BIELINIS Kipras (1883–1965)

Steigiamojo Seimo, II ir III Seimų narys

1941 m. įsitraukė į Lietuvos antinacinį pasipriešinimą. Nuo 1943 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Finansų komisijos pirmininkas. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1944 m. dirbo VLIK‘o delegatūroje Berlyne. 1945–1949 m. buvo Tautos fondo valdytojas. 1949 m. išvyko į JAV. Dalyvavo lietuvių socialdemokratų Vokietijoje ir Amerikos lietuvių socialdemokratų sąjungos veikloje, taip pat LSDP Užsienio delegatūros, Lietuvos laisvės komiteto veikloje. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje. 1965 m. mirė Niujorke, JAV.

BILDUŠAS Jonas (1895–1966)

Steigiamojo Seimo narys

1940 m. rugsėjo 10 d. suimtas NKVD ir įkalintas Tauragės kalėjime, tardymų metu kankintas. 1941 m. birželį iš Tauragės kalėjimo pabėgo. Įsitraukė į antinacinę pogrindinę rezistencijos veiklą. 1944 m. artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. persikėlė į JAV, kur įsitraukė į egzilio lietuvių veiklą. 1953 m. pateikė gausios medžiagos apie sovietų veiksmus Lietuvoje JAV Charleso J. Kersteno komitetui, tyrusiam Baltijos valstybių okupaciją ir inkorporavimą į Sovietų Sąjungą.

DAILIDĖ Pranas (1888–1965)

III Seimo narys

1941 m. birželio 14 d. suimtas, tačiau tremties išvengti pavyko, paaiškėjus, kad NKVD sumaišė jo ir jo bendravardžio pusbrolio bylas. Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, prisidėjo prie lietuvių politinės kovos. 1944 m. pasitraukė į Švediją, palaikė ryšius su užsienio valstybių diplomatais. 1947 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. 1947 m. Lietuvių tremtinių draugijos pirmininkas, 1948 m. Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF), Čikagos skyriaus vadovas. Bendradarbiavo išeivijos spaudoje. 1965 m. mirė Syracuse, Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

DIGRYS Stasys (1886–1959)

Steigiamojo Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vakarus, apsigyveno Austrijoje. 1959 m. mirė Vienoje, Austrijoje.

DRAUGELIS Eliziejus (1888–1981)

Steigiamojo Seimo, I ir II Seimų narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur Hanoverio rajone buvo keliolikos karo pabėgėlių stovyklų vyriausiasis gydytojas. 1947 m. išvyko į Braziliją. Brazilijos lietuvių bendruomenės steigėjas, pirmasis tarybos pirmininkas.

ERETAS Juozas (Ehret Joseph) (1896–1984)

II Seimo narys

1941 m. kovo mėn. su šeima pasitraukė iš okupuotos Lietuvos, tačiau buvo suimtas gestapo, nuo 1941 m. kalintas nacių lageriuose. 1941 m. rugsėjį išlaisvintas Šveicarijos Vyriausybės dėka, įgijo šios valstybės pilietybę. Dalyvavo lietuvių išeivijos organizacijų veikloje, gynė okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybę. Bendradarbiavo su Pasaulio lietuvių bendruomene.

GALDIKIENĖ Magdalena (1891–1979)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narė

1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją. 1945–1946 m. mokytojavo Buchtehudės lietuvių tremtinių progimnazijoje, Vokietijoje; 1946–1947 m. – meno ir amatų mokykloje Friburge, Šveicarijoje. 1947 m. persikėlė į Paryžių, aktyviai dalyvavo įvairių organizacijų veikloje, buvo Lietuvių šalpos draugijos Prancūzijoje ir Pasaulinio Motinų sąjūdžio Lietuvių komiteto narė. 1951 m. įkūrė Pasaulio lietuvių katalikių organizacijų sąjungą ir jai vadovavo. 1952 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur toliau aktyviai tęsė visuomeninę veiklą: buvo Amerikos lietuvių Romos katalikių moterų sąjungos Niujorko ir Niudžersio skyrių vadovė, Ateitininkų sendraugių sąjungos Niujorko skyriaus pirmininkė ir Ateitininkų federacijos valdybos narė, Nekalto prasidėjimo seserų gildijos Niujorko skyriaus valdybos ir Europos moterų tremtinių tarybos narė. Mirė 1979 m. Putname, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

