Dėl Klimato kaitos programos finansavimo krypčių 2026-2029 m.
(Pritarti Klimato kaitos programos finansavimo krypčių 2026-2029 m investicijų plano projektui.)

Dėl Komiteto 2025-02-19 pavedimo nustatyti Nemuno valymo ar gilinimo metu padarytus pažeidimus (parlamentinės kontrolės tęsinys)
(Išklausyta informacija)

AB „Lietuvos oro uostai“ veikla: aktualijos ir veiklos perspektyvos
(Išklausyta informacija. )

Aktualiausių Europos Sąjungos darbotvarkės klausimų aptarimas
(Išklausyta informacija.)

Aktualių klausimų aptarimas su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl įtraukties švietime
(NVO pristatė jiems aktualiausius klausimus bei problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Planuojama, kad Komitetas reguliariai grįš prie šio klausimo.)

Aplinkos apsaugos departamento prie AM Pranešimų priėmimo tarnybos veikla
(Informacija išklausyta)

Ateities kultūros politika
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu)

Ateities kultūros politika
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu.)

Ateities žemės ūkis ir maisto sistemos atsparumas: valstybės strateginis prioritetas iki 2040–2050 m.
(NUTARTA. Išklausęs pateiktą informaciją, Seimo Ateities komitetas pažymi, kad žemės ūkio ir maisto sistemos atsparumas turi būti vertinamas kaip ilgalaikis valstybės pažangos, ekonominio saugumo ir regionų gyvybingumo klausimas, todėl siūlo toliau vykdyti parlamentinę kontrolę, ypatingą dėmesį skiriant tam, ar Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimai formuoja nuoseklią ilgalaikę sektoriaus atsparumo kryptį po 2027 m., stiprina nacionalinį maisto sistemos savarankiškumą, technologinę pažangą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir kaimo regionų gyvybingumą.)

Atsakomybė ateities kartoms ir kartų tarpusavio teisingumas kaip strateginis politikos formavimo principas
(NUTARTA: 1. Pritarti nuostatai, kad atsakomybė ateities kartoms ir kartų tarpusavio teisingumas turi būti vertinami kaip horizontalus sprendimų kokybės ir politinio nuoseklumo kriterijus. 2. Tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę. )

Atstovavimo Lietuvos valstybei Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų komitetų bylose 2024 m. veiklos ataskaita
(Išklausyta informacija)

Atstovavimo Lietuvos valstybei Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų komitetų bylose 2024 m. veiklos ataskaitos pristatymas
(Komitetas išklausė pateiktą informaciją.)

Aukštojo mokslo socialinė dimensija įgyvendinant antrąją konkursinę eilę
(Komitetas išklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informaciją. Nutarė grįžti prie klausimo po 2025 metų stojimo į aukštąsias mokyklas, kai bus aiškus rezultai. )

Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra
(Išklausyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija. Pranešime akcentuota, kad antroji konkursinė eilė stojant į aukštąsias mokyklas suteikia papildomą galimybę patekti į valstybės finansuojamas vietas tiems, kurie būtų neįstoję, tačiau ja pasinaudojo tik apie 19% asmenų, atitinkančių kriterijus. Mažos apimties naudojimasis gali būti susijęs su nenoru būti identifikuotam dėl asmens jautrių duomenų arba nepakankama informacijos sklaida. Ministerija planuoja svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, siekiant peržiūrėti tikslines grupes ir taikomus kriterijus. Pažymėta, kad šių metų pabaigoje bus patvirtinta aukštojo mokslo socialinės dimensijos rodiklių stebėsenos sistema, kurios tikslas – susieti mokykloje besimokančius vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais su jų patekimo į aukštąjį mokslą sėkme, socialine parama ir vėlesniu įsidarbinamumu bei pajamomis.)

Bendrojo ugdymo programų mokinių aprūpinimo vadovėliais situacija
(Išklausyta aktuali informacija. Viceministras Jonas Petkevičius ir NŠA vadovas Simonas Šabanovas pristatė esamą situaciją. Dėl atnaujintų bendrojo ugdymo programų reikėjo didelių papildomų investicijų naujiems vadovėliams. Leidyklos, veikdamos komercinėmis sąlygomis, prioritetą teikia pelningiems ir masinio poreikio vadovėliams (pvz., lietuvių kalba, matematika). Trūksta vadovėlių viduriniam ugdymui (pvz., fizikai, chemijai 11–12 klasėms) bei tautinių mažumų mokykloms, nes jų leidyba yra mažiau pelninga. NŠA ir ministerija skatina leidyklas bendradarbiauti ir formuoja užsakymus mažiau pelningiems vadovėliams. Siekiant tvaraus finansavimo, planuojama didinti lėšas, skiriamas iš biudžeto, vienam mokiniui iki 50 € iki 2028 m. Mokyklų apklausų duomenys apie vadovėlių trūkumą yra apdorojami ir bus matomi Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS), kad leidyklos galėtų stebėti, ko trūksta mokyklose. )

Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) įgyvendinimas ir ateitis po 2027 m
(Tęsti BŽŪP įgyvendinimo Lietuvoje parlamentinę kontrolę.)