, siekiant Europą paversti klestinčiu ir tvariu žemynu. EK pabrėžia, kad Europos Sąjungai būtina nauja socialinė sutartis, kuri atgaivintų pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir sudarytų prielaidas į augimą ir vartojimą orientuotą ekonominį modelį pakeisti tvariu.

Komitetas konstatavo, kad EK strateginės įžvalgos yra svarbios modeliuojant Lietuvos ateitį. Nors įgyvendindama 2015 m. pasaulio mastu nustatytus darnaus vystymosi tikslus Lietuva padarė pažangą, lyginant su kitomis šalimis daugelio tikslų įgyvendinimas stagnuoja, o bendra pažanga atsilieka nuo išsikeltų ambicijų. Pastebėta, kad Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo ataskaita vietomis grįsta pasenusiais duomenimis, o kai kurių svarbių mūsų visuomenės raidos parametrų stebėsena apskritai nevykdoma. Lietuvai svarbu tapti darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo pirmūne: tai ne tik padidintų mūsų šalies gyventojų gerovę, bet ir derybinę galią tarptautinėje arenoje.

Itin svarbus pasaulio ir Lietuvos ateities veiksnys yra demokratijų nuosmukis: mažėjantis demokratinėmis laikomų valstybių skaičius pasaulyje, aštrėjanti konkurencija tarp autokratinių ir demokratinių režimų, smunkantis pasitenkinimas demokratija Vakarų valstybėse. Nuo 2001 m.  demokratinėmis laikomų valstybių skaičius mažėja – dabar jau daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena autokratinio valdymo sąlygomis. Pastebima, kad demokratinių šalių piliečiai, ypač jaunimas, vis dažniau nusivilia demokratijos veikimu ir efektyvumu. Todėl dar šiais metais EK pristatys demokratijos gynimo dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos demokratijos veiksmų planą, užtikrinti, kad rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi, atsverti dezinformaciją, remti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Šiais veiksmais EK siekia atverti naują demokratijos raidos fazę. Lietuvai labai svarbu su aiškia pozicija dalyvauti dar šiais metais vyksiančiose tarptautinėse diskusijose ir ilgalaikes demokratijos plėtros kryptis atliepti savo strateginiuose dokumentuose.

Demokratinės kultūros ir valdysenos problematikai bus skirtas ir kitas Ateities komiteto posėdis, įvyksiantis rugsėjo 29 d.

Penktadienio posėdžio vaizdo įrašą galima rasti Seimo interneto svetainės ,,YouTube“ paskyroje Atviras Seimas.

Susipažinti su Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ projektu ir teikti jam siūlymus galima čia.

Daugiau informacijos apie vizijos projektą galima rasti tinklalapyje https://lrv.lt/lt/lietuva-2050 .

Kitų Ateities komiteto posėdžių ir diskusijų įrašus galima rasti čia.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė Ateities komiteto biuro patarėjai

Agnė Grigienė, tel. (8 5) 209 6830, el. p. [email protected]

Giedrius Viliūnas, tel. (8 5) 209 6950, el. p. [email protected]