GILVYDIS Alfonsas (1895–1987)

IV Seimo narys

Nacistinės Vokietijos metais aktyviai dalyvavo pogrindyje. 1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus, įsikūrė Graco pabėgėlių stovykloje Austrijoje, tų pačių metų pabaigoje persikėlė į DP stovyklą Jėnoje, Vokietijoje, veikė Jenos lietuvių komitete, 1945 m. persikėlė į DP stovyklą Hanau. 1946–1947 m. buvo Hanau lietuvių stovyklos komiteto pirmininkas. 1950 m. persikėlė į JAV, įsikūrė Detroite. Buvo JAV Lietuvių tautinės sąjungos Detroite narys, Kultūros klubo vicepirmininkas, pirmininkas, garbės narys. Mirė JAV.

GRINIUS Kazys (1866–1950)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1942 m. su Mykolu Krupavičium ir Jonu Pranu Aleksa pasirašė Memorandumą vokiečių generalinam komisarui Kaune, kuriuo protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) masinį iškeldinimą. Memorandumo autoriai buvo represuoti, K. Grinius ištremtas į gimtąjį Selemos Būdos kaimą. Žydų gelbėtojas (pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu). 1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją, gyveno karo pabėgėlių – DP stovyklose, 1947 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Čikagoje, aktyviai reiškėsi Lietuvos išlaisvinimo veikloje: 1947 m. kreipėsi į užsienio valstybių vadovus dėl sovietų Lietuvos okupacijos neteisėtumo, 1949 m. – į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Trygvę Halvdaną dėl Lietuvos gyventojų genocido. 1950 m. mirė Čikagoje, 1994 m. urna su palaikais pargabenta į Lietuvą.

JAKŠTAS Jurgis (1894–nežinoma)

III Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, gyveno Vokietijoje Wehneno lietuvių stovykloje, tolesnis likimas nežinomas.

JOČYS Petras (1894–1970)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

1940 m. liepos 12 d. sovietų okupantų buvo suimtas ir kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, iš kalėjimo išlaisvintas. 1944 m. liepą pasitraukė į Vokietiją, gyveno karo pabėgėlių stovyklose. 1947 m. buvo Schwäbish Gmündo lietuvių stovyklos Vokietijoje komiteto pirmininkas. 1948 m. su keletu bendraminčių Vokietijoje įkūrė Lietuvos darbo federacijos Centro komitetą, komitetas buvo priimtas į VLIK‘ą. Federacija turėjo savo atstovą Lietuvos delegacijoje Pavergtose Jungtinėse Tautose ir priklausė Vidurio Europos krikščioniškųjų profesinių sąjungų federacijai Niujorke. 1949 m. persikėlė į JAV.

KAIRYS Steponas (1879–1964)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimo narys

1942 m. rugsėjį su kitais Vytauto Didžiojo universiteto senato nariais suimtas vokiečių okupacinės valdžios už pasipriešinimą studentų ėmimui į Vokietijos „darbo tarnybą“. Nacių okupacijos metais buvo vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) organizatorių, pirmasis jo pirmininkas (1943–1945 m.). 1944 m. bandė žvejų laivelių nuplaukti į Švediją, buvo sulaikytas ir kalintas Liepojos kalėjime. Iš ten paleistas per Gdanską pasitraukė į Vokietiją, nuo 1951 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iki 1957 m. dirbo VLIK‘e; 1955–1956 m. – VLIK‘o vicepirmininkas. Jo pastangomis SSRS okupuotų kraštų išlaisvinimo reikalavimas keltas Europos socialdemokratų partijų konferencijoje Kopenhagoje (1950), Socialistų internacionalo kongrese Stokholme (1953) ir kitur.

