Dėl investuotojų pritraukimo į LEZ struktūros pertvarkos
(Ūkio viceministras informavo, kad investicijų pritraukimo pagrindas - žmogiškieji ištekliai ir infrastruktūra. 2017 m. Lietuvoje yra 7 LEZ, kurių plotas - 1433 ha ir 7 pramonės parkai (PP), kurių bendras plotas 220 ha. Šiai dienai sėkmingiausias LEZ - Klaipėdoje; skaudžiausias PP pavyzdys - Ramygaloje. Nors LEZ ir PP bendras plotas didelis, tačiau investicijoms tinkamai paruošto laisvo ploto liko nedaug - 28 ha. LEZ ir 12,4 ha. PP. 2019 - 2026 m. laikotarpiu tikimąsi papildomai užtikrinti 1079 ha. pilnai išvystyto LEZ ir PP ploto, kurį bus galima pasiūlyti investuotojui. Tai pareikalaus 237 mln. EUR. ŪM pasirengę planą dėl skirtingų finansinių šaltinių sutelkimo. Viceministras informavo, kad yra sudarinėjamas žemės sklypų katalogas.)

Dėl kompleksinių priemonių sukūrimo ir įdiegimo siekiant pritraukti stambias užsienio investicijas
(Ūkio viceministras informavo, kad Lietuva siekia pritraukti giga- gamybinius projektus, baterijų gamyklas ir duomenų centrus (DC). Paskatos, infrastruktūra, žmogiškieji ištekliai ir procedūrų laikas - esminiai veiksniai įtakojantys stambių projektų įgyvendinimą. ŪM identifikavo problemas stambių projektų vykdymo užtikrinimui. Rengiamame Investicijų įstatymo projekte siūloma apibrėžti stambių projektų kriterijų - 30 mln. EUR. investicijų ir 200 naujų darbo vietų. Paslaugų centrai, dėl mažesnių investicijų, neatitiktų stambių investicijų kriterijaus. Stambiam investitoriui būtų suteikiamas žaliasis koridorius, stambiam projektui - valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas. Su investuotoju būtų sudaroma stambaus projekto investicijų sutartis. Taip pat siūloma investuotojui netaikyti tam tikrų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatuose numatytų reikalavimų, numatyti koordinuojančią instituciją - ŪM, LRV įkurti konsultacinį komitetą ir t.t.)

Dėl talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje sistemos sukūrimo
(Ūkio ministerijos atstovė informavo, kad 83 proc. užsienio investuotojų (Lietuvos darbdaviai taip pat) teigia, kad rinkoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. LRV užsibrėžė 2020 metais pasiekti 20 poziciją „Pasaulio talentų konkurencingumo indekso“. Tuo tikslu yra įgyvendinami 4 projektai - talentų pritraukimo padalinio įkūrimas ir įveiklinimas, paskatų sistemos, skirtos aukštos kvalifikacijos specialistams pritraukti, sukūrimas, į Lietuvą sugrįžusių ir atvykusių aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimų integravimo modelio sukūrimas ir imigracijos modelio, skirto aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų šeimos nariams pritraukti, gerinimas.)

Dėl "Globalios Lietuvos" programos
(URM pristatė „Globalios Lietuvos“ programos 2017 metų ataskaitą. Programos koordinatorė - URM, programą įgyvendina kartu su įvairiomis institucijomis ir įstaigomis. Programos veiklos finansuojamos iš asignavimų valdytojams skirtų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. URM sukūrė programos koordinatorių tinklą. Programoje patvirtinti prioritetai - tautinio tapatumo išlaikymas, įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą skatinimas, ryšių su Lietuva stiprinimas, grįžimo į Lietuvą skatinimas, jungiančios komunikacinės erdvės kūrimas ir įsitraukimo į informacijos apie Lietuvą sklaidą pasaulyje skatinimas. 2017 metų Programos biudžetas - 3 659,4 tūkst. Eur. Rengiamas naujos programos modelis (Globali Lietuva 2020-2030), kuris bus orientuotas į 3 prioritetus - tautinio tapatumo išlaikymą užsienyje, diasporos įsitraukimą į valstybės gyvenimą ir grįžimo skatinimą. EBPO 2018 m. vertino ir pateikė rekomendacijas - “Globalios Lietuvos“ programa pasiekia nedidelę dalį diasporos ir yra per mažai finansuojama taip pat kyla rizika, kad per daug vertinami („apdovanoti“) grįžtantys emigrantai, taip nuvertinami neišvykusieji.)

Dėl Lietuvos Respublikos migracijos procedūrų
(LRV pristatė tarpžinybinės darbo grupės pasiūlymus tobulinant Lietuvos Respublikos migracijos procedūras. Darbo grupė siekė 3 tikslų - sudaryti palankias sąlygas trūkstamos darbo jėgos atvykimui, apsaugoti Lietuvos darbo rinką nuo socialinio dempingo apraiškų ir stiprinti nacionalinį saugumą užkardant su migracija susijusias grėsmes. Buvo informuota apie priemones, kurios lengvintų reikalavimus ir procedūras ir priemones, kurios griežtintų reglamentavimą.)

Dėl Migracijos departamento prie VRM pertvarkos
(VRM informavo apie migracijos funkcijų pertvarkos projektą. Šiuo metu migracijos srautai į Lietuvą auga kartais, migracijos politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijos yra išskaidytos per keletą vykdomosios valdžios institucijų, trūksta visa apimančio požiūrio į migracijos politiką, nėra užtikrinamas konstruktyvus bendradarbiavimas tarp įvairių institucijų, tame tarpe ir su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais ir galiojantys teisės aktai neužtikrina vieningos migracijos politikos. Pagrindinės migracijos valdymo kryptys yra sutelktos VRM, SADM, ŪM ir URM įvairiose įstaigose. ES šalyse narėse labiausiai paplitusi praktika, kai migracijos politika įgyvendinama specializuotoje tarnyboje. VRM siūlo sudaryti LRV migracijos komisiją, kuri siūlytų LRV priimti sprendimus, susijusius su migracijos procesų koordinavimu ir kuo daugiau migracijos procesų valdymo funkcijų perduoti įgyvendinti vienai VRM pavaldžiai įstaigai - Migracijos departamentui prie VRM. Siūloma jungti policijos ir Migracijos departamento prie VRM funkcijas. Pertvarkos įgyvendinimas vyks nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.)