Apie Laisvės premijos laureatę Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupę

2018 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu, paskyrė 2018 metų Laisvės premiją Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Bronislovui Juospaičiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Kadžioniui, Juozui Mociui. 

Laisvės premija Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei buvo įteikta per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą ir 2018 metų Laisvės premijos įteikimo ceremoniją 2019 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

Rezistencija [...] tai individo fundamentali laikysena prieš gyvenimą ir prieš mirtį, tai originalus įtemptas moralinis klimatas, kuriame tauta, istorijos supurtyta, įgauna naujų galimybių, savo naujo likimo sąmonę.

Algirdas Julius Greimas

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupė – Jonas Abukauskas (1927–2022), Vytautas Balsys (1923–2019), Jonas Čeponis (1925–2019), Juozas Jakavonis (1925–2021), Bronislovas Juospaitis (1925–2021), Jonas Kadžionis, Juozas Mocius (1924–2021), Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo dalyviai, simboliškai atstovaujantys skirtingoms Lietuvos partizanų apygardoms, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio nariai, už laisvės kovas okupacinės valdžios nuteisti lagerių ir tremties bausmėmis. Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje jie aktyviai liudijo Lietuvos laisvės kovų istorinę atmintį. 

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2018 metų Laisvės premija paskirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Juozui Jakavoniui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui. Laisvės kovų dalyvių grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio taryba, individualias jų kandidatūras parėmė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų asociacija, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovai, akademinės bendruomenės atstovai – ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo tyrėjai. Taip pirmą kartą Laisvės premija skirta septynių Lietuvos ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvių grupei, šiuo apdovanojimu pagerbta pagrindinė ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo organizacija – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis. Šie septyni partizanai – 1992 metais atkurtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizacijos vadovybės nariai. Premija paskirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei, taip simboliškai pagerbiant visus Laisvės kovų dalyvius, vyrus ir moteris, kurie paskyrė savo gyvenimą kovai už laisvą, nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos valstybę. Kaip pažymėjo Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, „šių metų Laisvės premija partizanams – tai visuomenės padėka už mūsų laisvę kovojusiems didvyriams, iki šiol puoselėjantiems laisvės ir nepriklausomybės idealus. Ši premija yra mūsų pagarbos ir dėkingumo ženklas jiems ir visiems laisvės kovų dalyviams.“ 

2018-ųjų Laisvės premijos nominacija laisvės kovų dalyviams ypatinga ir tuo, kad jos įteikimas dar kartą suaktualina ginkluoto pasipriešinimo reikšmę, istorinę atmintį apie šį dramatišką Lietuvos istorijos laikotarpį. Siekdamas pabrėžti ginkluoto pasipriešinimo svarbą kovojant prieš sovietų okupaciją, Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Adolfo Ramanausko-Vanago metais, o 2019-uosius – Jono Žemaičio-Vytauto metais, pažymint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines bei Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos pasirašymo 70-ąsias metines. Taip prisimenama Deklaracija, kurią pasirašę aštuoni signatarai karo ir okupacijos sąlygomis patvirtino Lietuvos valstybės tęstinumą ir deklaravo ateities Lietuvos valstybės, kaip demokratinės, parlamentinės respublikos, modelį. Gražiu sutapimu ir vienu iš svarbiausių 2018 metų įvykių Lietuvos visuomenės atmintyje išliks partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų suradimas Našlaičių kapinėse ir iškilminga valstybinių laidotuvių ceremonija, kėlusi jautrumo ir pasididžiavimo valstybės didvyriais jausmus. 

Partizanai Jonas Abukauskas-Siaubas, Vytautas Balsys-Uosis, Jonas Čeponis-Vaidila, Juozas Jakavonis-Tigras, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Jonas Kadžionis-Bėda ir Juozas Mocius-Šviedrys neabejotinai yra nusipelnę Laisvės premijos. Brutalaus teroro sąlygomis jų apsisprendimas aukoti asmeninius interesus, pasirenkant ginkluotą kovą už Lietuvos nepriklausomybę, liudijo jų drąsą ir idealizmą. Vienas iš apdovanotųjų Jonas Čeponis pastebėjo, kad „Vytis ir trispalvė mums buvo tokie šventi dalykai, kad už juos ėjome mirti“. Kiekvieno iš jų biografija turi nemažai panašumų ir skirtumų. Vykstant partizaniniam karui su Sovietų Sąjunga jie atstovavo skirtingoms partizanų apygardoms – Algimanto, Dainavos, Kęstučio, Tauro ir Vyčio. Į ginkluotą pasipriešinimą įsitraukę būdami vos 19–22 metų amžiaus, per keletą metų jie išgyveno visą partizaninio karo dramatizmą – kovos krikštą, partizanų bunkerio šaltį, sužeidimus, deja, ir buvusių kovos draugų išdavystes. Patekę į okupantų represinių struktūrų rankas, praėjo tardymų Golgotą, išliko lagerio ir tremties Sibire metais. Jų likimą, ginkluoto pasipriešinimo kelią, lagerius ir tremtį patyrė mūsų laureatų artimieji: tėvai, broliai, seserys. Lagerių ir tremties sunkumai ir nepritekliai nepalaužė jų tikėjimo laisve. Kartu jų gyvenimo istorijos skirtingos ir todėl vertos atskiros knygos ar atskiro kino filmo siužeto. Sulaukę garbingo amžiaus, šie partizanai yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio simboliai, kasdiene savo veikla aktyviai liudijantys Lietuvos laisvės kovų istorinę atmintį. Šiandienos Lietuvos visuomenei jie yra tikrojo herojiškumo pavyzdys.

Jonas ABUKAUSKAS (1927–2022)

Gimė: 1927 m. sausio 9 d.

Gimimo vieta: Norvaišių k., Užpalių vlsč., Utenos apskr.

Išsilavinimas: pradinis.

Slapyvardis: Siaubas, Vytenis.

Ginkluotas pasipriešinimas: už nelegalų ginklo laikymą 1944–1947 m. kalintas Šilutės kalėjime. 1949–1952 m. ginkluoto pasipriešinimo dalyvis: Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės partizanas, nuo 1950 m. pabaigos buvo Vytauto apygardos Vaižganto rinktinės Audros būrio vadas. 1950 m. dalyvavo kautynėse su Užpalių valsčiaus stribais ir milicininkais. 1952 m. legalizavosi.

Bausmė: 1952 m. suimtas, paskirta mirties bausmė, vėliau pakeista 25 m. lagerio. 1952–1976 m. kalintas Omsko, Taišeto, Vladimiro ir Mordovijos lageriuose.

Lietuvoje: 1976 m. grįžo į Lietuvą. Atsiminimai publikuoti knygose „Naikintos, bet nenugalėtos kartos kelias: prisiminimai“ (Vilnius, 2006 m.) ir „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (2001 m.).

Kario savanorio teisinis statusas pripažintas 1998 m.

Valstybės apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (2006 m.).

Mirė: 2022 m. spalio 25 d. Utenoje.

Vytautas BALSYS (1923–2019)

Gimė: 1923 m. gegužės 20 d.

Gimimo vieta: Kluoniškių k., Zapyškio vlsč., Kauno apskr.

Išsilavinimas: Zapyškio progimnazija, Kauno technikumas.

Slapyvardis: Uosis.

Ginkluotas pasipriešinimas: 1944 m. priklausė Vietinei rinktinei. 1944–1948 m. ginkluoto pasipriešinimo dalyvis. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Jono Misevičiaus partizanų būrio, veikusio Kazlų Rūdos miške, partizanas. 1945 m. vasario mėn. dalyvavo Žiemkelio kautynėse. Sunkiai sužeistas, du su puse mėnesio pragulėjo šaltame bunkeryje. 1948 m. sausio 13 d. išduotas ir suimtas.

Bausmė: 1948 m. nuteistas 25 m. laisvės atėmimo bausme: 10 m. įkalinimo (lagerio režimo) ir 15 m. tremties. 1948–1956 m. kalėjo Norilsko ypatingojo režimo lageryje Nr. 4 „Gorlag“ (Kajerkano m.), dirbo anglies kasyklose. 1956–1966 m. ištremtas į Karagandą (Kazachstanas), dirbo vario kasykloje.

Lietuvoje: 1966 m. grįžo į Lietuvą. Iki 1968 m. sovietų milicija ir KGB persekiojo ir trukdė prisiregistruoti, todėl sunkiai sekėsi įsidarbinti. Per pirmąjį Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) suvažiavimą Kaune 1990 m. buvo paskirtas LLKS štabo vadovu. 

Kario savanorio teisinis statusas pripažintas 1998 m.

Valstybės apdovanojimai: Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001 m.).

Mirė: 2019 m. kovo 18 d. Kaune (palaidotas Romainių kapinėse).

Jonas ČEPONIS (1925–2019)

Gimė: 1925 m. gegužės 6 d.

Gimimo vieta: Pagojaus k., Pasvalio vlsč., Biržų apskr.

Išsilavinimas: Pasvalio Petro Vileišio gimnazija (1943 m.), studijos Kauno kunigų seminarijoje.

Slapyvardis: Vaidila, Vaidevutis.

Ginkluotas pasipriešinimas: nuo 1944 m. rėmė partizanus, aprūpindavo juos ginklais, dokumentų blankais, pogrindine spauda, palaikė ryšius su jų štabais. 1945–1948 m. ginkluoto pasipriešinimo dalyvis. Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanas, Tauro apygardos štabo įgaliotasis pareigūnas. Vykdė Tauro apygardos vado Antano Baltūsio­Žvejo pavedimus, buvo jo įgaliotas palaikyti ryšį su kitomis partizanų apygardomis, tartis centralizacijos klausimais, už sumanų ir drąsų užduočių vykdymą apygardos vadas jam pareiškė tarnybinį pagyrimą ir padėką.

Bausmė: 1948 m. išduotas, per susišaudymą sunkiai sužeistas ir kalintas Kaune. Po kankinančio tardymo nuteistas 25 metams lagerio be teisės grįžti į Lietuvą bausme. Kalintas Norilsko, Kemerovo lageriuose. 1953 m. Norilsko politinių kalinių sukilimo dalyvis. Po kalinimo ištremtas į Buriatijos ASSR.

Lietuvoje: 1968 m. grįžo į Lietuvą. Niekada neprarado drąsos ir vilties sulaukti Lietuvos laisvės. Be baimės giedodavo Lietuvos himną, drąsiai kalbėdavo pakviestas į saugumą, kasmet per Vėlines pagerbdavo partizanų kapus. 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo dalyvis. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio prezidiumo pirmininkas 1998–2017 m. 1991–1993 m. ėjo Lietuvos saugumo departamento Panevėžio apygardos skyriaus viršininko pareigas. 

Kario savanorio teisinis statusas pripažintas 1998 m.

Valstybės apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001 m.).

Mirė: 2019 m. gruodžio 25 d. Panevėžyje.

Juozas JAKAVONIS (1925–2021) 

Gimė: 1925 m. liepos 10 d.

Gimimo vieta: Kasčiūnų k., Merkinės vlsč., Alytaus apskr.

Išsilavinimas: Trasninko pradžios mokykla, Rodukos vakarinė mokykla.

Slapyvardis: Tigras.

Ginkluotas pasipriešinimas: 1944–1946 m. ginkluoto pasipriešinimo dalyvis. Dainavos apygardos Merkio rinktinės ryšininkas ir partizanas. 1945 m. pavasarį su grupe partizanų antrą kartą prisaikdintas partizanų vado Adolfo Ramanausko­Vanago. Tėvų sodyboje iškastoje slėptuvėje­bunkeryje slapstėsi partizanų vadai Juozas Vitkus-Kazimieraitis ir Adolfas Ramanauskas­Vanagas. Bunkeryje buvo įrengta spaustuvėlė, spausdinami štabo dokumentai, pogrindinė spauda. 1946 m. gruodžio 8 d. NKVD suimtas su partizanų atsišaukimais.

Bausmė: Varėnos ir Vilniaus KGB kalėjimuose tardomas neišdavė ginklo draugų. Nuteistas 10 m. lagerio ir 5 m. tremties bausme. 1947–1953 m. kalintas Kolymos ir Magadano lageriuose, 1953–1959 m. ištremtas į Krasnojarsko kraštą, Tanzibėjaus gyvenvietę. Čia sukūrė šeimą.

Lietuvoje: 1959 m. grįžo į Lietuvą. Negalėdamas prisiregistruoti ir dirbti Lietuvoje, 2 metus 50 km važinėjo į darbą Baltarusijoje. Atkūrus Nepriklausomybę, 1997 m. Kasčiūnų kaime atstatė partizanų vadavietę. Parašė atsiminimų knygą „Šalia mirties“ (Kaunas, 2005). Daugelio TV laidų, dokumentinių filmų, edukacinių projektų apie ginkluotą pasipriešinimą dalyvis.

Kario savanorio teisinis statusas pripažintas 1998 m.

Valstybės apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2000 m.).

Mirė: 2021 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, palaidotas Kasčiūnų k. kapinėse.

Bronislovas JUOSPAITIS (1925–2021)

Gimė: 1925 m. gruodžio 5 d. 

Gimimo vieta: Rimaisų k., Ramygalos vlsč., Panevėžio apskr.

Išsilavinimas: Ramygalos gimnazija (5 skyriai).

Slapyvardis: Direktorius.

Ginkluotas pasipriešinimas: 1944–1951 m. ginkluoto pasipriešinimo dalyvis. Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės Stasio Eitminavičiaus-­Rupūžėno būrio partizanas. 1948–1951 m. vadovavo  Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės Vėtros būriui. 1951 m. kovo 14 d. mūšyje prie Glitėnų k. sunkiai sužeistas ir MGB numestas Ramygalos aikštėje kartu su žuvusiais bendražygiais. Po nakties pastebėjus, kad yra gyvas, buvo operuotas Panevėžio ligoninėje. Vėliau kalintas Panevėžyje, Šiauliuose, Lukiškių kalėjime Vilniuje.

Bausmė: 1952 m. karinio tribunolo nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties bausme. Kalintas Norilsko, Taišeto, Mordovijos lageriuose. Sušvelninus bausmę, paleistas iš Mordovijos lagerio.

Lietuvoje: 1966 m. grįžo į Lietuvą – Vadoklių k., Panevėžio r. Dirbo melioracijos įmonėje, vėliau Panevėžio autokompresorių gamykloje. Atsiminimų fragmentai publikuoti knygoje „Miškiniai: prisiminimų rinktinė“ (Vilnius, 2002 m.).

Kario savanorio teisinis statusas pripažintas 1998 m.

Valstybės apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2000 m.), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000 m.).

Mirė: 2021 m. gruodžio 26 d. Panevėžyje, palaidotas Ramygalos kapinėse.

Jonas KADŽIONIS

Gimė: 1928 m. sausio 29 d.

Gimimo vieta: Piktagalio k., Kavarsko vlsč., Ukmergės apskr.

Išsilavinimas: Pienionių pradžios mokykla (Anykščių r.).

Slapyvardis: Bėda.

Ginkluotas pasipriešinimas: į ginkluotą pasipriešinimą įsitraukė ištrėmus artimuosius. 1948–1953 m. ginkluoto pasipriešinimo dalyvis. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butigeidžio kuopos Tigro būrio partizanas. Į pogrindį pasitraukė 1948 m., į Sibirą ištrėmus tėvus ir siekdamas išvengti tarnybos sovietų kariuomenėje. 1948–1949 m. buvo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narys. 1949 m. paskirtas Butigeidžio kuopos vadu. Laisvės kovų metais sukūrė šeimą. 1949–1953 m. kartu su žmona partizane Malvina Gedžiūnaite­Kadžioniene­Sesute slapstėsi Kavarsko, Dabužių, Traupio miškuose.

Bausmė: 1953 m. gegužės 22 d. apgaule įviliotas į pasalą prie Putriškių kaimo (Anykščių r.) ir agentų smogikų suimtas. 1953 m. rugsėjo 12 d. kartu su žmona sovietų valdžios nuteistas 25 m. kalėti ir 5 m. tremties bausme. Iškalėjo visą 25 m. bausmės laiką Omsko, Irkutsko, Mordovijos, Permės lageriuose.

Lietuvoje: 1978 m. grįžo į Lietuvą. Kartu su žmona apsigyveno Pajūryje (Šilalės r.), dirbo bažnyčios valytoju. Aktyviai dalyvavo platinant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“. 1983 m. iš Lietuvos išvarytas, gyveno ir dirbo Karaliaučiaus krašte. Į Lietuvą sugrįžo 1989 m. Atsiminimų fragmentai publikuoti knygose „Miškiniai: prisiminimų rinktinė“ (Vilnius, 2002 m.) ir „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (Vilnius, 2009 m.). Atkurtos Algimanto apygardos partizanų vadas.

Kario savanorio teisinis statusas pripažintas 1998 m.

Valstybės apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (1998 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2000 m.), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000 m.).

Juozas MOCIUS (1924–2021)

Gimė: 1924 m. birželio 29 d.

Gimimo vieta: Dapkūnų k., Meškuičių vlsč., Šiaulių apskr.

Išsilavinimas: Šiaulių valstybinė berniukų gimnazija (1943 m.).

Slapyvardis: Kabaila, Alfas, Šviedrys, Rainys.

Ginkluotas pasipriešinimas: 1944 m. vasario mėn. įstojo į Vietinę rinktinę. Nuo 1944 m. bendradarbiavo su pogrindžiu, platino partizanų spaudą, buvo partizanų ryšininkas. 1945–1947 m. ginkluoto pasipriešinimo dalyvis. Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanas, dirbo rinktinės štabe. Spausdino pogrindinį laikraštį „Laisvės varpas“. 1947 m. sausio 18 d. išduotas ir 11 mėn. kalintas Tauragės KGB kalėjime.

Bausmė: 1947 m. gruodžio 6 d. nuteistas mirties bausme, tačiau bausmė pakeista į 25 m. lagerio. Bausmę atliko Komijos ASSR Intos ir Pečioros lageriuose, dirbo anglies kasyklose.

Lietuvoje: 1977 m. grįžo į Lietuvą. Atsiminimų fragmentai publikuoti knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ (Vilnius, 2006 m.). Sudarė knygą apie brolį, neginkluoto pasipriešinimo dalyvį, politinį kalinį kun. A. Mocių – „Dievui ir Tėvynei: prisiminimai apie kunigą Algirdą Mocių“ (2008 m.).

Kario savanorio teisinis statusas pripažintas 1998 m.

Valstybės apdovanojimai: Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (2001 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius (2003 m.).

Mirė: 2021 m. rugpjūčio 20 d., palaidotas Ginkūnų kapinėse Šiauliuose.

Susijusi informacija: 

Paroda „Laisvės premijos laureatai – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupė“

Bukletas „Laisvės premijos laureatai – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupė“ (PDF)

Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. XIII-1693 „Dėl 2018 metų Laisvės premijos paskyrimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei“

Laisvės premija ir Laisvės premijos laureatai

Pranešimai žiniasklaidai: 

2018 metų Laisvės premiją siūloma skirti partizanų grupei (pranešimas žiniasklaidai, 2018-11-14)

2018 metų Laisvės premija skirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei (pranešimas žiniasklaidai, 2018-12-04)

Seime – paroda „2018 metų Laisvės premija“ (pranešimas žiniasklaidai, 2019-01-09)

2018 metų Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei (pranešimas žiniasklaidai, 2019-01-13)

Seimo narės, Laisvės premijų komisijos pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje (pranešimas žiniasklaidai, 2019-01-13)

2018 metų Laisvės premija apdovanotojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizano Jono Kadžionio kalba (pranešimas žiniasklaidai, 2019-01-13)

Seimo Pirmininkas: „Uosis buvo gyva istorija“ (pranešimas žiniasklaidai, 2019-03-18)

Seimo Pirmininkas reiškia užuojautą dėl partizano Jono Čeponio netekties (pranešimas žiniasklaidai, 2019-12-26)

Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl partizano Juozo Mociaus-Šviedrio mirties (pranešimas žiniasklaidai, 2021-08-20)

Seimo Pirmininkė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl partizano Juozo Jakavonio-Tigro mirties (pranešimas žiniasklaidai, 2021-11-23)

Seimo Pirmininko pavaduotoja, TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl partizano Juozo Jakavonio-Tigro mirties (pranešimas žiniasklaidai, 2021-11-23)

Seimo Pirmininkė reiškia nuoširdžią užuojautą dėl partizano Bronislovo Juospaičio-Direktoriaus mirties (pranešimas žiniasklaidai, 2021-12-28)

Parengė Žydrūnas Mačiukas, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius