Dėl statistinių duomenų apie kriminalinės žvalgybos subjektų vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus 2019 metais.
(Komisija nustatė, kad 2019 m. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. telefoninių pokalbių kontrolė, slapta vaizdo ir garso kontrolė, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas, taip pat jų apžiūra ir kitos priemonės, buvo vykdomi 3849 asmenų atžvilgiu, kai tuo metu 2018 m. tokie veiksmai buvo sankcionuoti 4340 asmenų atžvilgiu. Šie duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvos kriminalistai stebėjo apie 11 proc. mažiau asmenų. O apibendrinus laikotarpį nuo 2012 m. iki 2019 m. matyti, kad kriminalistų stebimų asmenų skaičius mažėjo 46 proc. Tai labai gerai iliustruoja ir ankstesnių metų duomenų analizė, kai buvo pastebima sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų mažėjimo tendencija: 2012 m. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš 7147 asmenis, 2013 m. – prieš 6139 asmenis, 2014 m. – prieš 4573 asmenis, 2015 m. – prieš 4454 asmenis, 2016 m. – prieš 5150 asmenis, 2017 m. – prieš 4658 asmenis ir 2018 m. – prieš 4340 asmenis. )

Dėl kriminalinės žvalgybos subjektuose atlikto vertinimo. Aukščiausioji audito institucija ? Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Komisijos posėdyje pristatė kriminalines žvalgybos subjektų lėšų naudojimo 2018 metais vertinimo rezultatus. Auditoriai pažymėjo kad, nepaisant keliems kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitoms kompetentingoms institucijoms teiktų rekomendacijų tobulinti sukurtas vidaus kontrolės priemones ir įvertinti patvirtintų finansavimo tvarką nustatančių dokumentų atitiktį aukštesnes galios teisės aktams, reikšmingų lėšų naudojimo ar esminių vidaus kontrolės sistemų veikimo trūkumų nenustatyta. Atsižvelgdami į Valstybės kontrolės atlikto vertinimo rezultatus, kriminalinės žvalgybos subjektai turės atlikti tam tikrus vidaus kontrolės priemonių pakeitimus, o prireikus keisti teisinį reglamentavimą ar inicijuoti jo pakeitimą. Vykdydama 2019 metų veiklos planą, Valstybės kontrolė atliko 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir valstybės lėšų bei turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams auditą, kurio metu vertino ir kriminalines žvalgybos subjektų lėšų naudojimą 2018 metais.
(Audito išvados pristatytos komisijos posėdyje. Komisijos sprendimų ir pavedimų nebuvo.)

Dėl kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos. Dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naudojimo ir naikinimo. Komisija susitiko su Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotoju Valerijumi Vincukevičiumi, Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininku Jevgenijumi Chleborodovu, Imuniteto skyriaus viršininke Jurga Mickiene ir Kriminalinės žvalgybos analizės skyriaus vyriausiąja specialiste Sigita Anuliene. Į posėdžio darbotvarkę Komisija įtraukė klausimus apie tai, kaip Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose vyksta kriminalinės žvalgybos kontrolė, kaip tvarkoma kriminalinės žvalgybos informacija, kokios taikomos jos apsaugos užtikrinimo ir naikinimo procedūros. Kalėjimų departamentas yra kriminalinės žvalgybos subjektas nuo 2014 metų ir jo vykdomoms funkcijoms būdingas tam tikras savitumas, todėl Komisija daugiau dėmesio skyrė kriminalinės žvalgybos ir veiklos kontrolės pokyčiams. Pareigūnai pastebėjo, kad, analizuojant kai kuriuos įvykius kalinimo įstaigose, išryškėdavo atvejų, skatinančių tobulinti Departamento vykdomos kriminalinės žvalgybos kontrolės sistemą. Todėl, siekiant dar labiau apriboti ar net eliminuoti galimybes piktnaudžiauti kriminalinės žvalgybos priemonėmis, ketinama pertvarkyti visą kontrolės mechanizmą taip, kad už kriminalinės žvalgybos vykdymą ir kontrolę Kalėjimų departamentui pavaldžiose kalinimo įstaigose būtų atsakingas ne konkrečios kalinimo įstaigos vadovas, kaip yra dabar, o visas procesas vyktų centralizuotai ? kriminalinei žvalgybai vadovautų ir ją kontroliuotų Kalėjimų departamentas. J. Chleborodovas paaiškino, kad šiuo metu yra rengiami reikalingi vidaus teisės aktai, bendradarbiaujant su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais ir organizuojant mokymus keliama pareigūnų kompetencija. Atsakydama į Komisijos pirmininko Dainiaus Gaižausko klausimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo Departamente, Imuniteto skyriaus
(Informacija pristatyta komisijos posėdyje. Komisijos sprendimų ir pavedimų nebuvo.)

