Apie parodą „PILIEČIŲ VALIA: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 30“

2022 metais Lietuvos Respublika švenčia dvi svarbias valstybingumo sukaktis – pirmosios demokratinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metį ir šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį. Minėdamas šias sukaktis, Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. Pirmąją modernią, nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją parengė ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Steigiamasis Seimas. Šiandien veikiančią Lietuvos Respublikos Konstituciją parengė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, o priėmė Lietuvos Respublikos piliečiai 1992 m. spalio 25 d. Tai ilgiausiai galiojanti ir vienintelė referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, ji atspindi 1990–1992 m. Lietuvos teisinę mintį ir įtvirtina svarbiausių Lietuvos politinių jėgų bei Lietuvos visuomenės kompromisą, kurio faktinis rezultatas – konstitucinis tvarumas, trunkantis jau trisdešimt metų. 

Šioms sukaktims paminėti parengta paroda „PILIEČIŲ VALIA: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 30“, kurios dėmesio centre – šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos sąranga ir tekstas. Parodą sudaro 16 didelio formato nuotraukų, iliustruojančių Konstitucijos preambulę, keturiolika jos skirsnių ir baigiamuosius nuostatus. Kiekvieną nuotrauką palydi trumpas atitinkamo Konstitucijos skirsnio komentaras. Parodos pavadinimą pasufleravo Konstitucijos preambulė.

LIETUVIŲ TAUTA

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,

– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,

– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,

– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,

– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,

– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,

– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,

atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią

KONSTITUCIJĄ

Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos piliečių priimtos 1992 m. spalio 25 d. referendume, preambulė

Simboliška, kad paroda pristatoma Lietuvos Respublikos parlamente – rūmuose, kur buvo parengtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekstas ir 1992 m. lapkričio 6 d. įvyko iškilminga jos promulgacija. 

Parodos rengėjai nuoširdžiai dėkoja parodos partneriui Lietuvos centriniam valstybės archyvui, Lietuvos Respublikos Seimo archyvui, fotografui Andriui Petrulevičiui ir Lietuvos Respublikos Seimo nariui Stasiui Šedbarui už suteiktą galimybę eksponuoti jų saugomas fotografijas. Taip pat fotografijų autoriams: Bernardui Aleknavičiui, Larisai Dmuchovskajai, Vladimirui Gulevičiui, Vladai Inčiūtei, Jonui Juknevičiui, Valerijai Jusevičiūtei, Viktorui Kapočiui, Andriui Petrulevičiui, Algirdui Sabaliauskui, Vladui Ščiavinskui, Algimantui Žižiūnui.

LIETUVOS VALSTYBĖ

Konstitucijos I skirsnį „Lietuvos valstybė“ sudaro 17 straipsnių (1–17 str.), kuriuose įtvirtinti konstituciniai Lietuvos valstybės santvarkos pagrindai: nepriklausoma demokratinė respublika, Tautos suverenitetas, valstybės valdžios padalijimas (valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas), valdžios galių ribojimas Konstitucija, valdžios įstaigų tikslas (tarnauti žmonėms), Konstitucijos viršenybės principas ir kita. Šiame skirsnyje įtvirtintos nuostatos dėl svarbiausių valstybės ir tautos klausimų sprendimo referendumu, dėl Lietuvos valstybės teritorijos vientisumo ir nedalomumo į jokius valstybinius darinius, dėl valstybės sienos, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, dėl valstybinės kalbos. Pirmasis skirsnis baigiamas skyriais, kuriuose apibrėžiami valstybės simboliai – Lietuvos valstybės vėliava, valstybės herbas, valstybės himnas ir įvardijama Lietuvos valstybės sostinė – Vilniaus miestas.

