Apie 2022 metų Laisvės premijos laureatą Ukrainos Prezidentą Volodymyrą Zelenskį
Kyjivas, 2022 m. kovo 16 d. | Fotografas nenustatytas
Ukrainos Prezidento spaudos tarnyba
Šeštasis Ukrainos Prezidentas nuėjo ilgą kelią: jis buvo aktoriumi, o tapo ukrainiečių tautos lyderiu; jis buvo žmogus, kurį pasaulio valstybių vadovai sutikdavo smalsiai ir su pašaipa, o tapo politiku, dabar Vakaruose pasitinkamu plojimais. Maža to, įtakingiausių pasaulio valstybių lyderiai jaučiasi pagerbti, galėdami jį pavadinti savo draugu.
Serhijus Rudenka, Ukrainos žurnalistas, knygos apie Volodymyrą Zelenskį autorius
Volodymyras Zelenskis – Ukrainos Prezidentas, teisininkas ir aktorius. 2019 m. demokratiniuose rinkimuose išrinktas ir inauguruotas Ukrainos Prezidentu. Į šias pareigas atėjęs kaip taikos Prezidentas, 2022 m. tapo prieš Rusijos karinę agresiją kovojančios Ukrainos valstybės vadovu. V. Zelenskio asmeninė lyderystė ir atsakomybė sutelkė Ukrainos piliečius kovai už nepriklausomybę, o Vakarų demokratines valstybes paskatino remti Ukrainos laisvės kovą.
Vilnius, 2023 m. sausio 13 d. | Fotografė Ilona Šilenkova
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XIII-180-S20230113-IS-1807
Vilnius, 2023 m. sausio 13 d. | Fotografė Viktoriia Chorna
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. XIII-190-S20230113-VC-3205
2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainos valstybę. Demokratinė, europietiška 40 milijonų gyventojų valstybė Ukraina yra priversta kovoti už savo teritoriją, kalbos ir kultūros išlikimą, žmonių gyvybes, kovoti su šį barbarišką karą vykdančia Rusija. Šį karą Ukraina kovoja už save ir už Europą, prieš barbarišką Rytų valstybę, kuri tiki galinti įveikti ne tik Ukrainą, bet ir Vakarų civilizaciją. 2022-aisiais buvome Ukrainos gynėjų didvyriškos narsos ir pasiaukojamos kovos liudininkai, tapome dar ryžtingesniais ukrainiečių kovos už laisvę rėmėjais. Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, stojęs kovos už Ukrainos laisvę priešakyje, savo asmenine lyderyste ir pavyzdžiu įkvėpęs milijonus ukrainiečių priešintis Rusijos agresijai ir sutelkęs demokratinio pasaulio bendruomenę prieš nusikalstamą Rusijos režimo veikimą, tapo kovos ir pasipriešinimo simboliu.
Įvertinęs Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio ir Ukrainos žmonių nuopelnus jų laisvės ir nepriklausomybės kovoje, kuri kartu yra kova už Lietuvos ir Europos laisvę, Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metų Laisvės premiją vienbalsiai skyrė Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis gimė 1978 m. sausio 25 d. Kryvyj Rihe, Dnipropetrovsko srityje, ukrainietiškų ir žydiškų šaknų turinčioje šeimoje. Motina Ryma Zelenska – inžinierė, tėvas – Oleksandras Zelenskis – technikos mokslų daktaras, Kryvyj Riho ekonomikos instituto profesorius. Kaip ir kitos Ukrainos žydų šeimos, Zelenskių šeima išgyveno savąją Holokausto patirtį. Volodymyro prosenelis ir trys senelio Semiono Zelenskio broliai žuvo Holokausto Ukrainoje metais. Volodymyro senelė išliko gyva, nes Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Kazachstaną. V. Zelenskis 1985–1995 m. mokėsi 95-ojoje Kryvyj Riho vidurinėje mokykloje, 1995–2000 m. studijavo teisę Kryvyj Riho ekonomikos institute, vėliau – Kyjivo nacionaliniame Vadymo Hetmano ekonomikos universitete. Baigęs studijas pagal profesiją nedirbo. 1997 m. su bendramoksliais įsitraukė į populiaraus humoristinio žaidimo „Linksmųjų ir išradingųjų klubas“ (dar žinomo kaip „KVN“) veiklą. Jo sukurta komanda „Kvartal-95“ 2001 m. tapo KVN Ukrainos lygos nugalėtoja. 1998–2003 m. komanda „Kvartal-95“ dalyvavo aukščiausiojoje KVN lygoje. 2003 m. jos pagrindu įsteigė studiją „Kvartal-95“, kuriančią filmus, televizijos laidas, serialus ir rengiančią koncertinius šou. Ukrainoje Volodymyras Zelenskis ypač išpopuliarėjo 2015–2019 m. seriale „Tautos tarnas“, jame atliko mokytojo Vasilijaus Petrovičiaus Goloborodkos, kuris tampa Ukrainos Prezidentu, vaidmenį. 2003 m. susituokė su Olena Kyjaško. Šeimoje auga dukra Oleksandra ir sūnus Kyrylas.