Dėl kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės muitinėje. Dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naudojimo ir naikinimo. Komisija nagrinėjo kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės Muitinės departamente klausimus. Buvo kalbama apie muitinės kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimą, šios informacijos apsaugą ir naikinimo procedūras. Lietuvos muitinės atstovai patikino Komisiją, kad dalindamiesi sukaupta kriminalinės žvalgybos informacija, muitinės kriminalistai sėkmingai bendradarbiauja su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais: „...toks bendradarbiavimas leidžia efektyviau naudoti kriminalinei žvalgybai skirtus išteklius, o reikalingi sprendimai priimami nedelsiant, kai tik to prireikia...“, ? kalbėjo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas. Komisijos posėdyje Lietuvos muitinei atstovavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas, Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Mantas Kaušilas ir jo pavaduotojas Vitalijus Sarapinas, Muitinės imuniteto tarnybos viršininkas Arūnas Pupeikis ir laikinai šios tarnybos viršininko pavaduotojo pareigas einanti Julija Kuncevičienė bei kiti pareigūnai.
(Informacija pristatyta komisijos posėdyje. Komisijos sprendimų ir pavedimų nebuvo.)

Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktų statistinių duomenų apie kriminalinės žvalgybos subjektų 2017 metais vykdytą kriminalinę žvalgybą. Generalinės prokuratūros atstovai Komisijai pristatė 2018 m. duomenis apie sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kriminalinės žvalgybos tyrimų rezultatus, gautos informacijos apie privatų gyvenimą sunaikinimą. Generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, 2018 m. prašymų ir teikimų sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus skaičius bei nutarčių sankcionuoti tokius veiksmus ar pratęsti jų atlikimą skaičius, lyginant su ankstesniais metais, mažėjo. 2018 m. taip pat stebima asmenų, prieš kuriuos buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, ir kontroliuojamų telefono ryšio numerių skaičiaus mažėjimo tendencija. Generalinės prokuratūros atstovai pateikė informaciją, kad gauti skundai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų nepasitvirtino, pažeidimų nustatyta nebuvo. Išanalizavus komisijos gautus duomenis, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai ir priemonės naudojami griežtai laikantis įstatymo normų, kontrolė yra pakankama. Komisijos nuomone, siekiant efektyviau analizuoti ir sisteminti kriminalinės žvalgybos duomenis, tikslinga kriminalinės žvalgybos subjektuose įdiegti kuo modernesnes priemones, leisiančias identifikuoti galimas rizikas. Komisija pritarė Generalinės prokuratūros siekiams visose kriminalinės žvalgybos subjektuose diegti vienodas ir modernias kriminalinės žvalgybos kontrolės priemonės, leisiančias užtikrinti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmų kontrolę.
(Informacija pristatyta komisijos posėdyje. Komisijos sprendimų ir pavedimų nebuvo.)

