Sprendimo priėmimas dėl 2021 m. birželio 11 d. komiteto išvažiuojamojo posėdžio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą
(NUTARTA: 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (toliau – Klaipėdos uostas) šiuo metu yra vienas iš efektyviausiai išnaudojančių uosto teritoriją krovai (santykis tarp uosto teritorijos ir perkrautų krovinių kiekio tonomis) ir tokias pozicijas siektina išlaikyti; 3.2. Investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą skatina privačias investicijas į uosto suprastruktūrą, didina uosto konkurencingumą ir kuria papildomą naudą regiono bei valstybės ekonomikai; 3.3. Klaipėdos uosto kompanijų diegiamos technologinės inovacijos sudaro prielaidas darniam uosto vystymui, kas atitinka Europos žaliojo kurso politiką; 3.4. Siekiant naujų rinkų ir galimybių, tikslinga skatinti Klaipėdos uosto ir Juodosios jūros regiono bendradarbiavimą, išnaudojant ir traukinio Vikingas potencialą; 3.5. Plėtojant Klaipėdos uosto infrastruktūrą, uosto pietinę dalį, kartu spręsti klausimus, susijusius su privažiuojamų kelių, aplinkkelių, miesto infrastuktūros (gatvių, kelių ir jų jungčių) vystymu. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat siekiant pilnai išnaudoti Klaipėdos uosto potencialą bei didinti uosto ir jame dirbančių kompanijų konkurencingumą, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pagal kompetenciją: 4.1. Atlikti Klaipėdos uosto ir kitų kaimyninių Europos Sąjungos šalių Baltijos jūros uostuose taikomų rinkliavų, mokesčių ar kitų mokėjimų, mokamų uostuose veikiančių įmonių, jų finansinės naštos lyginamąją analizę ir, esant poreikiui, priimti reikalingus sprendimus; 4.2. Aktyviai bendradarbiauti su uoste veikiančių kompanijų asocijuotomis struktūromis, sprendžiant investicijų į uosto infrastruktūrą klausimus, nustatant mokesčius ar rinkliavas bei jų apmokestinimo bazę, atsižvelgiant į uoste vykdomą veiklą: krovą, laivų statybą, remontą ar pan. Išnagrinėti galimybę mokesčių ar rinkliavų didinimo pokyčius išdėstyti nuosekliai per tam tikrą laiką ir tokiu būdu sudarant sąlygas verslo subjektams prisitaikyti ir tinkamai pasirengti numatomiems pokyčiams; 4.3. Atsižvelgiant į galimus neigiamus krovinių pokyčius dėl susiklosčiusios geopolitinės padėties, numatyti galimybes kompensuoti krovinių praradimus; 4.4. Įvertinti galimybę, o jai esant – nustatyti sąlygas, tvarką ir sąlygas, kada ir kaip privati žemė galėtų būti naudojama laisvųjų ekonominių zonų plėtrai. 4.5. Informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus sprendimus. )

ISCED5 lygmens mokymo programų realizavimo pilotinio projekto pristatymas
(Išklausyta informacija.)

Lietuvos banko naujausios makroekonominės prognozės.
(Išklausyta informacija)

Dėl galimybės įgyvendinti EŽTT sprendimą byloje Romuva prieš Lietuvą
(Birželio 16 d. posėdyje komitetas svarstė klausimą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo religinės bendruomenės „Romuva“ byloje įgyvendinimo. 2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, nors Teisingumo ministerija buvo išaiškinus, kad bendruomenė atitinka pripažinimo suteikimui įstatymo keliamus reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo, kodėl besikreipusi bendrija buvo traktuojama kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje situacijoje. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pažymėjo, kad kalbant apie šio sprendimo įgyvendinimą ir situacijos ištaisymą, reikia atskirti sprendimą dėl individualaus atvejo ir sprendimą dėl bendros situacijos, įstatyminio reglamentavimo peržiūrėjimo. Pirmininkas pažymėjo, kad „Romuva“ neturi likti bendros situacijos įkaitais – šios bendrijos situacija turėtų būti nagrinėjama nelaukiant reglamentavimo peržiūrėjimo. Svarbiausi teisinio reglamentavimo peržiūros aspektai – Valstybės pripažinimo suteikimas religinei bendruomenei neturi priklausyti nuo politinių nuotaikų, kai bendruomenė ar bendrija atitinka valstybės pripažinimo suteikimui įstatymo keliamus reikalavimus bei įstatymu nustatytas per ilgas laiko tarpas (10 metų), suteikiantis teisę religinei bendruomenei ar bendrijai pakartotinai kreiptis dėl valstybės pripažinimo suteikimo.)