KARDELIS Jonas (1893–1969)

I Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Austriją, redagavo lietuvių leidinius, mokytojavo, nuo 1948 m. gyveno Kanadoje, redagavo egzilio lietuvių periodinius leidinius.

KARVELIS Petras (1897–1976)

II ir III Seimų narys

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą išvyko į Vokietiją. Vienas Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjų. 1944 m. grįžo į Lietuvą, tais pat metais emigravo į Austriją, vėliau į Vokietiją. Nuo 1945 m. aktyviai dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) veikloje, buvo politinės komisijos pirmininkas, Tautos fondo, nuo 1952 m. VLIK‘o vykdomosios tarybos narys.

KASAKAITIS Vaclovas (1894–1985)

I ir II Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945–1947 m. buvo Augsburgo‑Hochfeldo lietuvių stovyklos komiteto narys ir Švietimo bei kultūros komisijos pirmininkas. 1949 m. pasitraukė į JAV, kur dirbo JAV lietuvių bendruomenės gyvenime.

KREGŽDĖ Petras (1894–1947)

I Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Švediją, atstovavo lietuviams pabėgėlių stovyklose. 1947 m. persikėlė į JAV.

KRUPAVIČIUS Mykolas (1885–1970)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų narys

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. viduryje parengė Katalikų Bažnyčios lojalumo sovietų valdžiai memorandumą – siekė apsaugoti Bažnyčią nuo persekiojimo, gynė tikinčiųjų teises. 1942 m. su K. Griniumi ir J. P. Aleksa pasirašė Memorandumą vokiečių generalinam komisarui Kaune, kuriame protestavo prieš Lietuvos kolonizavimą, Lietuvos piliečių (t. p. ir žydų, rusų, lenkų) masinį iškeldinimą. 1942 m. gruodį gestapo suimtas, kalintas, 1943 m. gruodį internuotas Regensburge; 1945 m. sąjungininkų išvaduotas. 1945–1955 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas, nuo 1963 – garbės pirmininkas, aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje ir politinėje veikloje. 1950 m. išrinktas Pasaulio lietuvių krikščionių demokratų sąjungos pirmininku (iki gyvos galvos). Nuo 1957 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.

KUDLA Kazimieras (1891–1975)

I Seimo narys

1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus. Karo pabaigos sulaukė Vokietijoje, kurį laiką gyveno pabėgėlių stovykloje. 1948–1954 m. gyveno Jungtinėje Karalystėje, vadovavo lietuvių Nottinghamo apygardos skyriui, bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Vėliau persikėlė į JAV, gyveno Baltimorėje, dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, bendradarbiavo spaudoje.

KUPČIŪNAS KAZYS (1890–nežinoma)

Steigiamojo Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o po Antrojo pasaulinio karo įsikūrė Kanadoje.

KVIESKA Vincas (1889–1958)

I, II ir III Seimų narys

1940 m. rugpjūčio 2 d. buvo suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. 1941 m. birželį, kilus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui iš kalėjimo išlaisvintas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Čia veikė Lietuvių sąjungos Wiesbadeno skyriuje, įėjo į jo valdybą. Organizacija rūpinosi lietuvių pabėgėlių reikalais Vokietijos okupuotose zonose. 1949 m. persikėlė į JAV, kur bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.

LIUTIKAS Boleslavas (LUTYK Bolesław) (1884–1970)

II ir III Seimų narys

1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Austrijoje, po to Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, iš kur išvyko į Argentiną.

MAKAUSKAS Jonas (1885–1969)

Steigiamojo Seimo ir I Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1949 m. buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinis įgaliotinis Hanau apygardoje (Vokietija), o vėliau iki 1951 m. – jo vyriausiosios valdybos pirmininkas. Nuo 1951 m. gyveno JAV. Buvo aktyvus VLIK‘o, JAV lietuvių bendruomenės narys. 1951–1955 m. priklausė JAV lietuvių bendruomenės laikinajam organizaciniam komitetui. 1950 m. kaip liberalų VLIK‘e atstovas dalyvavo Liberalų internacionalo kongrese. Buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės komiteto seimui Niujorke (1958) organizuoti narys. Bendradarbiavo rengiant Lietuvių enciklopediją (Bostonas).

MILČIUS Antanas (1895–nežinoma)

Steigiamojo Seimo ir III Seimų narys

1944 m. artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vakarus. Kartu su kitais egzilyje atsidūrusiais parlamentarais reiškė protestus dėl Lietuvos okupacijos.

NATKEVIČIUS Ladas (Vladas) (1893–1945)

Steigiamojo Seimo I, ir II Seimų narys

Iki 1940 m. liepos ėjo Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Sovietų Sąjungai pareigas. Po Lietuvos okupacijos buvo suimtas ir uždarytas į Lubiankos kalėjimą Maskvoje, bet po dviejų savaičių tardymo paleistas, grįžo į Lietuvą. 1941–1944 m. antinacinės rezistencijos dalyvis, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Politinės komisijos narys. 1944 m. pasitraukė į Austriją. Keletą kartų buvo patekęs į bombardavimą ir kontūzytas. Metus prasirgęs mirė.

OLEKA Kazys (1880–1971)

I ir II Seimų narys

1944 m. vasaros pabaigoje pasitraukė į Vakarus. Gyveno ir dirbo Vokietijoje. Apie keturis metus dirbo UNNR’OS ir IRO įstaigose Rosenheime, vėliau persikėlė į Miuncheną.

PAJAUJIS Juozas (1894–1973)

III Seimo narys

1940 m. liepos 8 d. areštuotas ir kalinamas Lukiškių kalėjime Vilniuje. Didelėmis Felicijos Bortkevičienės, Gabrielės Petkevičaitės, giminių ir kitų asmenų pastangomis 1941 m. vasario 22 d. iš kalėjimo buvo paleistas. 1941 m. birželio 23 d. sukilėlių sudarytoje Lietuvos Laikinojoje Vyriausybėje paskirtas eiti darbo ir socialinės apsaugos ministro pareigas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946  m. persikėlė į JAV, kur aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje: ALT’os narys, Valstiečių liaudininkų sąjungos CK narys ir jos atstovas Tarptautinės valstiečių sąjungos (IPU) kongresuose. Nuo 1952 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone mokslinės informacijos srityje. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje. Po mirties buvo išleista jo knyga „Soviet genocid in Lithuania“.

PAKALKA Jonas (1894–1982)

Steigiamojo Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vakarus. Priklausė LSDP Užsienio delegatūrai, buvo jos atstovas VLIK‘e bei to komiteto Finansų komisijos narys. 1949 m.  persikėlė į JAV.

PIMPĖ Alfonsas (1898–1994)

IV Seimo narys

1944 m. vasarą pasitraukė į Vokietiją, laikinai gyveno Meklenburgo provincijoje. Nuo 1945 rudens drauge su kitais organizavo pabėgėlių stovyklą Heseppe provincijoje, netoli Olandijos pasienio. 1946–1949 m. dirbo Hesepe lietuvių pabėgėlių stovyklos komendantu. 1949 m. apsigyveno JAV, Čikagoje, aktyviai dirbo Čikagos lietuvių veikloje: priklausė Lietuvių tautinei sąjungai, Lietuvių teisininkų draugijai, rėmė Tautos fondą, priklausė Lituanistikos instituto rėmėjų būreliui.

POŽELA Vladas (1879–1960)

Steigiamojo Seimo, I Seimo narys

1941 m. kovą išvyko į Vokietiją. 1949 m. pradžioje persikėlė į Italiją, kur keletą mėnesių praleido Banioli stovykloje prie Neapolio. 1949 m. gegužę persikėlė į Australiją. Dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje.

PRONSKUS Juozas (1893–1984)

Steigiamojo Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, bendradarbiavo įvairiuose lietuviškuose laikraščiuose. 1948–1957 m. gyveno Kanadoje, po to persikėlė į Čikagą, bendradarbiavo lietuvių spaudoje. 

RAULINAITIS PRANAS Viktoras (1895–1969)

I, II ir III Seimų narys

1944 m. emigravo į Vokietiją. 1944 m. Prancūzijos karinės valdžios priimtas advokatu prie karinių teismų. 1946 m. dėstė Pabaltijo universitete. 1949 m. emigravo į Australiją, vėliau į JAV. Išeivijoje aktyviai dalyvavo visuomeninėje lietuvių veikloje.

ROBINZONAS JAKOBAS (ROBINZON Jakob) (1889–1977)

II ir III Seimų narys

1940 m. gruodį per Lisabonos uostą (Portugalija) su šeima emigravo į JAV. Nuo 1946 – JAV pilietis. Po II pasaulinio karo Niurnbergo tarptautiniame karo teisme buvo JAV vyriausiojo teisėjo patarėjas teisės ir konsultantas žydų reikalų klausimais. Taip pat kurį laiką dirbo patarėju teisės klausimais JAV prezidento H. S. Trumano administracijoje. 1948–1957 m. – konsultantas Izraelio nuolatinės misijos prie Jungtinių Tautų organizacijos, Izraelio užsienio reikalų ministerijos patarėjas teisės klausimais. Buvo kaltintojų komandos nariu nacių ideologo Adolfo Eichmano teismo procese.

SAKALAUSKAS Juozas (1896–1984)

II Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, gyveno DP stovyklose (Didžiosios Britanijos zonoje), liko gyventi Vokietijoje, dirbo žurnalisto darbą. Buvo VLIK’o paskirtas atstovu prie vokiečių vyriausybės Bonoje.

SIRUTAVIČIUS Vladas (1877–1967)

Steigiamojo Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1950 m. persikėlė į JAV. Įsitraukė į lietuvių emigrantų veiklą. Priklausė LSDP Užsienio delegatūrai, dalyvavo lietuviškų draugijų veikloje, bendradarbiavo lietuvių žinisklaidoje. Taip pat dalyvavo VLIK‘o veikloje.

SKIPITIS Rapolas (1887–1976)

II ir III Seimų narys

1940 m. pasitraukė į Vokietiją. 1941–1944 m. buvo Berlyno lietuvių sąjungos pirmininkas. 1946 m. emigravo į JAV. 1947–1948 m. veikė Čikagos lietuvių tremtinių, 1949–1955 m. – Lietuvių teisininkų draugijose, VLIK’o narys.

SMETONA Antanas (1874–1944)

III Seimo narys

1940 m. birželio 14 d. perdavęs Respublikos Prezidento įgaliojimus Ministrui Pirmininkui A. Merkiui, su šeima išvyko į Vokietiją, po to į Šveicariją, iš kur aplinkiniu keliu 1941 m. kovą atvyko į JAV. Gyveno Klivlande kartu su sūnaus Juliaus šeima, kur 1944 m. žuvo gaisro metu.

STEPONAVIČIUS Jonas (1880–1947)

Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją.

SUGINTAS Antanas (1890–1971)

I, II ir III Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949–1950 m. buvo Miuncheno lietuvių tremtinių bendruomenės jungtinio komiteto vicepirmininkas ir pirmininkas. 1949 m. emigravo į JAV.

ŠAULYS Kazimieras Steponas (1872–1964)

Steigiamojo Seimo narys

1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus, iki mirties gyveno Lugane, Šveicarijoje.

ŠKIRPA Kazys (1895–1979)

Steigiamojo Seimo narys

1941 m. vienas iš antisovietinio Birželio sukilimo rengėjų. 1940–1941 m. K. Škirpos viešuose pasisakymuose ir veikloje būta antisemitizmo apraiškų. 1944 m. memorandume Vokietijos vyriausybei siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei, dėl to 1944 m. birželio 14 d. suimtas, internuotas. 1945–1949 gyveno Paryžiuje ir Dubline (Airija), o nuo 1949 – JAV, kur dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Dalyvavo politinėje išeivijos, daugiausia VLIK‘o veikloje.

ŠMULKŠTYS Vincas (1892–1965)

Steigiamojo Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV.

Šuišelis Johanas (Schuischel Johann) (1866–1947)

III Seimo narys

Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Vokietiją.

ŠUKEVIČIUS Eduardas (1887–1960)

Steigiamojo Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV.

TRIMAKAS DIONIZAS (1895–1961)

III Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1948 m. emigravo į JAV.

TUMĖNAS Antanas (1880–1946)

Steigiamojo Seimo, I ir II Seimų narys

1943 m. įsitraukė į antihitlerinį pasipriešinimą, buvo vienas VLIK‘o vadovų. Nacių Vokietijos okupacijos pradžioje globojo žydų (advokato Dovydo Volperto) šeimą. 1944 m. už tai gestapo suimtas, bet dėl silpnos sveikatos iki teismo paleistas. 1944 m. vasarą per Vokietiją pasitraukė į Austriją.

TURAUSKAS Edvardas (1896–1966)

III Seimo narys

1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, išvyko iš Kauno, vėliau Jugoslavijos ir Rumunijos vyriausybėms įteikė protesto notas. 1940–1945 m. Lietuvos delegatas prie Tautų Sąjungos. Tautų Sąjungai nutraukus veiklą (1946), diplomatinės veiklos atsisakė. Nuo 1947 m. gyveno Paryžiuje, įsitraukė į Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK), ALT veiklą, rūpinosi, kad Lietuvai būtų atstovaujama tarptautinėse organizacijose, 1955–1957 m. dalyvavo Pavergtųjų tautų asamblėjos sesijose Niujorke ir Strasbūre. 1957–1959 m. aktyviai veikė Lietuvių katalikų mokslų akademijoje.

VAIDOTAS Vaclovas (1890–1966)

Steigiamojo Seimo narys

1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno Kanadoje. Aktyviai veikė Kanados lietuvių bendruomenėje, buvo įvairių lietuvių organizacijų narys ir vadovas.

VAILOKAITIS Jonas (1886–1944)

Steigiamojo Seimo narys

1940 m. birželį pasitraukė į Vokietiją. Vienas iš Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) steigėjų.

VALAITIS Jonas (1893–1966)

Steigiamojo Seimo ir II Seimo narys

1940 m. liepą suimtas ir įkalintas Marijampolės kalėjime. Išlaisvintas tik Vokietijos kariuomenei okupavus Lietuvą, 1941 m. birželį. 1944 m. vasarą artėjant Raudonajai armijai prie Lietuvos, pasitraukė į Vokietiją. Vėliau persikėlė į JAV. Ten įsitraukė į visuomeninį ir politinį lietuvių emigrantų gyvenimą.

VILIUŠIS Jonas (1896–1988)

IV Seimo narys

1940 m. birželį pasitraukė į Vokietiją, 1941 m. grįžo į Lietuvą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. – į Kanadą, įsitraukė į egzilio lietuvių veiklą. 

ŽUKAS KONSTANTINAS (1884–1962)

Steigiamojo Seimo narys

1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių gyveno Vakarų Vokietijoje perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose, o 1949 m. persikėlė į JAV. Dalyvavo lietuvių išeivių visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime.