ABRAMAVIČIUS Dovas Beras Menašė (ABRAMOVICH, Dov Ber Menashe) (1869–1942)

II Seimo narys

Teisininkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje. Nacistinės Vokietijos okupacijos metu buvo įkalintas Šiaulių gete. 1942 m. žuvo Šiaulių gete.

EPŠTEINAS Lazaris (EPSHTEIN Lazar) (1866–1944)

III Seimo narys

Nacistinės Vokietijos okupacijos metu buvo uždarytas į Vilniaus getą. Nuo geto įkūrimo 1941 m. rudenį iki jo likvidavimo 1943 m. rudenį vadovavo geto Sanitarijos ir epidemiologijos skyriui. 1944 m. nužudytas Vilniuje, Paneriuose.

GARFUNKELIS Levas (GARFUNKEL Lev) (1896–1976)

I, II ir III Seimo narys

1940 m. sovietų valdžios suimtas už sionistinę veiklą. 1941 m. rugpjūtį, nacistinės Vokietijos okupacinės valdžios buvo įkalintas Kauno gete, buvo jo tarybos (Judenrato) narys. 1944 m. prieš geto likvidavimą perkeltas į Kauferingo stovyklą netoli Dachau. Išgyvenęs Holokaustą, apsigyveno Romoje, buvo žydų pabėgėlių Italijoje organizacijos pirmininkas. 1948 m. emigravo į Palestiną. Mirė Izraelyje.

GALVYDIS-BYKAUSKAS Jonas (1864–1943)

Steigiamojo Seimo narys

1940 m. birželio 12 d. okupacinės sovietų valdžios suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. birželio mėn., kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, sukilėlių išlaisvintas iš kalėjimo. Nacistinės Vokietijos okupacijos metais prisidėjo gelbėjant žydus. 1943 m. mirė Kaune.

GRINIUS Kazys (1866–1950)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1942 m. su Mykolu Krupavičium ir Jonu Pranu Aleksa pasirašė Memorandumą vokiečių generalinam komisarui Kaune, kuriuo protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) masinį iškeldinimą. Memorandumo autoriai buvo represuoti, K. Grinius ištremtas į gimtąjį Selemos Būdos kaimą. Kazio Griniaus šeima padėjo išsislapstyti Kauno geto kaliniui Dmitrijui Gelperniu (už tai 1993 m. apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, 2015 m. pripažintas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas). 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją, gyveno karo pabėgėlių – DP stovyklose, 1947 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Čikagoje, aktyviai reiškėsi Lietuvos išlaisvinimo veikloje: 1947 m. kreipėsi į užsienio valstybių vadovus dėl sovietų Lietuvos okupacijos neteisėtumo, 1949 m. – į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Trygvę Halvdaną dėl Lietuvos gyventojų genocido. 1950 m. mirė Čikagoje, 1994 m. urna su palaikais pargabenta į Lietuvą.

GVILDIENĖ (Spūdaitė) Emilija (1887–1965)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimo narė

Vokiečių okupacijos metais išgelbėjo dvi žydų tautybės mergaites – Žaną Milnerytę ir Niutą Zandel-Akabasaitę. Už tai apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

LADIGIENĖ Stefanija (1901–1967)

III Seimo narė

1944 m. išgelbėjo iš Kauno geto pabėgusią Ireną Veisaitę. 1946 m. kovo 14 d. suimta, kalinta Vilniuje. 1946 m. lapkritį Karo tribunolo nuteista 10 metų lagerio ir 4 metams tremties. Iki 1955 m. pabaigos kalėjo Pečioros ir Taišeto lageriuose, 1956–1957 m. gyveno tremtyje Irkutsko srityje. 1957 m. grįžo į Lietuvą.

LINGĖ Jonas (1896–1987)

Steigiamojo Seimo narys

1943–1944 m. jo šeima iš geto išgelbėjo ir globojo žydų tautybės berniuką Viktor (Abram) Pikelni. Už tai 1999 m. buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties). 2010 m. – pripažintas Pasaulio Tautų Teisuoliu.

MIELEŠKA Vincentas (1893–1963)

Steigiamojo Seimo, I ir II Seimų narys

1942–1943 m. prisidėjo gelbstint žydų vaikus. 1946 m. gruodį buvo suimtas, apkaltintas antisovietine veikla. Jam skirta 10 metų bausmė, kurią atliko Karagandos pataisos darbų lageriuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą.

PLEČKAITIS Jeronimas (1887–1963)

Steigiamojo Seimo, I Seimo, II Seimo ir III Seimo narys

1940 m. kovą tautininkų valdžia suėmė ir įkalino Kauno sunkiųjų darbų kalėjime už Alytaus ir Tauragės sukilimo organizavimą. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, sovietų valdžia jį tame pačiame kalėjime pralaikė iki Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžios, 1941 m. birželio 22 d. išlaisvino sukilėliai. 1941–1944 m. slapta išvežė iš Vilniaus geto ir paslėpė Vilkaviškyje pas artimus žmones žydaites Rivą ir Kelę Rachmanaites. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, buvo teisiamas dar kelis kartus. 1944 m. spalį sovietų saugumo organai vėl suėmė Vilniuje ir ištrėmė į Tiumenės sritį 1955 m. grįžo į Lietuvą.

TUMĖNAS Antanas (1880–1946)

Steigiamojo Seimo, I Seimo ir II Seimo narys

1943 m. įsitraukė į antihitlerinį pasipriešinimą, buvo vienas VLIK‘o vadovų. Nacių Vokietijos okupacijos pradžioje globojo žydų (advokato Dovydo Volperto) šeimą. 1944 m. už tai gestapo suimtas, bet dėl silpnos sveikatos iki teismo paleistas. 1944 m. vasarą per Vokietiją pasitraukė į Austriją.

ALEKSA Jonas Pranas (1879–1955)

III Seimo narys

1940 m. liepos 12 d. suimtas NKVD, kalintas Marijampolės, Kauno kalėjimuose. Prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui išlaisvintas iš Kauno kalėjimo. 1942 m. suimtas gestapo, kalintas Eitkūnuose ir Tilžėje. 1943 m. ištremtas į Vokietiją (gyveno prižiūrimas gestapo). 1944–1945 m. gyveno Berlyne, dalyvavo lietuvių pabėgėlių politinėje veikloje. 1945 m. birželį sovietų saugumo grąžintas į Lietuvą, trumpai kalintas Vilniaus kalėjime. Paleistas, palaikė ryšius su pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacija – Lietuvių tautine taryba. 1948 m. suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1953 m. persikėlė į Tomsko sr. pas 1941 metais ištremtą šeimą. 1955 m. ten mirė. 1990 palaikai pervežti į Lietuvą.

ERETAS Juozas (Ehret Joseph) (1896–1984)

II Seimo narys

1941 m. kovo mėn. su šeima pasitraukė iš okupuotos Lietuvos, tačiau buvo suimtas gestapo, nuo 1941 m. kalintas nacių lageriuose. 1941 m. rugsėjį išlaisvintas Šveicarijos Vyriausybės dėka, įgijo šios valstybės pilietybę. Dalyvavo lietuvių išeivijos organizacijų veikloje, gynė okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybę. Bendradarbiavo su Pasaulio lietuvių bendruomene.

GERIKAS Tadas (1895–nežinoma)

III Seimo narys

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais, 1941 m. liepos 19 d. buvo pristatytas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. Tolesnis likimas nežinomas.

GRINIUS Kazys (1866–1950)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1942 m. su Mykolu Krupavičium ir Jonu Pranu Aleksa pasirašė Memorandumą vokiečių generalinam komisarui Kaune, kuriuo protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) masinį iškeldinimą. Memorandumo autoriai buvo represuoti, K. Grinius ištremtas į gimtąjį Selemos Būdos kaimą. Žydų gelbėtojas (pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu). 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją, gyveno karo pabėgėlių – DP stovyklose, 1947 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Čikagoje, aktyviai reiškėsi Lietuvos išlaisvinimo veikloje: 1947 m. kreipėsi į užsienio valstybių vadovus dėl sovietų Lietuvos okupacijos neteisėtumo, 1949 m. – į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Trygvę Halvdaną dėl Lietuvos gyventojų genocido. 1950 m. mirė Čikagoje, 1994 m. urna su palaikais pargabenta į Lietuvą.

KAIRYS Steponas (1879–1964)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1942 m. rugsėjį su kitais Vytauto Didžiojo universiteto senato nariais suimtas vokiečių okupacinės valdžios už pasipriešinimą studentų ėmimui į Vokietijos „darbo tarnybą“. Nacių okupacijos metais buvo vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) organizatorių, pirmasis jo pirmininkas (1943–1945 m.). 1944 m. bandė žvejų laivelių nuplaukti į Švediją, buvo sulaikytas ir kalintas Liepojos kalėjime. Iš ten paleistas per Gdanską pasitraukė į Vokietiją, nuo 1951 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iki 1957 m. dirbo VLIK‘e; 1955–1956 m. – VLIK‘o vicepirmininkas. Jo pastangomis SSRS okupuotų kraštų išlaisvinimo reikalavimas keltas Europos socialdemokratų partijų konferencijoje Kopenhagoje (1950), Socialistų internacionalo kongrese Stokholme (1953) ir kitur.

KRUPAVIČIUS Mykolas (1885–1970)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. viduryje parengė Katalikų Bažnyčios lojalumo sovietų valdžiai memorandumą – siekė apsaugoti Bažnyčią nuo persekiojimo, gynė tikinčiųjų teises. 1942 m. su K. Griniumi ir J. P. Aleksa pasirašė Memorandumą vokiečių generalinam komisarui Kaune, kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) masinį iškeldinimą. 1942 m. gruodį gestapo suimtas, kalintas, 1943 m. gruodį internuotas Regensburge; 1945 m. sąjungininkų išvaduotas. 1945–1955 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, nuo 1963 – garbės pirmininkas, aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje ir politinėje veikloje. 1950 m. išrinktas Pasaulio lietuvių krikščionių demokratų sąjungos pirmininku (iki gyvos galvos). Nuo 1957 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.

JURGUTIS Vladas (1885–1966)

Steigiamojo Seimo ir I Seimo narys

Per nacių okupaciją su kitais išgelbėjo nuo sunaikinimo Lietuvos mokslų akademijos biblioteką. 1941 m. spalį–1942 m. kovą krašto ūkio generalinis tarėjas, priešinosi nacių ūkio politikai Lietuvoje, pateikė savąją ūkio tvarkymo koncepciją. 1943 m. kovą dėl antinacinio pogrindžio agitacijos prieš lietuvių mobilizaciją į Vokietijos kariuomenę kaip vienas įkaitų suimtas ir įkalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje (vadovavo čia įkurtam slaptam švietimo būreliui, vadinamajai Stutthofo akademijai). 1945 m. pavasarį stovyklą užėmus Sovietų Sąjungos kariuomenei grąžintas į Lietuvą, apie du mėnesius tardytas ir kalintas Vilniuje, NKVD pastato rūsyje.

PURĖNAS ANTANAS (1881–1962)

Steigiamojo Seimo narys

Nacistinės Vokietijos okupacijos metais, 1941 m. liepą buvo suimtas gestapo. NKVD nuolat jį sekė ir laikė nepatikimu.

TUMĖNAS Antanas (1880–1946)

Steigiamojo Seimo, I ir II Seimų narys

1943 m. įsitraukė į antihitlerinį pasipriešinimą, buvo vienas VLIK‘o vadovų. Nacių Vokietijos okupacijos pradžioje globojo žydų (advokato Dovydo Volperto) šeimą. 1944 m. už tai gestapo suimtas, bet dėl silpnos sveikatos iki teismo paleistas. 1944 m. vasarą per Vokietiją pasitraukė į Austriją.

ROBINZONAS JAKOBAS (ROBINZON Jakob) (1889–1977)

II ir III Seimų narys

1940 m. gruodį per Lisabonos uostą (Portugalija) su šeima emigravo į JAV. Nuo 1946 – JAV pilietis. Po II pasaulinio karo Niurnbergo tarptautiniame karo teisme buvo JAV vyriausiojo teisėjo patarėjas teisės ir konsultantas žydų reikalų klausimais. Taip pat kurį laiką dirbo patarėju teisės klausimais JAV prezidento H. S. Trumano administracijoje. 1948–1957 m. – konsultantas Izraelio nuolatinės misijos prie Jungtinių Tautų organizacijos, Izraelio užsienio reikalų ministerijos patarėjas teisės klausimais. Buvo kaltintojų komandos nariu nacių ideologo Adolfo Eichmano teismo procese.