Dėl kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės STT. Dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naudojimo ir naikinimo. STT vadovai, plačiau komentavo STT vykdomos kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimą ikiteisminiuose tyrimuose atskleidžiant sunkius, sisteminius ir dažniausiai didžiausią žalą valstybei darančius korupcinius nusikaltimus. Susitikime kalbėję STT direktorius Žydrūnas Bartkus, STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius ir kiti pareigūnai akcentavo, kad vykdoma kriminalinė žvalgyba stipriai didina STT atliekamų korupcinių nusikaltimų, kurie pasižymi ypatingu latentiškumu, tyrimų galimybes ir duoda pastebimus rezultatus. Išsamiau paaiškintos kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo STT procedūros ? pradedant informacijos rinkimu, jos vertinimu, panaudojimu ir baigiant dalies sukauptos informacijos naikinimu. STT direktorius paaiškino, kad tobulinant kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo procedūras pavyko užtikrinti efektyvų padalinių bendradarbiavimą ne tik STT viduje ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, todėl kriminalinės žvalgybos veiksmų koordinavimas vyksta pastebimai geriau, užtikrinta efektyvi sprendimų vykdymo kontrolė, taupomos kriminalinei žvalgybai skiriamos lėšos.
(Svarstyta komisijos posėdyje. Komisijos sprendimų ir pavedimų nebuvo.)

Dėl kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės policijoje. Dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naudojimo ir naikinimo. Dėl kriminalinės žvalgybos vaidmens organizuoto nusikalstamumo prevencijos procese. Susitikime kalbėję policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, LKPB vadovai Rolandas Kiškis, Audrius Valeika ir kiti pareigūnai pabrėžė, kad dar prieš kelerius metus pradėti kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės sistemos pertvarkymo darbai, diegiant naujas priemones ir sistemas, iš esmės pagerino bendradarbiavimą tarp institucijų, leido efektyviau koordinuoti kriminalistų veiksmus, t. y. gerokai sumažino galimybę skirtingų teisėsaugos institucijų kriminalinės žvalgybos pareigūnams dubliuoti kai kuriuos tyrimus ar kitokius kriminalistų sprendimus ir veiksmus. Naujų instrumentų diegimu buvo užtikrinta efektyvi sprendimų vykdymo kontrolė, taupomos kriminalinei žvalgybai skiriamos lėšos. LKPB vadovai paaiškino, kad ši sistema toliau tobulinama ir plėtojama.
(Informacija pristatyta komisijos posėdyje. Komisijos sprendimų ir pavedimų nebuvo.)

Dėl kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės VSAT. Dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naudojimo ir naikinimo. Dėl kriminalinės žvalgybos vaidmens organizuoto nusikalstamumo prevencijos procese ir kitose VSAT veiklos srityse. Komisija nagrinėjo kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės klausimus VSAT. Buvo kalbama apie kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos naudojimą ir jos naikinimą. Posėdyje taip pat buvo aptartos galimos teisinio reglamentavimo iniciatyvos, padėsiančios stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Komisijos posėdyje VSAT atstovavo VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, Kriminalinių tyrimų valdybos ir Imuniteto valdybos pareigūnai.
(Informacija pristatyta komisijos posėdyje. Komisijos sprendimų ir pavedimų nebuvo.)

Dėl kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės FNTT. Uždarame posėdyje Tarnybos direktorius Antonis Mikulskis ir Informacijos analizės, koordinavimo ir kontrolės skyriaus viršininkas Mindaugas Kūlokas supažindino Komisiją su Tarnyboje įvykusiais ir numatomais struktūros ir valdymo pokyčiais, kurie, kaip tikimasi, kriminalinę žvalgybą darys efektyvesnę. Pavyzdžiui, Tarnyba pradėjo taikyti kitokią kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimo metodiką, ir tai leido stipriai pagreitinti ir pagerinti Tarnyboje atliekamų tyrimų kokybę. Tarnybos vadovai pažymėjo, kad paskutinių kelerių metų statistiniai duomenys apie Tarnybos darbo rezultatus rodo didėjantį kriminalinės žvalgybos efektyvumą, kad nuolat tobulėjantys kriminalinės žvalgybos veiklos metodai kiekvienais metais suteikia kriminalistams vis didesnių galimybių išaiškinti finansinius nusikaltimus ir Tarnyba efektyviau pasiekia jai nustatytus tikslus. Kalbėdami apie kriminalinę žvalgybą atliekančių pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą, Tarnybos vadovai pažymėjo, kad tam skiriamas ypatingas dėmesys ? pareigūnai kelis kartus per metus dalyvauja įvairiuose mokymuose ir kvalifikacijos tobulinimo kursuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tarnybos vadovai Komisijai paaiškino, kad kriminalinės žvalgybos kontrolės sistema Tarnyboje nuolat tobulinama, kontrolės sistema centralizuota, todėl visi sprendimai ir kriminalistų atliekami veiksmai gali būti stebimi nuolat. Taip išvengiama galimų klaidų ir užtikrinamas efektyvus užduočių atlikimas visose Tarnybos valdybose.
(Svarstyta komisijos posėdyje)

Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktų statistinių duomenų apie kriminalinės žvalgybos subjektų 2017 metais vykdytą kriminalinę žvalgybą. Apibendrinti kriminalinės žvalgybos subjektų atliktų tyrimų, pradėtų kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, rezultatai, apžvelgtos kriminalinei žvalgybai vykdyti skirtos lėšos, jų panaudojimas. Išsamiau domėtasi, kaip tvarkomi kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys apie asmens privatų gyvenimą. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pažymėjo, kad, palyginti su 2016 metais, Įstatyme numatyti veiksmai 2017 metais buvo sankcionuoti 4 658 (2016 m. ? 5 150) asmenims. Pradėti 466 kriminalinės žvalgybos tyrimai (2016 m. ? 530). Atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, pradėta 512 ikiteisminių tyrimų (2016 m. ? 562). Generalinis prokuroras informavo, kad problemų, susijusių su kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimu prokuratūroje ir teisme, kriminalinės žvalgybos subjektai neturėjo. Susipažinusi su pateikta informacija, Komisija konstatavo, kad atliekamų kriminalinių žvalgybos veiksmų gerokai sumažėjo, nes jie taikomi pamatuotai, pagrįstai ir tikslingai. Gerėja atliekamų kriminalinių žvalgybos veiksmų kokybė, kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos teisėtumas kontroliuojamas pakankamai.
(Posėdyje išklausyta informacija. Komisijos sprendimų ir pavedimų nebuvo)

Dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos vykdomos kriminalinės žvalgybos. Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje vykdomą kriminalinę žvalgybą pristatė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos l.e. direktoriaus pareigas Evaldas Gasparavičius, Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas Saulius Kiela ir Imuniteto skyriaus viršininkas Gintaras Zaveckis. Komisija domėjosi, kaip Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose vykdoma kriminalinės žvalgybos kontrolė, kaip organizuojama kriminalinės žvalgybos informacijos apsauga ir jos naikinimas. Taip pat prašyta pristatyti statistinius duomenis apie 2016 metais kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu pradėtus ir užbaigtus tyrimus, pradėtų tyrimų nutraukimo priežastis, jeigu tokių buvo, bei skundų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo rezultatus. Kalėjimų departamento atstovų teigimu, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose vykdomą Kriminalinę žvalgybą kontroliuoja tiek paties departamento vadovybė, pasitelkdama imuniteto skyrių, tiek Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bei iš dalies Valstybės kontrolė Kadangi kontrolė pakankama ir efektyvi, kriminalinę žvalgybą vykdantys darbuotojai turi visas galimybes kelti savo kvalifikaciją, skundų dėl kriminalinės žvalgybos teisėtumo beveik negaunama. Kalbėdami apie bendradarbiavimą su kitais kriminalinės žvalgybos subjektais, pareigūnai pažymėjo, kad kriminalinės žvalgybos informacija keičiamasi nuolat ir toks bendradarbiavimas duoda gerus rezultatus.
(Pristatyta Komisijos posėdyje)

Dėl Valstybės kontrolės pastebėjimų dėl kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos uždaviniams įgyvendinti skiriamų lėšų naudojimo efektyvumo. Išklausiusi kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančių institucijų vadovų, Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų nuomonę ir pastebėjimus dėl Valstybės kontrolės ataskaitos, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija mano, kad galiojantys teisės aktai suteikia galimybę kiekvienam kriminalinės žvalgybos ar žvalgybos subjektui kai kurias savo veiklos sritis reguliuoti individualiai, pasitelkiant institucijos vidaus teisės aktus. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, sudėtinga sukurti vieningą sistemą, pagal kurią visose kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančiose institucijose analogiškos veiklos, šiuo atveju lėšų kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti administravimas būtų reguliuojamos vienodai. Siekiant, kad šiai veiklai skirtos lėšos visuose kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą vykdančiose institucijose būtų administruojamos vienodai ir atsižvelgdama į 2017-10-18 Komisijos posėdyje išsakytas nuomones ir pasiūlymus, Komisija teikia pasiūlymą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 181, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18(2) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1237
(Pasiūlymai apsvarstyti 2017-10-18 Komisijos posėdyje)

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdoma kriminalinė žvalgyba. Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje savo veiklą pristatė Muitinės departamento vadovai. Lietuvos muitinės atstovai pristatė ir pakomentavo muitinės vykdomą kriminalinę žvalgybą. Posėdžio metu didesnis dėmesys skirtas muitinės kriminalistų veiklai, siekiant kontroliuoti ir užkirsti kelią į Lietuvos teritoriją patekti kontrabanda gabenamoms prekėms. Pareigūnai pažymėjo, kad kontroliuojant prekių patekimą į Lietuvos teritoriją per išorines valstybės sienas, didesnių sunkumų nekyla, tačiau kartais sudėtinga nustatyti nelegalių krovinių gabenimą, kertant vidines Europos Sąjungos sienas. Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas kalbėjo, kad Lietuvos muitinė glaudžiai bendradarbiauja su kolegomis kaimyninėse valstybėse ir šis bendradarbiavimas duoda pastebimų rezultatų.
(Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomos kriminalinės žvalgybos pristatymo.)

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovai komisijai pristatė savo pagrindinę funkciją ir paaiškino pasieniečių vykdomos kriminalinės žvalgybos svarbą sėkmingam ir efektyviam šios funkcijos atlikimui. Tarnybos vadas generolas Renatas Požėla akcentavo, kad vidinių sienų kontrolė ? vienas sudėtingesnių klausimų, todėl pasieniečių vykdoma kriminalinė žvalgyba yra labai svarbi. R. Požėla pasidžiaugė, kad Lietuvos pasieniečiai-kriminalistai turi puikias galimybes tobulinti savo įgūdžius ir kelti kvalifikaciją Lietuvos kriminalinės policijos biuro mokymo centre, o gerų bendradarbiavimo santykių puoselėjimas su kolegomis kaimyninėse valstybėse, leidžia tarnybai tinkamai ir laiku atlikti savo misiją. Komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas pažadėjo, kad Seimo rudens sesijos metu komisija ketina apsilankyti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje bei vietoje susipažinti su šių institucijų vykdoma kriminaline žvalgyba, jos intensyvumu ir efektyvumu bei kriminalinės žvalgybos kontrolės mechanizmais.
(Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM vykdomos kriminalinės žvalgybos.)

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje vykdomą kriminalinę žvalgybą pristatė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovai - direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas ir tarnybos Informacijos analizės, koordinavimo ir kontrolės skyriaus viršininkas Mindaugas Kūlokas. Kalbėjusieji patikino, kad vykdomos kriminalinės žvalgybos kontrolės sistema tarnyboje yra patikima ir efektyvi. Kadangi visa kontrolės sistema tarnyboje centralizuota, visi sprendimai ir kriminalistų atliekami veiksmai gali būti stebimi nuolat. Tas leidžia išvengti kai kurių veiksmų dubliavimo ar galimų klaidų ir užtikrinti efektyvų užduočių atlikimą visose tarnybos valdybose, kurios yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardose. Supažindinant su FNTT atliktais ir atliekamais tyrimais, paremtais kriminalinės žvalgybos informacija, komisijai pristatyti neįslaptinti duomenys apie šiuos tyrimus. Didesnis dėmesys skirtas sankcionuotais kriminalinės žvalgybos veiksmais gautos informacijos tvarkymo aptarimui ? tokios informacijos panaudojimui, saugojimui ir sunaikinimo procedūroms. Kalbėdami apie kriminalinę žvalgybą atliekančių pareigūnų kvalifikacijos kėlimą, FNTT vadovai nurodė, kad tam skiriamas ypatingas dėmesys ir pareigūnai, kelis kartus per metus dalyvaudami įvairiuose mokymuose ir kursuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kelia savo kvalifikaciją.
(Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomos kriminalinės žvalgybos.)

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos posėdyje vykdomą kriminalinę žvalgybą pristatė Vadovybės apsaugos departamento (VAD) vadovai. VAD direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira ir kiti pareigūnai supažindino komisiją su departamento vykdomos kriminalinės žvalgybos ypatumais, kurie būdingi tik šio departamento kriminalistams dėl specifinių funkcijų vykdymo, t.y. šalies vadovų ir oficialių svečių saugumo užtikrinimo. Šio departamento kriminalistams talkina profesionalūs psichologai, kurie, stebėdami aplinką, padeda identifikuoti potencialias grėsmes saugomiems asmenims.
(Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vykdomos kriminalinės žvalgybos.)

Vykdydama kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija balandžio 26 d. posėdyje susitiko su Generalinės prokuratūros vadovais. Susitikimo metu Generalinės prokuratūros atstovai pristatė ir pakomentavo statistinius duomenis apie 2016 metais sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir kriminalinės žvalgybos subjektų vykdytus kriminalinės žvalgybos tyrimus. Komisija nustatė, kad 2016 m. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. telefoninių pokalbių kontrolė, slapta vaizdo ir garso kontrolė, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas bei jų apžiūra ir kitos priemonės, buvo vykdomi 5150 asmenų atžvilgiu, kai tuo tarpu 2015 m. tokie veiksmai buvo sankcionuoti 4454 asmenų atžvilgiu. Šie duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvos kriminalistai stebėjo apie 14 proc. daugiau asmenų. Toks padidėjimas aiškinamas tuo, kad, tobulėjant kriminalinės žvalgybos metodams, keliant kriminalistų kvalifikaciją, jų veikla tampa pastebimai efektyvesnė, ką ir parodo minėti skaičiai. Tą patvirtina ir ankstesnių metų duomenys, kai buvo pastebima sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų mažėjimo tendencija: 2012 m. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš 7147 asmenis, 2013 m. ? prieš 6139 asmenis, 2014 m. ? prieš 4573 asmenis. Komisija pažymėjo, kad kriminalistai turi galimybę tobulinti savo įgūdžius naujame mokymo centre ir tas duoda pastebimų rezultatų, tačiau Generalinė prokuratūra, savo ruožtu, turi gerinti kriminalinės žvalgybos veiklos kontrolės mechanizmą.
(Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktų statistinių duomenų apie kriminalinės žvalgybos subjektų 2016 metais vykdytą kriminalinę žvalgybą.)

Vykdydama kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija balandžio 26 d. posėdyje susitiko su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovais. STT pareigūnų komisija prašė plačiau pakomentuoti viešoje erdvėje paskelbtą informaciją, kai STT pareigūnai 2015?2016 metais per klaidą klausėsi Viliaus Šapokos pokalbių telefonu. STT direktorius Saulius Urbanavičius, apgailestavo dėl apmaudaus nesusipratimo, kuris įvyko dėl darbuotojo klaidos ir paaiškino aplinkybes kuriomis ji buvo padaryta. Tarnybos vadovas pažymėjo, kad nors toks atvejis buvo pirmas STT praktikoje, į jį buvo laiku ir deramai sureaguota ? nepagrįstai gauta informacija nedelsiant sunaikinta, V. Šapoka informuotas ir jo atsiprašyta dėl apmaudžios klaidos, STT pareigūnai instruktuoti ir paraginti būti atidesniais.
(Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos klaidų klausantis telefoninių pokalbių.)