ŽMOGUS IR VALSTYBĖ

Konstitucijos II skirsnį „Žmogus ir valstybė“ sudaro 20 straipsnių (18–37 str.), kuriuose įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. Šiame skirsnyje, apibūdinant asmens ir valstybės santykius, pabrėžiamas asmens prioritetas, reikalaujama, kad valstybė gerbtų asmens teises. Pirmasis  šio skirsnio straipsnis skelbia, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Šio skirsnio nuostatose įtvirtinta žmogaus teisė į gyvybę, žmogaus laisvė, asmens neliečiamumas, žmogaus orumo apsauga, privataus gyvenimo neliečiamumas, nuosavybės apsauga, būsto neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė. Taip pat išdėstytos nuostatos dėl visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teismą ir valstybės institucijas, dėl asmens teisės kreiptis į teismą, dėl asmens nekaltumo prezumpcijos ir kita. Be to, šiame skirsnyje išdėstytos nuostatos dėl piliečių teisės laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, dalyvauti valdant savo šalį, dėl rinkimų, peticijų, susivienijimų, taikių susirinkimų teisės; taip pat dėl piliečių, priklausančių tautinėms bendrijoms, teisės puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.

VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ

Konstitucijos III skirsnį „Visuomenė ir valstybė“ sudaro 8 straipsniai (38–45 str.), kuriais yra nustatyti šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos pagrindai, įtvirtinta asmens teisė į mokslą, kultūrą, mokslo ir tyrinėjimų bei dėstymo laisvę, taip pat nustatyti bažnyčių ir religinių organizacijų veiklos pagrindai ir kita. 44 straipsnyje įtvirtintas masinės informacijos cenzūros ir masinės informacijos priemonių monopolio draudimas. Šiame skirsnyje taip pat nustatyta, kad piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai, o valstybė joms teikia paramą.

TAUTOS ŪKIS IR DARBAS

Konstitucijos IV skirsnį „Tautos ūkis ir darbas“ sudaro 9 straipsniai (46–54 str.), juose įtvirtinta įvairių nuosavybės formų teisinė lygybė, rinkos ūkis ir asmens ūkinės veiklos laisvė bei iniciatyva, nustatyta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, ir kad Lietuvos ūkio pagrindai yra grindžiami privačios nuosavybės teise. Šiame skirsnyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką; nustatytas valstybės įsipareigojimas saugoti sąžiningą konkurenciją ir vartotojų teisių gynimą; išvardyti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai; nustatyta užsienio subjektų teisė įsigyti nuosavybėn žemę, vidaus vandenis ir miškus pagal konstitucinį įstatymą, teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą; taip pat numatyti darbo santykių, socialinės paramos ir sveikatos apsaugos pagrindai, gamtinės aplinkos apsauga ir kita.

SEIMAS

Konstitucijos V skirsnį „Seimas“ sudaro 22 straipsniai (55–76 str.), juose aptariamos centrinės valstybės institucijos – Seimo – konstitucinės galios, nustatyta Seimo struktūra, Seimo nario – Tautos atstovo – teisinės padėties pagrindai, Seimo funkcijos, kompetencija ir svarbiausi įstatymų leidybos klausimai. Konstitucijoje įtvirtinta, kad tik Seimas yra Tautos atstovybė. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė prigimtis lemia jo ypatingą vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje. Šiame skirsnyje įtvirtinta, kad Seimas leidžia įstatymus, vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę, steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus, tvirtina valstybės biudžetą, prižiūri, kaip jis vykdomas, ir vykdo kitas funkcijas. Seimas, kaip Tautos atstovybė, yra atstovaujamosios demokratijos institutas, šalies politinės sistemos šerdis, politinę sistemą vienijanti ir jos stabilumą užtikrinanti institucija.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Konstitucijos VI skirsnį „Respublikos Prezidentas“ sudaro 14 straipsnių (77–90 str.), jie skirti valstybės vadovo – Respublikos Prezidento – institucijai. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir personifikuoja Lietuvos Respubliką tarptautiniuose santykiuose. Šiame skirsnyje aptarta, koks asmuo gali būti renkamas Respublikos Prezidentu, nustatytos Respublikos Prezidento funkcijos. Pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas yra vykdomosios valdžios dalis, kai kuriuos įgaliojimus jis įgyvendina savarankiškai, o kitus – kartu su Vyriausybe. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, statusas yra išskirtinis tuo, kad jis vienintelis iš valstybės pareigūnų yra renkamas tiesiogiai visuotiniuose rinkimuose. Išrinktasis Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Šiame skirsnyje pabrėžta Respublikos Prezidento priesaikos politinė ir teisinė reikšmė.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

