ADAMKEVIČIUS Pranas (1883–1944)

IV Seimo narys

1944 m. suimtas ir ištremtas į Kemerovo srities Kiseliovsko rajoną, netrukus mirė tremtyje.

AKELAITIS Juozas (1880–1949)

III Seimo narys

1944 m. porą kartų suimtas, tardytas, tais pačiais metais paleistas. Nuo 1944 m. slapstydamasis gyveno Kaune. 1949 m. pavasarį sovietų valdžios ištremtas į Manzurką, Irkutsko sr. Tais pačiais metais mirė. 1990 m. palaikai pervežti į Lietuvą.

ALEKSA Izidorius (1886–nežinoma)

III ir IV Seimų narys

1940 m. liepos 12 d. suimtas ir įkalintas. 1940 m. lapkričio 24 d., nesulaukus teismo, Taurų kaimo ir apylinkių gyventojų iniciatyva paleistas. Byla nutraukta. Tolesnis likimas nežinomas.

ALEKSA Jonas Pranas (1879–1955)

III Seimo narys

1940 m. liepos 12 d. suimtas NKVD, kalintas Marijampolės, Kauno kalėjimuose. Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui išlaisvintas iš Kauno kalėjimo. 1942 m. suimtas gestapo, kalintas Eitkūnuose ir Tilžėje. 1943 m. ištremtas į Vokietiją (gyveno prižiūrimas gestapo). 1944–1945 m. gyveno Berlyne, dalyvavo lietuvių pabėgėlių politinėje veikloje. 1945 m. birželį sovietų saugumo grąžintas į Lietuvą, trumpai kalintas Vilniaus kalėjime. Paleistas, palaikė ryšius su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacija – Lietuvių tautine taryba. 1948 m. suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1953 m. persikėlė į Tomsko sr. pas 1941 metais ištremtą šeimą. 1955 m. ten mirė. 1990 palaikai pervežti į Lietuvą.

ALEKSANDRAVIČIUS Pranas (1893–nežinoma)  

IV Seimo narys

1949 m. suimtas, ištremtas į Irkutsko sr., 1956 m. grįžo.

AMBROZAITIS Kazimieras (1882–1957)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1940 m. liepos 12 d. suimtas NKVD, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. gegužės 8 d. išvežtas į Karlago sistemos lagerius (Karagandos sr., Kazachija). 1944 m. kovo 14 d. paleistas, karui pasibaigus grįžo į Lietuvą. 1948 m. suimtas Kaune ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1957 m. mirė Rešiotuose. 1989 m. palaikai pervežti į Lietuvą.

ANDRAŠIŪNAS Ksaveras (1901–1981)

IV Seimo narys

 1944 m. suimtas ir įkalintas, 1945 m. ištremtas į Sevdvinlag lagerį, Archangelsko sr. 1946 m. perkeltas iš Velsko į Ukmergę. Tais pačiais metais byla nutraukta.

BAGDŽIUS Gabrielius (1895–1989)

I Seimo narys

1947 m. suimtas už pagalbą lietuvių tautiniam pogrindžiui, nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Ištremtas. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

BALČAS Stasys (1886–1963)

Steigiamojo Seimo, I Seimo narys

1941 m. birželį suimtas sovietų ir įkalintas Panevėžio kalėjime. Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui išlaisvintas iš kalėjimo. 1949 m. suimtas ir ištremtas į Irkutsko sr. 1958 m. grįžo į Lietuvą.

BALČYTIS Stasys (1893–1973)

Steigiamojo Seimo narys

Buvo persekiojamas NKVD.

BARKAUSKAS Pranas (1900–1941)

IV Seimo narys

1940 m. liepos 12 d. suimtas, kalintas Kaune. 1941 m. nuteistas 8 metams, ištremtas į Vorkutpečlagą, Uchtižemlagą (Komija), kur 1941 m. (kitur nurodoma – 1942 m.) buvo nužudytas.

BERŽINSKAS Viktoras (1874–1947)

Steigiamojo Seimo, I ir II Seimų narys

Dalyvavo antisovietinėje rezistencijoje – buvo pogrindinės organizacijos narys, partizanų rėmėjas ir antisovietinės spaudos platintojas. 1947 m. surengus pasalą suimtas ir įkalintas kalėjime Kaune. Tardytas kankinant, mirė nuo sužalojimų Kauno kalėjime.

BIČIŪNAS Vytautas Pranas (1893–1942)

Steigiamojo Seimo ir I Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas, kalintas Sevurallage (Šiaurės Uralo lagerių komplekse). 1942 m. sušaudytas Sverdlovske. Palaidojimo vieta nežinomas. Po karo žmonai pranešta, kad dėl ligos mirė 1945 metais.

BIELIŪNAS Kazys (1894–nežinoma)

Steigiamojo Seimo ir III Seimo narys

1948 m. suimtas, ištremtas į Krasnojarsko kr., 1957 m. grįžo.

