Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo pažangos pristatymas
(1. Atsižvelgus į išklausytą valstybinio audito ataskaitą „Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano rodiklių pasiekimo rizikų valdymas“ bei tęsiant Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo pažangos stebėseną, kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu Seimo Europos reikalų komitetui kas ketvirtį teikti informaciją apie plano „Naujos kartos Lietuva“ didelės rizikos rodiklių vertinimo rezultatus bei planuojamus veiksmus dėl rizikų suvaldymo ir rodikliuose numatytų įsipareigojimų savalaikio įgyvendinimo. 2. Atkreipti Seimo specializuotų komitetų, ypatingai Biudžeto ir finansų komiteto, dėmesį į jų įsitraukimo, vykdant plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo parlamentinę priežiūrą, svarbą, siekiant savalaikio plano rodiklių pasiekimo visa apimtimi, ir būtinybę Seime laiku priimti reikiamus teisės aktus, užtikrinant plane numatytų reformų įgyvendinimą. )

Lietuvos dirbtinio intelekto politika
(Išklausyti informaciją ir tęsti klausimo parlamentinę kontrolę)

Lietuvių kalbos mokymosi galimybių užtikrinimas užsieniečiams Lietuvoje (pasirengimas įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus).
(Komitetas išklausė Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, taip pat Nacionalinės švietimo agentūros, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinė kalbos inspekcijos pranešimus. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Zuoza dėl nepakankamų egzaminavimo pajėgumų pasiūlė svarstyti galimybę iki 2027-ųjų pradžios atidėti reikalavimą tiesiogiai paslaugas teikiantiems užsieniečiams ir juos samdančioms įmonėms klientus aptarnauti lietuviškai. Jis taip pat pristatė ŠMSM ketinimą LRV nutarimu nustatyti, kad aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai turėtų pasiekti ne A2, o žemesnį A1 kalbos mokėjimo lygį. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė pritarė tokiai pozicijai, sakydama, kad žemesnis reikalavimas leistų užsieniečiams realiai išmokti kalbą. Kultūros ministro patarėja Kotryna Žukauskaitė pristatė užsieniečių sociokultūrinės integracijos plano rengimo gaires. Jį iki metų pabaigos žada parengti dabar šios ministerijos buriama darbo grupė. Komitetas planuoja tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę rudens sesijoje.)

Lietuvių kalbos mokymosi galimybių užtikrinimas užsieniečiams Lietuvoje (institucijų pasirengimas įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus).
(Komitetas, 2025 m. gruodžio 3 d. posėdyje išklausęs atsakingų institucijų pranešimus, įvertinęs posėdžio metu vykusią diskusiją dėl lietuvių kalbos mokymosi galimybių užsieniečiams Lietuvoje, atsižvelgdamas į Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2026 m. sausio 1 d., ir siekdamas užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą, nutaria pateikti rekomendacijas atsakingoms ministerijoms ir institucijoms. Posėdžio metu konstatuota: • Egzistuoja informacijos stoka apie egzaminų laikymo tvarką, registraciją ir mokymosi galimybes. Registracijos į egzaminus sistema nėra pakankamai draugiška vartotojui, trūksta informacijos prieigos įvairesnėmis kalbomis. • Nemokamų lietuvių kalbos kursų pasiūla ribota, ypač ne ukrainiečiams. Didelė dalis užsieniečių (ypač tie, kurie nekalba populiariomis tarpininkavimo kalbomis) nežino, kur ieškoti informacijos, kaip patekti į mokymus. • Nėra vieningos informacinės erdvės darbdaviams ir užsieniečiams. Visa informacija apie egzaminus, dažnumą, vietas, sertifikatus ir procedūras yra išdalinta įvairioms institucijoms, o ne pateikiama aiškiai ir vienoje vietoje keliomis kalbomis. • Trūksta koordinuotos tarpinstitucinės veiklos ir aiškios atsakomybės už kalbinės integracijos procesą. Komitetas siūlo: 1. Vyriausybei: • Užtikrinti, kad būtų paskirta viena pagrindinė koordinuojanti ir atsakinga institucija užsieniečių kalbinės integracijos klausimams. Komitetas atkreipia dėmesį, kad dar 2023 m. balandžio mėn. prašė Vyriausybės „paskirti vieną asmenį, padalinį ar instituciją, kuri veiktų vieno langelio principu, koordinuodama visų lietuvių kalbos mokymo lauke veikiančių šalių veiksmus, ir būtų atsakinga už sąlygų mokytis lietuvių kalbos sudarymą Ukrainos karo pabėgėliams ir kitiems imigrantams“. • Užtikrinti aiškią atsakingų institucijų komunikaciją darbdaviams ir visuomenei apie įstatymo reikalavimus, egzaminų laikymą, mokymosi galimybes (vienoje informacinėje erdvėje, keliomis kalbomis). • Įvertinti galimybes plėsti elektronines mokymosi priemones (programėlės, savarankiško mokymosi resursai). Komitetas atkreipia dėmesį, kad 2025 m. kovo mėn., išklausęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ataskaitą, atliepdamas vis didėjantį poreikį mokytis lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos, siūlė Vyriausybei „apsvarstyti galimybę numatyti lėšas ir veiksmus siekiant, kad lietuvių kalba atsirastų populiariausiose kalbų mokymo(si) programėlėse (pvz. Duolingo, Babbel, Busuu ar kt.), įvairiuose įrenginiuose ir jų instrukcijose“. • Kartu su atsakingomis ministerijomis ir institucijomis skatinti savarankiškai dirbančių užsieniečių kalbos mokymąsi. 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Nacionalinei švietimo agentūrai (toliau - NŠA): • Užtikrinti sklandžią valstybinės kalbos egzamino registracijos sistemą, įskaitant: o Paprastesnę registracijos procedūrą ir informacijos pateikimą įvairesnėmis kalbomis. o Aiškią, struktūruotą ir lengvai randamą informaciją apie egzaminų tvarkaraščius, vietas ir mokėjimo tvarką vienoje platformoje. • Įvertinus sausio-vasario mėnesio srautus, apsvarstyti poreikį decentralizuoti egzaminų vykdymą, įgalinant aukštąsias mokyklas organizuoti egzaminus (jei srautai viršys NŠA pajėgumus). 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: • Užtikrinti, kad Užimtumo tarnybos priemonės apimtų lietuvių kalbos mokymą bedarbiams užsieniečiams, ypač ieškantiems darbo aptarnavimo srityje. Jeigu šiai priemonei įgyvendinti prireiktų Užimtumo įstatymo ar kitų teisės aktų pakeitimų, komitetas pasirengęs bendradarbiauti, tačiau pirmiausia siūloma įvertinti galimybes užtikrinti šią priemonę įgyvendinamųjų teisės aktų lygmeniu. • Tęsti ankstyvosios integracijos priemonių plėtojimą per savivaldybių tinklą (įtraukiant kalbos mokymą į platesnį integracijos paketą). 4. Kultūros ministerijai: • Koordinuoti tarpinstitucinės darbo grupės veiklą ir parengti veiksmų planą dėl kalbinės ir sociokultūrinės integracijos sistemos iki 2026 m. III ketvirčio. Apie parengtą veiksmų planą informuoti Komitetą. 5. Valstybinei kalbos inspekcijai: • Sustiprinti prevencines priemones ir skirti daugiau dėmesio tikslingai viešai komunikacijai, kad darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys žinotų apie pareigą mokėti lietuvių kalbą. 6. Valstybinei mokesčių inspekcijai: • įvertinti galimybę, teikiant prašymą leisti vykdyti individualią veiklą, nustatyti papildomą reikalavimą dėl valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo pateikimo tiems užsieniečiams, kurie vykdydami veiklą tiesiogiai aptarnaus gyventojus, kaip numatyta Valstybinės kalbos įstatyme, ir, esant poreikiui, inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.)

Lietuvai svarbaus nekilnojamojo ir nematerialaus kultūros paveldo užsienyje apsaugos klausimai.
(Išklausyta informacija..)

Lenkijos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2025 m. liepos 2 d. sausio–birželio mėnesiais rezultatų pristatymas ir aptarimas.
(Išklausyta Lenkijos Respublikos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2025 m. sausio–birželio mėnesiais rezultatai.)

Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) – regionų konkurencingumo katalizatorius: Klaipėdos LEZ pavyzdys
(Komitetas nutarė tęsti parlamentinę kontrolę 2025 m. Seimo III (rudens) sesijoje)

„Kvantinių technologijų plėtros Lietuvoje strateginio įgyvendinimo klausimai“
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu.)

Kultūros politika regionuose, kaip atskirties mažinimas.
(Išklausyta informacija.)

Kontrabandos tendencijos ir užkardymo priemonės
(Pateikti Muitinės departamentui šiuos siūlymus: 1. Atsižvelgiant į tai, kad kuro nupylimas yra aktuali problema, kurios žala per metus gali siekti iki 20 mln. Eurų, Komitetas siūlo Muitinės departamentui sustiprinti kontrolę pasienio ruožuose, t.y. tikrinti tiek įvažiuojančiuose į Lietuvos Respublikos teritoriją, tiek išvažiuojančiuose iš jos vilkikuose esantį kuro kiekį. 2. Atsižvelgiant į tai, jog Latvijoje veikia nelegalios cigarečių gamybos vietos, Komitetas siūlo Muitinės departamentui taikyti kompleksines priemones, apimančias teisėsaugos stiprinimą, bendradarbiavimą su Latvijos tarnybomis, siekiant užkardyti nelegalios tabako produkcijos gamybą ir platinimą, taip pat kuo plačiau taikyti turimas technologijas. 3. Dėl tikslinio finansavimo Muitinės departamento pareigūnams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Seimo komitetai jų kompetencijai priklausančiais klausimais analizuoja ir kontroliuoja einamųjų metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ekonominį efektyvumą, svarsto ir teikia išvadas bei pasiūlymus dėl Vyriausybės pateikto kitų metų valstybės biudžeto projekto straipsnių ir programų pagal komitetui priskirtas veiklos kryptis, taip pat vertina programų tikslingumą ir joms numatytų asignavimų pagrįstumą. Siekiant išsiaiškinti esamą situaciją dėl Muitinės departamentui skiriamų asignavimų darbo užmokesčiui panaudojimo bei siekiant objektyviai pagrįsti papildomą asignavimų poreikį darbo užmokesčiui, svarstant 2026 m. valstybės biudžeto įstatymo projektą, prašome užpildyti pridedamą dokumentą ir jį pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui iki šių metų vasario 28 d. )