Konstitucijos VII skirsnį „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ sudaro 11 straipsnių (91–101 str.). Nustatyta, kad Vyriausybė yra kolegiali institucija, susidedanti iš Ministro Pirmininko ir ministrų, įtvirtinta Ministro Pirmininko ir ministrų skyrimo ir atleidimo tvarka, Vyriausybės įgaliojimų veikti ir įgaliojimų grąžinimo principai. Šiame skirsnyje nustatyti septyni pagrindiniai, bendri Vyriausybės įgaliojimai (jie sukonkretinti Vyriausybės įstatyme), įteisinta, kad naujoji Vyriausybė įgaliojimus veikti gauna tik tada, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Vyriausybė ir atskiri jos nariai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui – įstatymų leidžiamajai institucijai. Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą, dėl to ne rečiau kaip kartą per metus Ministras Pirmininkas teikia Seimui metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą.

KONSTITUCINIS TEISMAS

Konstitucijos VIII skirsnį „Konstitucinis teismas“ sudaro 7 straipsniai (102–108 str.), juose įtvirtintas pagrindinės Lietuvos konstitucinės kontrolės institucijos – Konstitucinio Teismo –statusas, kompetencija ir sudėtis. Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, Seimo skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas trejus metus Konstitucinis Teismas atnaujinamas vienu trečdaliu, tokiu būdu užtikrinant Konstitucinio Teismo veiklos tęstinumą. Šiame skirsnyje nustatyta, kad formuojant Konstitucinį Teismą dalyvauja visų trijų valstybės valdžių atstovai: Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas, o teisėjus skiria Seimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

TEISMAS

Konstitucijos IX skirsnį „Teismas“ sudaro 10 straipsnių (109–118 str.), juose nustatyti teisminės valdžios pagrindai: 1) teisingumą vykdo tik teismai; 2) teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; 3) teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai; 4) visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai; 5) teismo procesas vyksta lietuvių kalba. Šiame skirsnyje aptarta trilypė Lietuvos teismų institucinė sąranga, kurią kartu su Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu sudaro bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir administraciniai teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai), nustatyta, kad teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Konstitucija taip pat nustato valstybės institucijas, turinčias įgaliojimus paskirti, paaukštinti, atleisti iš pareigų teisėjus, – tai Seimas ir Respublikos Prezidentas. Lietuvos Respublikos teisminės valdžios dalimi yra prokuratūra.

VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS

Konstitucijos X skirsnį „Vietos savivalda ir valdymas“ sudaro 6 straipsniai (119–124 str.), įtvirtinantys savivaldą apibrėžiančias nuostatas – savivaldos valdymo organizavimą, savivaldybėms teikiamas garantijas ir jų veiklos priežiūros principus. Numatyta, kad vietos savivaldos teisė įgyvendinama per vietos savivaldybių tarybas. Taip pat reglamentuota savivaldos atstovaujamosios institucijos formavimo tvarka ir jos veiklos principai, savivaldybėms garantuota teisė ir pareiga veikti laisvai ir savarankiškai, kartu užtikrinant valstybės paramą, numatytas savivaldybių ekonominis ir finansinis savarankiškumas ir nepriklausomumas: savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą, o savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti vietines rinkliavas ir mokesčius. Šiame skirsnyje numatytas savivaldybių veiklos priežiūros ir kontrolės institutas, įtvirtinta, kad įstatymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą.

FINANSAI IR VALSTYBĖS BIUDŽETAS

Konstitucijos XI skirsnį „Finansai ir valstybės biudžetas“ sudaro 8 straipsniai (125–132 str.), kuriuose įtvirtintos pagrindinės Lietuvos Respublikos finansų sistemos nuostatos dėl valstybės biudžeto sistemos, biudžeto pajamų rūšių, biudžetinių metų, Lietuvos banko kaip pagrindinės šalies finansų institucijos statuso, valstybinės paskolos bei valstybės turto. Lietuvos biudžeto sistemą sudaro: 1) valstybės biudžetas – centralizuotas valstybės finansinių išteklių fondas, skirtas bendrosioms valstybės reikmėms tenkinti, ir 2) savivaldybių biudžetai, skirti savivaldybėms priskirtoms vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijoms atlikti. Šiame skirsnyje nustatyta, kad Vyriausybė rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto projektą, Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas.

VALSTYBĖS KONTROLĖ

Konstitucijos XII skirsnį „Valstybės kontrolė“ sudaro 2 straipsniai (133 ir 134 str.), nustatantys Valstybės kontrolės veiklą. Šiame skirsnyje numatyta, kad tai yra aukščiausia valstybinio audito institucija, prižiūrinti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, taip pat nustatyta, kad Valstybės kontrolės vadovą – valstybės kontrolierių penkerių metų kadencijai Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas. Pradėdamas eiti pareigas, valstybės kontrolierius prisiekia Seimo Pirmininkui. Šiame Konstitucijos skirsnyje numatyta, kad valstybės kontrolierius teikia Seimui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo apyskaitą.

UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

Konstitucijos XIII skirsnį „Užsienio politika ir valstybės gynimas“ sudaro 12 straipsnių (135–146 str.). Pirmuose straipsniuose įtvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos konstituciniai pagrindai, aptarti bendrieji užsienio politikos tikslai – šalies saugumo ir nepriklausomybės, piliečių gerovės ir pagrindinių jų teisių bei laisvių užtikrinimas. Šiame skirsnyje įtvirtintos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose sąlygos ir užsienio politikos principai: vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo, drausti karo propagandą. Šiame skirsnyje taip pat apibrėžti tarptautinių sutarčių sudarymo principai, įtvirtinti valstybės gynimo konstituciniai pagrindai dėl karo prievolės, karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos bei krašto apsaugos organizavimo, dėl ginkluotųjų pajėgų naudojimo, karo padėties ir mobilizacijos, nepaprastosios padėties. Konstitucijoje numatyta, kad ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra Respublikos Prezidentas.

KONSTITUCIJOS KEITIMAS

Konstitucijos XIV skirsnį „Konstitucijos keitimas“ sudaro 3 straipsniai (147–149 str.). Daugelio valstybių Konstitucijos keičiamos ypatinga (sudėtingesne) tvarka, kuri nėra taikoma paprastiesiems įstatymams – tai viena iš Konstitucijos stabilumo prielaidų. Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų. Šis skirsnis taip pat numato, kad Konstitucija negali būti taisoma nepaprastosios padėties ar karo padėties metu. Aukščiausia ribojimo kartelė numatyta dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika” – ji gali būti pakeista referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tik Lietuvos Respublikos piliečių referendumu gali būti pakeistos ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas” nuostatos. Kitų Konstitucijos skirsnių pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime. 

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

Konstitucijos „Baigiamuosius nuostatus“ sudaro 5 straipsniai (150–154 str.), juose nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarka ir sudedamosios dalys. Paskutinis straipsnis numato, kad referendumu priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ pasirašo ir ne vėliau kaip per 15 dienų skelbia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Iškilminga Lietuvos Respublikos Konstitucijos promulgacijos ceremonija įvyko 1992 m. lapkričio 6 d. Šiame skirsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstituciją sudaro: 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“, 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“, 1992 m. spalio 25 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“.

Parodą parengė – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas 

Nuotraukų redaktoriai – Andrius Petrulevičius, Tomas Rastenis 

Parodos dizaineris – Tomas Rastenis 

Tekstų redaktorė – Dainora Mozerė 

Paroda „PILIEČIŲ VALIA: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 30“ eksponuojama:

2022 m. kovo 6 d. – 2023 m. – Lietuvos Respublikos Seimo Didžiajame kieme;

2022 m. spalio 24 d. – 2022 m. lapkričio 7 d. – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (kilnojamoji paroda);

2023 m. balandžio 11 d. – 2023 m. birželio 31 d. – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje (kilnojamoji paroda).