BILDUŠAS Jonas (1895–1966)

Steigiamojo Seimo narys

1940 m. rugsėjo 10 d. suimtas NKVD ir įkalintas Tauragės kalėjime, tardymų metu kankintas. 1941 m. birželį iš Tauragės kalėjimo pabėgo. Įsitraukė į antinacinę pogrindinę rezistencijos veiklą. 1944 m. artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. persikėlė į JAV, kur įsitraukė į egzilio lietuvių veiklą. 1953 m. pateikė gausios medžiagos apie sovietų veiksmus Lietuvoje JAV Charleso J. Kersteno komitetui, tyrusiam Baltijos valstybių okupaciją ir inkorporavimą į Sovietų Sąjungą.

BISTRAS Leonas (1890–1971)

I, II ir III Seimų narys

1940 m. liepos 12 d. suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, 1941 m. ištremtas aštuoneriems metams į pataisos darbų stovyklą Šiaurės Pečioroje. 1943 m. dėl prastos sveikatos paleistas anksčiau laiko, priverstas likti Kazachijoje. 1945 m. vėl nuteistas penkeriems metams pataisos darbų, tačiau netrukus amnestuotas. Grįžęs į Lietuvą 1945–1949 dirbo Vilniaus arkivyskupijos kurijos bibliotekos vedėju. 1950 m. vėl buvo suimtas, o 1951 m. neribotam laikui ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1954 m. po amnestijos sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune, buvo įdėmiai stebimas KGB agentų ir informatorių.

BIZAUSKAS Kazimieras (1893–1941)

Steigiamojo Seimo narys

1940 m. lapkričio mėn. buvo suimtas sovietų represinių struktūrų, kalintas Kaune. Prasidėjus karui tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, buvo išgabentas iš Kauno su kitais kaliniais ir 1941 m. birželio 26 d. sušaudytas Bygosovo (Baltarusija) stotyje.

BORTKEVIČIENĖ Felicija (1873–1945)

Steigiamojo Seimo narė

Per nacių Vokietijos okupaciją padėjo gestapo suimtiesiems. 1943 m. iš gestapo gniaužtų išgelbėjo buvusį parlamentarą Zigmą Toliušį, padėjo iš Vilijampolės geto išgelbėtiems žydų tautybės vaikams.  Antrosios sovietų okupacijos metais, stengėsi padėti žmonėms išvengti sovietų okupacinės valdžios represijų. Ją sekė sovietų saugumas. 1945 m. jai mirus, NKVD neleido susiburti žmonėms, įsakė nedelsiant palaidoti.

BRAZDŽIUS Povilas (1877–1979)

IV Seimo narys

1951 m. ištremtas į Tomsko sr., 1958 m. grįžo.

BUOŽIS Juozas (1897–1942)

IV Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas NKVD. 1942 m. kaip priklausęs Lietuvių tautininkų sąjungai ir ietuvos šaulių sąjungai nuteistas sušaudyti. Vienur nurodoma, kad sušaudytas 1942 m., kitur, kad mirė 1944 m. Rešiotų lageryje, Krasnojarsko krašte. 1989 m. reabilituotas.

BUTKUS Petras (1890–1947)

III Seimo narys

1945 m. vasario mėn. areštuotas okupacinės sovietų valdžios. Ištremtas į Kareliją. Ten dirbo kanalo tarp Baltijos ir Baltosios jūros rekonstrukcijoje. 1946 m. grįžo į Lietuvą.

ČAPLIKAS Julius (1888–1941)

IV Seimo narys

1940 m. liepos 12 d. NKVD suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. pervežtas į Maskvą, kalintas Butyrkų kalėjime, ten sušaudytas.

ČARNECKIS Valdemaras Vytautas (1893–1942)

Steigiamojo Seimo narys

Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, iš užsienio diplomatų sulaukė pasiūlymų pasitraukti į Vakarus, bet atsisakė. 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir išvežtas ištremtas į lagerį Sverdlovsko srityje. Apkaltintas kontrrevoliucine veikla lageryje, suimtas ir įkalintas Sverdlovsko kalėjime. 1942 m. Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti; sušaudytas.

ČERNIAUSKAS Stasys (1882–nežinoma)

Steigiamojo Seimo narys

1945 m. suimtas, įkalintas lageryje Komijoje, mirė lageryje.

DAGELIS Jonas (1898–1956)

III Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. areštuotas sovietų okupacinės valdžios. Ištremtas į Sevurallagą, Sverdlovsko sr. 1942 m. nuteistas dešimt metų kalėti pataisos darbų lageryje. 1951 m. atlikęs bausmę išsiųstas į Karagandą, į Lietuvą negrįžo. 1956 m. mirė Karagandoje, Kazachijoje. 1989 m. reabilituotas.

DAGILIS Juozapas (1889–1965)

II ir III Seimo narys

Iki 1944 m. Vilijampolės parapijos, vėliau – Ukmergės klebonas. 1944 m., po to kai be sovietų valdžios leidimo Ukmergės klebonijoje susirinko vyskupų konferencija, buvo trumpam sulaikytas sovietų saugumo. Vėliau ėjo klebono ir altaristos pareigas.

DAILIDĖ Pranas (1896–1948)

IV Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas NKVD, kalintas. 1943 m. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų sunkiųjų darbų lageryje. Išvežtas į Kraslagą, Krasnojarsko krašte. 1948 m. ten mirė. 1989 m. reabilituotas.

DILYS Petras (1895–1967)

IV Seimo narys

Persekiotas sovietų saugumo. 1949 m. areštuotas Klaipėdoje ir įkalintas Panevėžio kalėjime. Keletą mėnesių tardytas ir kankintas. Karinio tribunolo nutarimu nuteistas mirties bausme. Po kasacinio skundo bausmė pakeista 25 metais lagerio, 5 metais tremties ir 5 m. be teisių. Kalintas Mordovijoje. Suluošintas jau negalėjo dirbti. 1954 m. nustojo kalbėti, buvo patalpintas į mirtininkų palatą, vėliau grąžintas į gydymo palatą, jo sveikata pamažu taisėsi. 1957 m. grįžo į Lietuvą.

ENDZIULAITIS Antanas (1894–1942)

III Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas, išvežtas į lagerį Sverdlovsko srityje. 1942 m. suimtas už dalyvavimą lietuvių kalinių sukilėlių organizacijoje, Ypatingojo pasitarimo sprendimu nuteistas mirti ir tais pačiais metais sušaudytas. Palaidojimo vieta nežinoma.

GALVYDIS Pranas (1893–1943)

IV Seimo narys

1941 m. birželio 13 d. areštuotas. 1942 m. balandį nuteistas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1943 m. sušaudytas. Ten ir palaidotas. 1989 m. reabilituotas.

GALVYDIS-BYKAUSKAS Jonas (1864–1943)

Steigiamojo Seimo narys

1940 m. birželio 12 d. okupacinės sovietų valdžios suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. birželio mėn., kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, sukilėlių išlaisvintas iš kalėjimo. Nacistinės Vokietijos okupacijos metais prisidėjo gelbėjant žydus. 1943 m. mirė Kaune.

GARFUNKELIS Levas (GARFUNKEL Lev) (1896–1976)

I, II ir III Seimų narys

1940 m. sovietų valdžios suimtas už sionistinę veiklą. 1941 m. rugpjūtį, nacistinės Vokietijos okupacinės valdžios buvo įkalintas Kauno gete, buvo jo tarybos (Judenrato) narys. 1944 m. prieš geto likvidavimą perkeltas į Kauferingo stovyklą netoli Dachau. Išgyvenęs Holokaustą, apsigyveno Romoje, buvo žydų pabėgėlių Italijoje organizacijos pirmininkas. 1948 m. emigravo į Palestiną. Mirė Izraelyje.

GEČAS Jonas (1899–nežinoma)

IV Seimo narys

1940 m. suimtas. 

GYLYS Mykolas (1895–1967)

IV Seimo narys

1959 m nuteistas kalėti devynis mėnesius, taip pat skirta piniginė bauda – turėjo sumokėti 15 procentų savo pajamų. Bausmė skirta už tai, kad nelegaliai mokė vaikus tikėjimo tiesų. 1960 m. reikalaujant sovietų valdžiai, kartu su kitais „politiškai nepatikimais“ dėstytojais atleistas iš seminarijos profesorių ir paskirtas Lygumų altarista. Mirė Lygumose 1967 m.

GRUODIS Stasys (1896–1990)

Steigiamojo Seimo narys

1941–1948 m. Lietuvos jėzuitų provincijolas. 1944–1946 m. Kunigų seminarijos rektorius, vėliau – dėstytojas. 1948 m. sovietų valdžia privertė atsisakyti jėzuitų provincijolo pareigų, okupacinės valdžios potvarkiu jam buvo uždrausta dirbti seminarijoje, tais pačiais metais buvo ištremtas iš Kauno. Tarnavo altarista įvairiose parapijose. Sveikatai blogėjant 1985 m. buvo paskirtas altarista į Kauno šv. Antano bažnyčią. Sulaukė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, mirė 1990 m. lapkričio 1 d.

GUDAVIČIUS Bronius Izidorius (1899–1942)

IV Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. sovietų represinių struktūrų suimtas ir be teismo ištremtas į Archangelsko sritį. kalėjo Archangelsko srities, Plesieskij rajono Onegovo skyriaus lageryje Nr. 10. 1942 m. mirė lageryje.

INDRIŠIŪNAS Julius (1901–1945)

IV Seimo narys

1940 m. liepos 6 d. sovietų areštuotas, kalintas Kaune, Vilniuje. 1941 m. balandį nuteistas aštuoniems metams kalėti. 1941 m. birželio 3 d. išvežtas į Vorkutą (Komija). 1943 m. birželį paleistas kaip neįgalusis. 1944 m. sausį suimtas, kalintas Abezėje (Komija). Išvežtas į lagerį Sevpečlage (Kirovo sr.). 1945 m. sausį mirė Kirovo lagerio ligoninėje.

JAKIMAVIČIUS Jonas (1889–1945)

IV Seimo narys

1941 m. sovietų represinių struktūrų suimtas ir ištremtas. 1945 m. mirė tremtyje, Jakutijoje. Ten ir palaidotas.

JAKUBAUSKAS Stasys (1894–1942)

IV Seimo narys

1940 m. liepos 12 d. suimtas NKVD, kalintas Kaune. 1941 m. kovą nuteistas kalėti aštuonis metus Pečorlage. 1942m. mirė tremtyje.

JANAVIČIUS Simas (1890–1956)

IV Seimo narys

1940 m. liepos 12 d. suimtas. 1941 balandį nuteistas kalėti aštuonis metus lageryje, Sibire. 1953 m. grįžo į Lietuvą.

JOČYS Petras (1894–1970)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1940 m. liepos 12 d. sovietų okupantų buvo suimtas ir kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, iš kalėjimo išlaisvintas.

1944 m. liepą pasitraukė į Vokietiją, gyveno karo pabėgėlių stovyklose. 1947 m. buvo Schwäbish Gmündo lietuvių stovyklos Vokietijoje komiteto pirmininkas. 1948 m. su keletu bendraminčių Vokietijoje įkūrė Lietuvos darbo federacijos Centro komitetą, komitetas buvo priimtas į VLIK‘ą. Federacija turėjo savo atstovą Lietuvos delegacijoje Pavergtose Jungtinėse Tautose ir priklausė Vidurio Europos krikščioniškųjų profesinių sąjungų federacijai Niujorke. 1949 m. persikėlė į JAV.

JOKANTAS Kazimieras (1880–1942)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas, Kauno geležinkelio stotyje atskirtas nuo šeimos  ir išvežtas į Sverdlovsko srities Sosvos lagerį (Gary lagerių sistema). Buvo apkaltintas kontrrevoliucine veikla ir 1942 m. birželį nuteistas mirti; 1942 metais sušaudytas Sverdlovsko kalėjime.

JOSIUKAS Petras (1895–nežinoma)

I, II ir III Seimų narys

1948 m. suimtas, ištremtas į Krasnojarsko kr., 1958m. grįžo.

JUČAS Antanas (1890–1942)

IV Seimo narys

1940 m. rugsėjį areštuotas ir išvežtas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą, 1941 m. sausį nuteistas kalėti aštuonis metus. Mirė 1942 m. nuo plaučių tuberkuliozės. 1989 m. reabilituotas.

JURGUTIS Vladas (1885–1966)

Steigiamojo Seimo ir I Seimų narys

Per nacių okupaciją su kitais išgelbėjo nuo sunaikinimo Lietuvos mokslų akademijos biblioteką. 1941 m. spalį–1942 m. kovą krašto ūkio generalinis tarėjas, priešinosi nacių ūkio politikai Lietuvoje, pateikė savąją ūkio tvarkymo koncepciją. 1943 m. kovą dėl antinacinio pogrindžio agitacijos prieš lietuvių mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę kaip vienas įkaitų suimtas ir įkalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje (vadovavo čia įkurtam slaptam švietimo būreliui, vadinamajai Stutthofo akademijai). 1945 m. pavasarį stovyklą užėmus Sovietų Sąjungos kariuomenei grąžintas į Lietuvą, apie du mėnesius tardytas ir kalintas Vilniuje, NKVD pastato rūsyje.

KALPOKAS Juozas (1877–nežinoma)

IV Seimo narys

1941 m. suimtas, kalintas Altajaus kr., mirė lageryje.

KARDIŠAUSKAS Andrius (1893–1974)

Steigiamojo Seimo, I, ir II Seimų narys

1946 m. ištremtas į Kazachstaną prie Karagandos, po metų buvo paleistas, grįžo į Lietuvą.

Sūnus – rėmė partizanus suimtas, nuteistas kalėti Vorkutos lageryje.

KAVECKAS Vladas (1889–1941)

IV Seimo narys

1940 m. liepos 13 d. suimtas Kretingos NKVD darbuotojų, įkalintas Telšių kalėjime, nuteistas. 1941 m. birželio 25 d. nukankintas Rainių miškelyje šalia Telšių. 1990 m. reabilituotas.

KRIŠČIŪNAS Pijus (1881–nežinoma)

Steigiamojo Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. ištremtas į Rešiotus (Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr.). 1942 m. rugsėjį nuteistas mirties bausme. Sušaudytas Kraslago lageryje (Krasnojarsko kr.).

KUDIRKA Jonas (1879–nežinoma)

IV Seimo narys

1941 m. suimtas, ištremtas į Altajaus kr., mirė tremtyje.

KVIESKA Vincas (1889–1958)

I, II ir III Seimų narys

1940 m. rugpjūčio 2 d. buvo suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. birželį, kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui iš kalėjimo išlaisvintas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Čia veikė Lietuvių sąjungos Wiesbadeno skyriuje, įėjo į jo valdybą. Organizacija rūpinosi lietuvių pabėgėlių reikalais Vokietijos okupuotose zonose. 1949 m. persikėlė į JAV, kur bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.

KVIKLYS Mečislovas (1901–1942)

IV Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas ir su šeima ištremta į Kosychos r., Altajaus kraštą. Nuo šeimos atskirtas ir nugabentas į Sevurallago lagerį. 1942 m. birželį nuteistas mirties bausme. Bausmė įvykdyta 1942 m. liepą sušaudytas. 1989 m. reabilituotas.

LADIGIENĖ Stefanija (1901–1967)

III Seimo narė

1944 m. išgelbėjo iš Kauno geto pabėgusią Ireną Veisaitę. 1946 m. kovo 14 d. suimta, kalinta Vilniuje. 1946 m. lapkritį Karo tribunolo nuteista 10 metų lagerio ir 4 metams tremties. Iki 1955 m. pabaigos kalėjo Pečioros ir Taišeto lageriuose, 1956–1957 m. gyveno tremtyje Irkutsko srityje. 1957 m. grįžo į Lietuvą.

LAUKAITIS Juozas (1873–1952)

IV Seimo narys

1947 m. balandžio 29 d. suimtas, apkaltintas priešiškumu sovietų valdžiai, palaikė ryšius su pogrindžiu. 1947 m. nubaustas septynerius metus kalėti. Kalintas Vladimiro kalėjime, vienais duomenimis,

mirė Novočerkasko lageryje, kitais – Vladimiro kalėjime. 1989 m. reabilituotas.

LUMBIS Pulgis (LUMBĖ Fulgencijus) (1891–1953)

Steigiamojo Seimo, I ir II Seimų narys

1941 m. birželio 14 d. su šeima ištremtas į Voznesenką, Krivošeino r., Tomsko sr. Tremtyje 1947 m. rugsėjį suimtas, kalintas Itatkoje, Asine (Tomsko sr.), Tomsko psichiatrinėje ligoninėje (4 metus). 1953 m. rugsėjį ištremtas į Anžero Sudženską (Kemerovo sr.), kur ir mirė.

MARČIULIONIS Jurgis (1870–1945)

Steigiamojo Seimo narys

1945 m. liepos 24 d. su žmona buvo ištremtas į Troico Pečiorsko r. (Komija), ten netrukus ir mirė. Turėjo du sūnus, abu partizanai, žuvo kovose. 

MARKAUSKAS Mečys (1891–1979)

I ir II Seimų narys

1948 m. suimtas, ištremtas į Irkutsko sr., grįžo. 

MARKELIS Jonas (1897–1948)

II ir III Seimų narys

1948 m. suimtas, ištremtas į Krasnojarsko kr., mirė tremtyje.

MARMA Mykolas (1886–1954)

Steigiamojo Seimo narys

1945 m. kovą suimtas ir kalintas Kaune, 1946 m. nuteistas penkiems metams kalėti ir išvežtas į Sevpečlagą, Komiją. 1952 m. ištremtas į Čeremchovo r., Irkutsko sr.

MASILIŪNAS Jonas (1899–1942)

III Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas Kaune, ištremtas. Iš pradžių kalėjo lageryje Belomorkanale, vėliau lageryje Puksoje, Archangelsko sr., kur 1942 m. pabaigoje buvo sušaudytas.

MASIULIS Jonas (1870–1942)

Steigiamojo Seimo narys

1941 m. gegužę suimtas, ištremtas į lagerį Karagandos sr. (Kazachija), kur 1942 mirė.

MAURUKAS Juozas (1896–1958)

IV Seimo narys

1940 m. liepos 11 d. areštuotas, kalintas Marijampolės kalėjime. Šeima 1941 m. ištremta į Altajaus kraštą. 1941 m. birželį, kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, J. Maurukas buvo išlaisvintas iš kalėjimo. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, 1944 m. gruodį vėl suimtas, kalintas Vilkaviškyje. 1946 nuteistas penkiems metams lagerio, išvežtas į lagerį Velske (Archangelsko sr.), nuo 1950 m. – buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Dar kartą buvo ištremtas 1954 m. į Solonešnojės r., Altajaus kraštą. 1955 m. sugrįžo į Lietuvą.

MERKYS Antanas (1887–1955)

IV Seimo narys

1940 m. birželį–liepą du kartus nesėkmingai bandė išvykti iš Lietuvos. 1940 m. liepos 17 d. su šeima ištremtas į Saratovą, apgyvendintas sovietų saugumo priežiūroje. 1941 m. birželio 26 d. suimtas, kalintas Saratovo, Kirovo, Ivanovo, Maskvos Butyrkų ir Vladimiro kalėjimuose. 1954 m. paleistas iš Vladimiro kalėjimo be teisės grįžti į Lietuvą. Mirė Melenkų invalidų namuose.

MIELEŠKA Vincentas (1893–1963)

Steigiamojo Seimo, I ir II Seimų narys

1942–1943 m. prisidėjo gelbstint žydų vaikus. 1946 m. gruodį buvo suimtas, apkaltintas antisovietine veikla. Jam skirta 10 metų bausmė, kurią atliko Karagandos pataisos darbų lageriuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

MIKŠYS Feliksas (1893–1973)

Steigiamojo Seimo I, II ir III Seimų narys

1944 m. Lietuvą antrą kartą okupavus Sovietų Sąjungai, buvo suimtas, kalintas įvairiuose kalėjimuose, vėliau išvežtas į Sibirą. Grįžo į Lietuvą.

MIRONAS Vladas (1880–1953)

III Seimo narys

1940 m. rugsėjo 12 d. suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, 1941 m. birželį per Birželio sukilimą sukilėlių iš kalėjimo išlaisvintas. 1945–1946 m. klebonavo Vilniuje. 1944–1946 m. SSRS saugumo tris kartus buvo suimtas, verbuojamas. 1947 m. nuteistas septynis metus kalėti. Kalintas ir neaiškiomis aplinkybėmis mirė Vladimiro kalėjime.

NATKEVIČIUS Ladas (Vladas) (1893–1945)

Steigiamojo Seimo I, ir II Seimų narys

Iki 1940 m. liepos ėjo Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Sovietų Sąjungai pareigas. Po Lietuvos okupacijos buvo suimtas ir uždarytas į Lubiankos kalėjimą Maskvoje, bet po dviejų savaičių tardymo paleistas, grįžo į Lietuvą. 1941–1944 m. antinacinės rezistencijos dalyvis, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Politinės komisijos narys. 1944 m. pasitraukė į Austriją. Keletą kartų buvo patekęs į bombardavimą ir kontūzytas. Metus prasirgęs mirė.

PAJAUJIS Juozas (1894–1973)

III Seimo narys

1940 m. liepos 8 d. areštuotas ir kalinamas Lukiškių kalėjime Vilniuje. Didelėmis Felicijos Bortkevičienės, Gabrielės Petkevičaitės, giminių ir kitų asmenų pastangomis 1941 m. vasario 22 d. iš kalėjimo buvo paleistas. 1941 m. birželio 23 d. sukilėlių sudarytoje Lietuvos Laikinojoje Vyriausybėje paskirtas eiti darbo ir socialinės apsaugos ministro pareigas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946  m. persikėlė į JAV, kur aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje: ALT’os narys, Valstiečių liaudininkų sąjungos CK narys ir jos atstovas Tarptautinės valstiečių sąjungos (IPU) kongresuose. Nuo 1952 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone mokslinės informacijos srityje. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Po mirties buvo išleista jo knyga „Soviet genocid in Lithuania“.

PETRAUSKAS Antanas (1892–1943)

IV Seimo narys

1941 m. birželio 11 d. suimtas, kartu su šeima ištremtas į Kargopollago lagerį. 1943 m. susirgo ir mirė.

PETRAUSKAS Motiejus (1890–1956)

Steigiamojo Seimo narys

1949 m. spalį suimtas, apkaltintas ryšiais su partizaninio judėjimo dalyviais bei JAV ambasados darbuotojais ir nuteistas dešimčiai metų kalėjimo.

PETRONIS Vincas (1897–nežinoma)

III Seimo narys

1945 m. vasarį NKVD suimtas, kalintas Kaune. 1945 m. balandį byla nutraukta.

PETRULIS Vytautas (1890–1941)

II Seimo narys

1940 m. liepą suimtas, 1941 m. vasarį nuteistas aštuonerius metus kalėti. Kalintas Uchtos lageryje. 1941 m. rugsėjo 6 d. nuteistas mirties bausme. Sušaudytas.

PLEČKAITIS Jeronimas (1887–1963)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1940 m. kovą tautininkų valdžia suėmė ir įkalino Kauno sunkiųjų darbų kalėjime už Alytaus ir Tauragės sukilimo organizavimą. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, sovietų valdžia jį tame pačiame kalėjime pralaikė iki Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžios, 1941 m. birželio 22 d. išlaisvino sukilėliai. 1941–1944 m. slapta išvežė iš Vilniaus geto ir paslėpė Vilkaviškyje pas artimus žmones žydaites Rivą ir Kelę Rachmanaites. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, buvo teisiamas dar kelis kartus. 1944 m. spalį sovietų saugumo organai vėl suėmė Vilniuje ir ištrėmė į Tiumenės sritį 1955 m. grįžo į Lietuvą. .

PUTVINSKIS Stasys (1896–1942)

IV Seimo narys  

1940 m. liepos 12 d. suimtas, kalintas Šiaulių kalėjime. 1941 m. gegužės 25 d. nuteistas aštuoniems metams. Nuo 1941 m. liepos kalėjo Gorkio kalėjime, kur 1942 m. balandžio 4 d. žuvo.

RAČKAUSKAS Vytautas (1881–1956)

Steigiamojo Seimo ir I Seimo narys

1941 m. birželio 15 d. ištremtas į lagerį Archangelsko srityje

RALYS Kazimieras (1885–1958)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1951 m. su šeima ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1957 m. grįžo į Lietuvą.

RAUDONIS Jonas (1889–1978)

IV Seimo narys

1945 m. suimtas, kalintas Karelijoje, 1957 m. grįžo.

REPŠYS Antanas (1882–nežinoma)

IV Seimo narys

1941 m. birželį suimtas, ištremtas į Sibirą, ten mirė.

RIMKUS Antanas (1888–nežinoma)

I Seimo narys

1949 m. suimtas, ištremtas į Irkutsko sr., 1956 m. grįžo.

RIMKUS Juozas (1911–nežinoma)

IV Seimo narys

1949 m. suimtas, ištremtas į Komiją, 1957 m. paleistas iš įkalinimo.

ROŽANSKAS Mykolas (1887–1943)

Steigiamojo Seimo narys

1941 m. birželio 15 d. suimtas ir ištremtas. Neatlaikęs sunkių tremties sąlygų 1943 m. mirė Rešiotų lageryje.

RUDVALIS Vincas (1888–1951)

III Seimo narys

1948 m. ištremtas į Sibirą, 1951 m. ten mirė.

RUSECKAS Petras (1883–1945)

Steigiamojo Seimo narys

1944 m. gruodį suimtas, kalintas Vilniuje. 1945 m. nuteistas 10 metų lagerio ir 5 tremties. Kalintas ir žuvo Karlage.

SADAUSKAS Justinas (1888–1943)

IV Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko sritį. Nuteistas kalėti 8 m. Kraslago lageryje. 1943 m. sunkiai susirgo ir mirė. 1991 m. reabilituotas.

SAKALAUSKAS Bernardas (1891–nežinoma)

II Seimo narys

1946 m. suimtas, kalintas.

SIDABRAS Kazys (1884–nežinoma)

Steigiamojo Seimo narys

Sovietų okupacinės valdžios represuotas 1941 m.

SKYRIUS Juozas (1897–1986)

Steigiamojo Seimo, I ir II Seimų narys

1941 m. birželio 14 d. buvo ištremtas į Žešartą, Ust Vymės rajoną, Komiją. 1960 m. grįžo į Lietuvą.

SPUDAS Povilas (1896–1944)

Steigiamojo Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas, atskirtas nuo žmonos ir dukterų Kauno geležinkelio stotyje ir išgabentas į Gary lagerius Sverdlovsko srityje, Šiaurės Urale. 1942 m. birželį nuteistas 5 metams. 1944 m. mirė badu tremtyje Pavlovkoje, Omsko srityje.

STARKUS Zigmas Pranas (1892–1942)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas, atskirtas nuo šeimos, kalėjo Sverdlovsko srities Gary lagerių sistemos Sosvos lageryje. 1942 m. nuteistas mirties bausme. Sušaudytas Sverdlovsko kalėjime.

STATULEVIČIUS Kazys (1903–1962)

IV Seimo narys

1940 m. gruodį suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. nuteistas aštuoniems metams kalėjimo, įkalintas Akmolinske (Akmolinkso sr., Kazachija). Pasibaigus kalėjimo laikui, 1948 m. ištremtas. 1990 m. reabilituotas.

STULGINSKIS Aleksandras (1885–1969)

Steigiamojo Seimo, I ir III Seimų narys

1941 m. birželio 13 d. suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą, į Rešiotus. 1952 m. nuteistas kalėti 25 metus, bet po 2 metų paleistas. Persikėlęs pas žmoną į tremtį Komijoje, 1956 m. grįžo į Lietuvą.

ŠAKENIS Konstantinas (1881–1959)

III ir IV Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas, 10 metų kalintas Sibiro lageriuose, ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

ŠALČIUS PRANAS (1885–1945)

Steigiamojo Seimo narys

1945 m. sušaudytas Pravieniškėse.

ŠEGAMOGAS Petras (1865–nežinoma)

IV Seimo narys

1948 m. suimtas, ištremtas į Buriatiją, mirė tremtyje.

ŠILGALIS Antanas (1885–1953)

Steigiamojo Seimo narys

1948 m. su šeima ištremtas į Sibirą, ten mirė.

ŠILINGAS Stasys (1884–1962)

I ir II Seimų narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas, kalintas Krasnojarsko krašto, Mordovijos lageriuose, Kansko kalėjime. 1952 m. nuteistas 25 metus kalėti, kalintas Vladimiro kalėjime. 1954 m. grįžo į Lietuvą, ir tais pat metais vėl ištremtas į Dovbyšo (Žitomyro sr.) neįgaliųjų namus. 1961 m. grįžo į Lietuvą.

ŠLEVĖ Pranas (1878–nežinoma)

II Seimo narys

1951 m. suimtas, represuotas, iš įkalinimo paleistas 1954 m.

ŠMULKŠTYS Antanas (1886–1951)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

Vokiečių okupacijos metais jis bendradarbiavo antinacinio pogrindžio spaudoje. Po karo gyveno Kaune. Buvo tardytas sovietų represinių institucijų. 1949 m. buvi išregistruotas iš Kauno, siųstas gyventi į provinciją.

ŠVAMBARYS Julius (1890–1943)

II Seimo narys

1941 m. birželio 16 d. ištremtas į Rešiotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kraštą. 1943 m. nuteistas dešimčiai metų. Po kelių mėnesių mirė tremtyje.

TALLAT‑KELPŠA Bronislovas (1873–1956)

IV Seimo narys

1941 m. suimtas ir ištremtas į Archangelsko sritį, ten mirė.

TAMOŠAITIS ANTANAS (1894–1941)

Steigiamojo Seimo narys

Lietuvos Vyriausybei nutarus priimti Sovietų Sąjungos ultimatumą, mėgino per Kybartus pasitraukti į Vokietiją. Nepavykus grįžo atgal į Kauną. 1940 m. liepos 12 d. suimtas kalintas Kaune, vėliau Butyrkų kalėjime Maskvoje. 1941 m. liepą nuteistas mirties bausme. Sušaudytas.

TOLIUŠIS Zigmas (1889–1971)

I, II ir III Seimų narys

1940 m. liepos 12 d. suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Kilus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, iš kalėjimo išlaisvintas. 1943 m. pavasarį sužinojęs, kad yra įtrauktas į išgabentųjų į Štuthofą sąrašą, pradėjo slapstytis. Prisidėjo prie VLIK’o įkūrimo, bendradarbiavo pogrindinėje spaudoje. 1944 m. sovietų okupacinės valdžios ir vėl suimtas, kalintas, tardytas. Iš viso suimtas ketverius kartus. 1951 m.

nuteistas 10 m. tremties į Maklakovą, Jeniseisko r., Krasnojarsko kraštą. 1954 m. iš tremties sugrįžo į Lietuvą.

VAILOKAITIS Juozas (1880–1953)

Steigiamojo Seimo, I ir II Seimų narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas, ištremtas į Tomsko sritį. 1944 m. grįžo į Lietuvą, klebonavo Paštuvoje.

VAITEKŪNAS Klemensas (1888–1943)

Steigiamojo Seimo narys

1940 m. liepos 12 d. suimtas ir įkalintas Šiaulių kalėjime. 1941 m. nuteistas aštuoniems metams kalėjimo. 1941 m. birželį kalintas IX forte, vėliau Vilniaus kalėjime, paskui išvežtas į Dolinskojės (Pesčianlagas) lagerį Žana Arkos rajone (Karlagas), kur žuvo. Reabilituotas 1990 m.

VALAITIS Jonas (1893–1966)

Steigiamojo Seimo ir II Seimo narys

1940 m. liepą suimtas ir įkalintas Marijampolės kalėjime. Išlaisvintas tik Vokietijos kariuomenei okupavus Lietuvą, 1941 m. birželį. 1944 m. vasarą artėjant Raudonajai armijai prie Lietuvos, pasitraukė į Vokietiją. Vėliau persikėlė į JAV. Ten įsitraukė į visuomeninį ir politinį lietuvių emigrantų gyvenimą.

VALAVIČIUS Antanas (1898–nežinoma)

III Seimo narys

1945 m. suimtas, ištremtas į Komiją, mirė lageryje.

VARNAS Jonas (1876–nežinoma)

Steigiamojo Seimo narys

1948 m. ištremtas į Krasnojarsko kr., 1956 m. paleistas, grįžo.

VILIMAS Adomas (1887–nežinoma)

II Seimo narys

1945 m. suimtas represuotas. Iš įkalinimo paleistas 1953 m.

VOLDEMARAS Augustinas (1883–1942)

III Seimo narys

Iki 1940 m. gyveno Prancūzijoje. 1940 m. birželio 19 d. grįžo į SSRS okupuotą Lietuvą ir buvo suimtas, kalintas Maskvoje. 1940 m. liepą su žmona ištremtas į Ordžonikidzę (dabar Vladikavkazas). 1941 m. birželį prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui suimtas, nuo 1942 m. kalintas. mirė Butyrkų kalėjime Maskvoje.

ZAKAREVIČIUS Vincas (1891–nežinoma)

II Seimo narys

1949 m. suimtas, ištremtas į Irkutsko sr., 1958 m. iš įkalinimo paleistas, grįžo.

ZUBAUSKAS Kazimieras (1885–1942)

Steigiamojo Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas ir ištremtas į Archangelsko sritį, į Puksos lagerį. Žuvo lageryje.

ŽALKAUSKAS Valentinas (1902–nežinoma)

IV Seimo narys

1940 m. suimtas.

ŽYGELIS Balys (1887–1972)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1941 m. suimtas, iki 1944 m. kalėjo Uralo šiaurėje. 1944 m. grįžo į Lietuvą.

ŽITINEVIČIUS Jurgis (1871–1945)

Steigiamojo Seimo narys

1945 m. suimtas ir ištremtas į Permės srities lagerius. Mirė lageryje.