Islandiškojo psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos modelio įgyvendinimo Vilniaus mokyklose pristatymas
(Komisijai buvo pristatyta islandiškojo psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos modelio praktinė patirtis Vilniaus miesto savivaldybėje. Vilniuje yra įkurta „Planet Youth“ akademija, į kurią nuolat priimamos naujos mokyklos, siekiančios nuosekliai diegti islandiškojo prevencijos modelio principus savo bendruomenėse. Posėdyje dalyvavę Vilniaus Antakalnio, Tuskulėnų, Simono Daukanto gimnazijos atstovai pristatė konkrečius įgyvendinimo pavyzdžius, kurie parodė, jog modelis leidžia: sistemingai rinkti duomenis apie mokinių savijautą ir elgseną, tiksliai identifikuoti specifinius kiekvienos mokyklos rizikos ir apsauginius veiksnius, planuoti ir įgyvendinti kompleksines, bendruomenines prevencines veiklas (užsiėmimus mokiniams, pedagogams ir tėvams, prasmingą laisvalaikį, emocinės sveikatos stiprinimą, bendraamžių įtraukimą). Pasak mokyklų atstovų, kai jauni žmonės jaučiasi saugūs, išgirsti ir įtraukti, mažėja poreikis ieškoti rizikingų sprendimų. Pabrėžta, kad didelę reikšmę turi tėvų dalyvavimas, mokyklų partnerystė su visuomenės sveikatos biuru, policija, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais socialiniais partneriais. Komisijos posėdyje akcentuota, kad tokie modeliai yra viena svarbiausių priemonių siekiant ilgalaikės ir tvarios psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos, nes jie orientuoti į visą jauno žmogaus gyvenimo kontekstą, o ne tik į atskirus elgesio simptomus. Komisijos nariai sutarė, kad yra tvirta būtinybė plėsti bendruomeninius, duomenimis grįstus prevencijos sprendimus visoje Lietuvoje, remiantis tiek tarptautine patirtimi, tiek sukaupta patirtimi Vilniaus mieste. Komisijoje aptarti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai skirti modeliai gali padėti formuoti nuoseklią, įrodymais grįstą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos politiką Lietuvoje. )

Sportininkų atstovo veiklos aktualijos ir problematika
(Išklausyta informacija)

2026 m. sausio 16 d. valstybinio audito ataskaita Nr. 4-1(RN) „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“
(NUTARTA. Seimo Ateities komitetas, išklausęs pateiktą informaciją ir įvertinęs Valstybės kontrolės 2026 m. sausio 16 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. 4-1(RN) „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“ išvadas, pažymi, kad maisto produktų valstybės rezervo planavimo, kaupimo, saugojimo ir paskirstymo spragos kelia riziką valstybės atsparumui ir gyventojų aprūpinimui maistu krizės, mobilizacijos ar karo padėties atveju, todėl siūlo Vyriausybei prioritetine tvarka įvertinti ir sustiprinti maisto produktų aprūpinimo modelį, jį grindžiant didžiausią riziką keliančių pavojų scenarijais ir aiškiai apibrėžiant valstybės, savivaldybių ir kitų subjektų vaidmenis, ypač 4–6 dienų aprūpinimo etape, įvertinti dabartinio rezervavimo sutarčių modelio ekonominį ir praktinį pagrįstumą, nustatyti minimalų reikalingą maisto atsargų sukaupimo laikotarpį bei mastą skirtingiems scenarijams, taip pat pateikti siūlymus dėl ilgalaikio maisto atsargų finansavimo, sandėliavimo, decentralizavimo ir logistikos modelio, užtikrinančio realiai sukauptas ir prieinamas atsargas, apie planuojamus ir atliekamus veiksmus bei jų pažangą informuojant Seimo Ateities komitetą iki 2026 m. rugsėjo 1 d.)

Ateities žemės ūkis ir maisto sistemos atsparumas: valstybės strateginis prioritetas iki 2040–2050 m.
(NUTARTA. Išklausęs pateiktą informaciją, Seimo Ateities komitetas pažymi, kad žemės ūkio ir maisto sistemos atsparumas turi būti vertinamas kaip ilgalaikis valstybės pažangos, ekonominio saugumo ir regionų gyvybingumo klausimas, todėl siūlo toliau vykdyti parlamentinę kontrolę, ypatingą dėmesį skiriant tam, ar Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimai formuoja nuoseklią ilgalaikę sektoriaus atsparumo kryptį po 2027 m., stiprina nacionalinį maisto sistemos savarankiškumą, technologinę pažangą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir kaimo regionų gyvybingumą.)

2026–2029 m. Lietuvos ekonominės raidos scenarijaus (kovo mėn.) ir Valstybės kontrolės išvados dėl jo pristatymas
(Siūlyti, Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1. Palaikyti valstybės finansų tvarumą, kuris didina pasitikėjimą valstybe ir yra pagrindas makroekonominiam stabilumui užtikrinti vyraujant nepalankioms išorės sąlygoms; 2. Prioritetą teikti produktyvioms ir ilgalaikį augimą skatinančioms investicijoms, skatinti inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės gynybos pramonės plėtrą, kuri prisidėtų ir prie šalies saugumo stiprinimo, ir prie ekonomikos potencialo augimo; 3. Kol energijos kainų neapibrėžtumas pasaulyje išlieka aukštas, pasirengti taikyti tik laikinas ir tikslines paramos priemones, nukreiptas į pažeidžiamiausius ekonomikos dalyvius, jei situacija energijos sektoriuje smarkiai pablogėtų; 4. Siekiant sušvelninti neigiamą demografijos įtaką darbo rinkai mažinti ilgalaikį nedarbą ir darbuotojų trūkumą, vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką.)

Dėl disponavimo savo nuosavybės teisėmis apribojimo, nuosavybės atėmimo, perėmimo, nusavinimo valstybės ar savivaldybių poreikiams
(Komitetas išklausė atsakingų institucijų pateiktą informaciją apie disponavimo savo nuosavybės teisėmis apribojimą, nuosavybės atėmimą, perėmimą, nusavinimą valstybės ar savivaldybių poreikiams.)

Įstatymų projektų, perkeliančių ir (ar) įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, įgyvendinimo stebėsena
(Pritarti Seimo Europos reikalų komiteto sprendimo „Dėl įstatymų projektų, perkeliančių ir (ar) įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, stebėsenos“ projektui.)

Dėl Lietuvos mokslo tarybos valdymo
(Išklausyta informacija)

Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė. Statistinės 2025 m. ataskaitos pristatymas
(Išklausyta informacija)

Dėl ribojimo įsigyti daugiau kaip 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės taikymo
(Informacija išklausyta.)

Dėl keturračių naudojimo saugomose teritorijose
(Rekomenduoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorei įvertinti: 1. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Andrejaus Gaidamavičiaus pateiktus pasiūlymus, paremtus Lenkijoje, Estijoje ir Suomijoje taikoma saugomų teritorijų apsaugos praktika; 2. Poreikį įsteigti naują draudžiamąjį kelio ženklą, skirtą žymėti keturračių transporto priemonių eismo draudimą (apvalus ženklas su raudonu apvadu, baltame fone pavaizduotas juodas keturračio siluetas); 3. Poreikį nustatyti papildomus veiklos ribojimus saugomose teritorijose tam tikrais atvejais ar laikotarpiais (pavyzdžiui, paukščių perėjimo metu). )

Seimo Ateities komiteto sprendimas dėl Valstybės atsparumo ir saugumo ateities architektūra iki 2040–2050 m.
(Išklausius pateiktą informaciją, tęsti parlamentinę kontrolę valstybės atsparumo ir saugumo architektūros tema ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2026 m. rugsėjo 1 d. pateikti Seimo Ateities komitetui poziciją dėl ilgalaikio valstybės atsparumo modelio poreikio, galimų jo elementų, institucinių atsakomybių paskirstymo, civilinės ir karinės gynybos sąveikos bei strateginio planavimo reguliavimo pakankamumo valstybės pasirengimui ilgalaikėms grėsmėms)

Švietimo ir žmogiškojo kapitalo sistemos pertvarka ateities visuomenei
(Išklausius informaciją sprendimą priimti kitame Ateities komiteto posėdyje)

Lietuvos mokslų akademijos 2025 m. veiklos ataskaita
(Komitetas priėmė sprendimą "Dėl Lietuvos mokslų akademijos 2025 m. veiklos ataskaitos" Nr. 122-S-1)

2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo ir „Naujos kartos Lietuva“ plano rizikingų rodiklių pasiekimo pažanga Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojamose srityse
(Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu: 1. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, valstybėse narėse numatytos reformų ir investicijų įgyvendinimo tarpinės bei siektinos reikšmės turi būti pasiektos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., imtis visų būtinų veiksmų, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – NKL planas) didelės rizikos rodikliai būtų pasiekti, o juose numatyti įsipareigojimai įgyvendinti laiku. 2. Iki 2026 m. gegužės 29 d. pateikti Seimo Europos reikalų komitetui (toliau – Komitetas) informaciją apie Europos Komisijai teikiamus NKL plano pakeitimus. 3. Kas ketvirtį informuoti Komitetą apie 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos įgyvendinimo pažangą ir rezultatus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojamose srityse.)