Dirbdamas pramogų ir televizijos versle Volodymyras Zelenskis nebuvo abejingas Ukrainoje vykstantiems politiniams procesams. 2014 m. jis palaikė Euromaidaną, Ukrainos kariuomenės veiksmus Donbase, koncertavo savo šalies kariškiams. 2018 m. gruodžio 31 d. paskelbė kandidatuosiantis į Ukrainos prezidentus (jo kandidatūrą 2019 m. sausio mėn. iškėlė 2017 m. įkurta partija „Tautos tarnas“). 2019 m. balandžio 21 d. išrinktas Ukrainos Prezidentu (rinkimų II ture surinko 73 procentus, o jo varžovas Petro Porošenko – 24 procentus balsų). 2019 m. gegužės 20 d. jis buvo inauguruotas šeštuoju Ukrainos Prezidentu. Netrukus paskelbė nutraukiantis Aukščiausiosios Rados įgaliojimus. 2019 m. liepos 21 d. surengtus pirmalaikius Ukrainos parlamento rinkimus laimėjo Volodymyro Zelenskio įkurta partija „Tautos tarnas“ (gavo 43,16 procento balsų). Aktyviai rėmė Ukrainos narystės NATO ir Europos Sąjungoje politikos kryptį. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus Rusijos puolimui Ukrainoje, Prezidentas Volodymyras Zelenskis visoje šalies teritorijoje paskelbė karo padėtį ir visuotinę mobilizaciją valstybės gynybai.
2019 metais Ukrainos prezidento rinkimus laimėjęs kaip „taikos Prezidentas“, 2022 m. vasario 24-osios naktį jis tapo „karo dienų Prezidentu“. Pirmosiomis karo valandomis ir dienomis pasaulis su nerimu stebėjo Rusijos kariuomenės veržimąsi į Ukrainos valstybės gilumą, net didžiosios valstybės netikėjo Ukrainos galimybe atsilaikyti. Kai Rusijos kariuomenė atsidūrė netoli Kyjivo, o į Ukrainos sostinę buvo pasiųstos Rusijos smogikų gaujos, pasiruošusios „nužudyti taikinį Nr. 1 – Ukrainos Prezidentą ir taikinį Nr. 2 – Prezidento šeimos narius“, Volodymyras Zelenskis neišsigando. Būtent tuo kritiniu momentu Prezidentas atsisakė trauktis iš Kyjivo, o į siūlymus evakuotis iš šalies ryžtingai atkirto: „Man nereikia pavėžėjimo – man reikia ginklų.“ Jau pirmosiomis dienomis visą pasaulį nustebino ir ukrainiečių kovinę dvasią pakėlė naktinis Prezidento pranešimas, nufilmuotas išmaniuoju telefonu Kyjive, šalia Prezidento rūmų Bankovos gatvėje: „Labas vakaras, ukrainiečiai. Frakcijos lyderis čia, Prezidento administracijos vadovas čia, Ministras Pirmininkas Šmyhalis čia. Podoliakas čia, Prezidentas čia, visi mes čia. Mūsų kariai čia, mūsų piliečiai čia, visi mes čia. Mes giname savo nepriklausomybę ir savo valstybę. Šlovė mūsų gynėjams, šlovė mūsų gynėjoms. Šlovė Ukrainai! Šlovė Didvyriams!