Apie virtualią parodą „Romas Gudaitis – rašytojas, sąjūdietis, Signataras“

Lietuvos Respublikos Seimo skaitykla parengė virtualią parodą, skirtą Signatarui Vincui Ramučiui Gudaičiui. 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Romui Gudaičiui sukanka 80 metų.

Išskirtinės erudicijos, atsakingas ir garbingas Žmogus politiko keliu pradėjo eiti būdamas rašytoju. Savo pasisakyme Lietuvos literatūros kritikas, eseistas Valentinas Sventickas rašo: „Su Romu Gudaičiu teko kartu dirbti Rašytojų sąjungoje. Teko matyti, kaip rašytnamio tarnautojas tapo „apsėstuoju“ – sąjūdiškų idėjų tvirtintoju ir atkakliu, nesulaikomu Atgimimo darbininku...“  

Ne vienas jo amžininkas, sąjūdietis tvirtina, kad Romo Gudaičio straipsnis „Mes – iš peršautų dainų krašto“, publikuotas savaitraštyje „Literatūra ir menas“ 1988 m. pavasarį, sukėlė daug audringų diskusijų ir tarsi pravėrė duris laisvai minčiai, sąjūdiškoms idėjoms. Kaip sveikinime, skirtame šiai parodai, rašo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronius Genzelis, šis straipsnis „...susilaukė griežtos reakcijos iš Lietuvos marionetinės valdžios. Taip rašytojas Romas Gudaitis išgarsėjo kaip Atgimstančios Lietuvos politikas...“  

Signataras Romas Gudaitis prisimena: „Mes, literatai, širdimi jautėm atūžiantį Atgimimą, jo permainas, todėl stačia galva nėrėm į aktualių straipsnių rašymus ir visokiausias veiklas. Didelio atgarsio tuo metu susilaukė mano atsakymai į „Literatūros ir meno“ anketą, atspausdinti kaip eseistinis straipsnis „Mes – iš peršautų dainų krašto“. Aš negalėjau nuspėti, kad susilauksiu šimtų laiškų, matyt, tie mano žodžiai buvo labai reikalingi tiesos ištroškusiam žmogui. Vėliau sužinojau, kad tuometinė valdžia ketino konfiskuoti savaitraščio tiražą, tačiau pabijojo. Tada man buvo atėjus eilė „vadovauti rašytojų sąjungos partinei organizacijai“. Mes pirmieji kartu su mokslininkais, menininkais atviruose susirinkimuose pasisakėm prieš Lietuvos okupaciją ir aneksiją, grūmėmės dėl valstybinio lietuvių kalbos statuso, kėlėm idėjas dėl partijos atsiskyrimo nuo Maskvos, dėl bolševizmo nusikaltimų, kitų gyvybiškai aktualių dalykų. Visa tai mus – literatus, kultūros, mokslo žmones – gausiu draugingu būdu atvedė į Sąjūdį, kai kuriuos (ir mane) – į pirmą kartą demokratiškai rinktus deputatus Maskvoje, o paskui ir į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Vėliau teko nemaža girdėti visokiausių prasimanymų apie „saugumo“ ir „Maskvos ranką“, pasakaičių, mitų apie to meto inteligentiją, jos nuotaikas, vaidmenį, bet aš galiu ramia sąžine pavadinti tai – blefu. Taip, mums dar mokėjo honorarus rubliais, bet savo sąžinės mes neužstatėme imperijos banke. Dabar aš žinau, kokia jėga mane pastūmėjo į Kremliaus tribūną skaityti protesto, dabar žinau, kodėl išėjom iš salės, kai rusiškai buvo sakoma „mums tik Sibire vieta“, net kai kurių dabar garsių Rytų šalių demokratų sakoma… Buvo jėga, kuri nešė iš mitingo į mitingą, vertė visur suspėti. Toji jėga buvo, aišku, galingesnė už mus. Toji jėga buvo ir dvasingai materializuota Tautos valios išraiška. Naivu ir vaikiška teigti, jog tuo metu visi nujautėm greitą imperijos krachą, veikiau galim paliudyt: Nepriklausomybė mums buvo Dievo valia likimo dovanota.“

Kviečiame peržvelgti LR Seimo archyvo nuotraukas apie R. Gudaitį, jo kurtų knygų viršelius, paskaityti straipsnį „Mes – iš peršautų dainų krašto“. Visa tai – virtualioje parodoje „Romas Gudaitis – rašytojas, sąjūdietis, Signataras.“ 

Parengė Rasa Praninskienė 

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Bendrosios ir bibliografinės informacijos skyriaus vyriausioji specialistė