Dėl licencijų patęsimo modelio, savivaldybių teritorijose vykdomoms pagalbos priemonėms priklausomiems asmenims remti
(Komisija posėdyje, dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovams bei kitiems priklausomybės ligų specialistams, taip pat svarstė klausimą dėl galimo licencijų pratęsimo modelio, savivaldybių teritorijose vykdomoms pagalbos priemonėms priklausomiems asmenims remti. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda savivaldybės, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvoje licencijos šiuo metu yra išduodamos neterminuotam laikui. Licencijų išdavimo rinkliava sudaro 490 eurų. Valstybės rinkliava mokama į išduodančios savivaldybės biudžetą. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Komisijos nariams pristatė kitų užsienio šalių (Lenkijos, Latvijos, Airijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės) patirtį ir licencijavimo ypatumus šiose šalyse. Minimose užsienio šalyse licencijos dažniausiai yra ,,terminuotos“, su galimybe jas prasitęsti (arba numatyti kasmetiniai mokesčiai nuo apyvartos/prekybos ploto vertės). Alkoholio fizinis prieinamumas ribojamas nustatytu licencijų skaičiumi arba reikalavimais prekybos vietoms. Kai kuriose šalyse, prieš išduodant licenciją, yra numatyti specialūs ,,atsakingo tiekimo“ kursai personalui. Komisija svarstys ir ieškos būdų dėl galimybės ir Lietuvoje sukurti licencijų pratęsimo modelį, kai rinkliavos lėšas, gautas už licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, būtų galima panaudoti savivaldybės teritorijose vykdomoms pagalboms priemonėms priklausomiems asmenims remti. )

Dėl tinkamo Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų vykdymo.
(Išklausyta informacija)

Policijos departamento prie VRM pristatymas „Lietuvos policijos pokyčiai 2020-2025“
(2021-06-23 NUTARTA: Išklausyta informacija.)

Dėl nevyriausybinių organizacijų kreipimosi „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“
(Š. m. birželio 23 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau - Komitetas) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“. Šis klausimas buvo įtrauktas į komiteto darbotvarkę atsižvelgus į gautus kreipimusis „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“, „Dėl galimybės gimdyme dalyvauti moters pasirinktam lydinčiam asmeniui“, „Dėl parlamentinės kontrolės“. Komiteto posėdyje nagrinėti klausimai: 1) Psichologinis smurtas prieš gimdyves ir jo prevencija; 2) Teisė pasirinkti cezario pjūvio planinę operaciją; 3) Teisė kiekvienai gimdyvei gimdyti su jos pasirinktu lydinčiu asmeniu. Šias temas iniciavo moterų iniciatyvinės grupės, žmogaus teisių srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos (toliau – iniciatoriai). Iniciatoriai atkreipė Komiteto dėmesį ir į Sveikatos apsaugos ministerijos formalius atsakymus į jų keliamus klausimus dėl akušerinio smurto reglamentavimo teisės aktuose bei kitus moterų teisių gimdymo metu klausimus. Posėdyje buvo išklausyti klausimų iniciatoriai, galimai akušerinį smurtą patyrusi moteris, medikų bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Įvertinus iškeltas problemas ir išsakytas nuomones, darytinos išvados, kad nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys gimdymo procesą iš esmės yra pažangūs, tačiau: - pasitaiko situacijų, kai personalas gimdymo metu galimai vartoja žeminančią retoriką, gimdyvės patiria emocinę traumą gimdymo metu ir galimai dėl to kylančius potrauminį sindromą ar pogimdyvinę depresiją; - nėra pakankamai aiškus cezario pjūvio operacijos pasirinkimo galimybių reglamentavimas, tai galimai pažeidžia moters teisę į savo kūną, sukuria nelygias galimybes rinktis tokią operaciją priklausomai nuo gimdyvės materialinės padėties bei kuria prielaidas korupcijai; - ne visuomet leidžiama rinktis lydintį asmenį (pvz. dulą), o vaiko tėvas ne visais atvejais yra tinkamas palydovas gimdyvei. Gimdyvėms trūksta išankstinės informacijos apie lydinčio asmens pasirinkimo galimybes; - gimdyvės yra pažeidžiamoje situacijoje, teikiant skundą įstaigos vadovui, emocinio smurto įrodyti neįmanoma, todėl sprendimai būna palankūs medicinos personalui; - medikai taip pat patiria psichologinį smurtą dėl gimdyvių ir jų aplinkos elgesio. Vertindami pažangią situaciją Lietuvoje užtikrinant fizinę gimdyvės ir vaiko sveikatą bei tai, kad didžioji dalis moterų nepatiria neigiamų emocinių patirčių gimdymo procese, Komiotetas išreiškė susirūpinimą dėl pasitaikančių nepagarbaus elgesio su gimdyve atvejų ar jos interesų nepaisymo. Komitetas prašo atsižvelgti į gimdymo proceso svarbą moteriai, vaikui, šeimai ne tik fizinės sveikatos aspektu, bet ir jų reikšmę psichinei, emocinei sveikatai bei savivertei. Buvo prašoma užtikrinti, kad Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiautų su pilietinių moterų iniciatyvų atstovėmis (-ais) ir būtų siekiama, kad pagalbos gimdymo proceso metu reglamentavimas bei jo įgyvendinimas atitiktų geriausius motinos ir vaiko interesus tiek fizinės sveikatos, tiek psichinės ir emocinės sveikatos aspektais. Atsižvelgdami į geriausius gimdyvės ir vaiko interesus, prašoma leisti gimdyvei pasirinkti ją lydintį asmenį, jei jis atitinka keliamus reikalavimus dėl sveikatos (pvz. turi neigiamą Covid -19 testo ar kitų reikalaujamų testų rezultatus). Apie galimybę rinktis lydintį asmenį prašoma užtikrinti išankstinę informaciją gimdyvei. Siūloma atsižvelgti ir į medikų patiriamą įtampą bei pasitaikantį orumą žeidžiantį pacientų ir (ar) jų artimųjų elgesį, todėl studijų procese prašoma skirti didesnį dėmesį medikų psichologiniam atsparumui ugdyti.)