“ Rusijos propagandistams skleidžiant melagienas apie iš sostinės pabėgusį Prezidentą, jis po dviejų parų, 2022 m. vasario 26 d. rytą, vėl kreipėsi į Tautą, ją ramindamas ir įkvėpdamas priešintis: „Labas rytas, ukrainiečiai. Šiuo metu sklinda daug melagienų, kad raginau mūsų kariuomenę sudėti ginklus ir ketinau evakuotis. Paklausykite: aš esu čia. Mes nesudėsime ginklų. Mes ginsime savo valstybę, nes mūsų ginklas yra Tiesa. Mūsų Tiesa tai, kad ši žemė yra mūsų, mūsų kraštas, mūsų vaikai ir mes juos ginsime. Tai norėjau Jums pranešti. Šlovė Ukrainai!“ Šios dvi Prezidento vaizdo žinutės sulaukė milijoninių peržiūrų, sutelkė ukrainiečius, jo drąsa sukūrė abipusius Prezidento ir Ukrainos žmonių santykius ir sujaudino Ukrainos bičiulius visame pasaulyje. Nesiskutęs, rusvai žalsvos spalvos karinio stiliaus aprangą vilkintis Ukrainos Prezidentas tapo šalies nepriklausomybės gynimo simboliu. „Volodymyras Zelenskis – mūsų dienų Vinstonas Čerčilis tik su marškinėliais“, – taip V. Zelenskio ryžtingą laikyseną ir įvaizdį įvertino jo biografai Andrew L. Urbanas ir Chrisas McLeodas.
Kovojančios Ukrainos Prezidento oratoriaus talentas užkariavo milijonus pasaulio širdžių. Skirtingai nei Rusijos diktatorius, kuris neturi asmeninio elektroninio pašto adreso ir nesinaudoja internetu, Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis įrodė, kad yra talentingas socialinių tinklų naudotojas ir naujo skaitmeninio karo fronto karys. Jo aktorystės talentas, humoro jausmas, mokėjimas valdyti mimiką ir kūno kalbą, aiški, asmeniška ir kupina ryžto žinia sustiprina ryšį su auditorija. 2019 m. Ukrainos prezidento rinkimus V. Zelenskis laimėjo dėl įtikinamos ir aktyvios rinkimų kampanijos. Ši patirtis karo dienomis jam pravertė bendraujant su Tauta, bendražygiais, žurnalistais, pasaulio politikais, fronto linijoje kovojančiais Ukrainos kariais. Informacinio karo lauke Volodymyras Zelenskis jau dabar įtikinamai nugalėjo iš bunkerio neišlendantį Rusijos diktatorių.
Karo su Rusija akivaizdoje reikšminga tapo aktyvi Volodymyro Zelenskio tarptautinė parlamentinė diplomatija, prasidėjusi 2022 m. kovo 1-ąją nuotoline kalba Europos Parlamente. Vėliau, 2022 m. kovo–gegužės mėnesiais, V. Zelenskis nuotoliniais pranešimais susisiekė su daugiau nei 30 valstybių parlamentais ir šių valstybių sprendimų priėmėjais. Kreipdamasis į parlamentų narius visame pasaulyje, Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis gynė savo šalį, prašydamas karinės ir humanitarinės pagalbos. Demokratinį pasaulį sutelkianti V. Zelenskio retorika leido išlaikyti Ukrainos kovos ir paramos jai klausimą tarp svarbiausių tarptautinėje darbotvarkėje. Prezidentas atsiskleidė kaip talentingas oratorius – vertėjai tiesioginiame eteryje versdami Prezidento Volodymyro Zelenskio kalbas sunkiai tramdė emocijas. Ne mažiau svarbus ir kalbų istorinis, emocinis turinys. Savo kalbomis jis bandė pasiekti kiekvienos valstybės gyventojų širdis, primindamas tos šalies istoriją, šiandien susisiejančią su Ukrainos kančiomis: Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui jis kalbėjo apie Perl Harborą ir Rugsėjo 11-ąją, Izraelio Knesetui – apie Holokaustą, Jungtinės Karalystės Parlamento nariams priminė britų ryžtą kovojant su nacistine Vokietija. 2022 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimui jis pasakojo apie nežmoniškus Pskovo desantininkų nusikaltimus Ukrainoje, tuo primindamas Lietuvai jos didvyrišką kovą 1991 m. sausį ir tąkart patirtas kančias. Savo kalbose jis priminė istorijos kartojimosi riziką: 2022 m. kovo 23 d. kalbėdamas Japonijos Parlamentui pasakojo apie neatsakingą okupantų elgesį užimtose Ukrainos atominėse elektrinėse ir priminė branduolinių nelaimių grėsmę, o 2022 m. kovo 17 d. kreipdamasis į Vokietijos Bundestago narius savo kalboje 16 kartų paminėjo žodį „siena“, primindamas skaudžią XX amžiaus istoriją.
Šiandien Ukraina, mūšio lauke stabdydama Rusiją ir atsiimdama okupuotas teritorijas, gina laisvąjį pasaulį ir bendražmogiškąsias vertybes. 2022 metų Laisvės premijos laureatui Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui teko sunkiausias išbandymas – stovėti kartu su Tauta agresijos akivaizdoje, ištverti karo baisumus, nepalūžti nevilties akimirką gedint žuvusių civilių ir didvyriškų karių ir kartu vesti ukrainiečius į pergalę. Ukrainos žurnalistas, Volodymyro Zelenskio biografijos autorius Serhijus Rudenka yra pažymėjęs, kad „Ukrainos Prezidentas nuėjo ilgą kelią: jis buvo aktorius, o tapo ukrainiečių tautos lyderiu; jis buvo žmogus, kurį pasaulio valstybių vadovai sutikdavo smalsiai ir su pašaipa, o tapo politiku, dabar Vakaruose pasitinkamu plojimais. Maža to, įtakingiausių pasaulio valstybių lyderiai jaučiasi pagerbti, galėdami jį pavadinti savo draugu.“ Vien tik 2022 m. Volodymyras Zelenskis buvo apdovanotas 14 valstybinių apdovanojimų ir premijų: Lenkijos Respublikos Jano Karskio „Erelio“ apdovanojimu, Latvijos Respublikos Viesturo I laipsnio ordinu, Ronaldo Reigano Laisvės medaliu, Čekijos Respublikos Baltojo liūto I laipsnio ordinu, Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, Slovakijos Respublikos Aleksandro Dubčeko apdovanojimu, Džono F. Kenedžio Drąsos apdovanojimu „Už drąsą“, Sero Vinstono Čerčilio Lyderystės medaliu, Filadelfijos Laisvės medaliu, Roberto F. Kenedžio apdovanojimu „Vilties banga“, Lietuvos Respublikos Seimo skiriama Laisvės premija, „Financial Times“ 2022 metų žmogaus titulu, „Time“ 2022 metų žmogaus titulu, Karolio Didžiojo apdovanojimu už ypatingus nuopelnus Europos idėjai ir vienybei.
Vilnius, 2023 m. sausio 13 d. | Fotografė Olga Posaškova
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. OLPO7723
Vilnius, 2023 m. sausio 13 d. | Fotografė Olga Posaškova
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. OLPO7829
Vilnius, 2023 m. sausio 13 d. | Fotografė Olga Posaškova
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. OLPO778
Susijusi informacija:
Paroda „Drąsa ir atsakomybė. Laisvės premijos laureatas Volodymyras Zelenskis“
Laisvės premija ir Laisvės premijos laureatai
Parengė Žydrūnas Mačiukas,
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius