Dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plano 2021-2030 m. įgyvendinimo eigos
(Pritarti Komiteto sprendimo „Dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. įgyvendinimo eigos“ projektui.)

Dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plano 2021-2030 m. įgyvendinimo eigos
(Tęsti klausimo parlamentinę kontrolę; Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: Ne rečiau nei kartą per pusę metų Seimo Europos reikalų komitetui pristatyti NEKS veiksmų plano 2021–2030 m. įgyvendinimo rezultatus. Iki 2025 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetui pateikti informaciją apie NEKS veiksmų plano įgyvendinimo rizikų valdymo priemones, kurios apimtų: Sektorines rizikas, ypač transporto, pramonės, renovacijos ir inovacijų srityse, kuriose: dalis projektų nevykdomi (pvz., „Achema“), projektai įgyvendinami lėtai (pvz., tik 2 iš 81 pramonės projektų baigti), gyventojų įsitraukimas nepakankamas (pvz., individualių pastatų renovacija labai lėta). Rizikų mažinimo priemones, susijusias su: esamų finansinių priemonių perskirstymu (pvz., nuo elektrinių transporto priemonių (angl. electric vehicle) prie dviračių infrastruktūros), galimų AEI (įskaitant vėjo energetiką) ir energijos taupymo projektų neįgyvendinimu, kritinės infrastruktūros projektų užtikrinimu (pvz., sinchronizacija, energijos kaupimas). Galimų lankstumo mechanizmų (pvz., LULUCF ) taikymo principai ir jų ribos – kaip šie mechanizmai bus taikomi, jei sektorių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos bus viršytos. Konkretų planą, kaip bus reaguojama į pažangos nukrypimus nuo NEKS veiksmų plano trajektorijų, įskaitant aiškius atsakingus subjektus, veiksmų planus ir terminus. Įvertinti savivaldybių vaidmenį ir atsakomybę įgyvendinant NEKS veiksmų plano tikslus bei pateikti informaciją apie numatomas reguliacines ar finansines priemones, skirtas paskatinti savivaldybes įgyvendinti NEKS veiksmų plane numatytus uždavinius. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimus klimato kaitos mažinimo ir energetikos politikos srityje: nuolat vykdyti NEKS veiksmų plano įgyvendinimo priežiūrą; užtikrinti veiksmingą tarpžinybinį koordinavimą ir plano įgyvendinimą; reaguojant į plano įgyvendinimo eigą ir tarpinių vertinimų rezultatus, savalaikiai priimti sprendimus arba rengti jų projektus. Pakartotinai atkreipti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, Ekonomikos komiteto ir Kaimo reikalų komiteto dėmesį į NEKS veiksmų plano 2021–2030 m. įgyvendinimo keliamus iššūkius su siūlymu įvertinti NEKS veiksmų plano 2021–2030 m. įgyvendinimo parlamentinės kontrolės poreikį)

Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo 2024-2026 metų plano 2024 m. ataskaitos
(Komisija, vykdydama parlamentinę kontrolę, išklausė Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo 2024-2026 metų plano ataskaitą. Darbotvarkės įgyvendinimo 2024–2026 metų planas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, 2024-2026 m. plano įgyvendinime dalyvauja 47 institucijos. NTAKD koordinuoja Darbotvarkės įgyvendinimą ir vykdo stebėseną. NTAKD direktorė dr. Rita Sketerskienė Komisijos nariams pristatydama planą, priminė, kad Nacionalinė darbotvarkės strateginis tikslas: sukurti sveikesnę ir saugesnę visuomenę, kurioje kiekvienam žmogui siekiama padėti išvengti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos ar ją sumažinti, taip pat sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ar bendruomenės narių sveikata, socialine ir ekonomine gerove. Apžvelgiant Darbotvarkės 2024-2026 metų plano 2024 m. rezultatus, Komisijai pristatyta, kad iš 42 suplanuotų priemonių, 9 yra įgyvendintos, 13 pradėtos vykdyti. Ankstyvosios intervencijos programas baigė 1 146 jaunuoliai, 15 savivaldybių pradėjo teikti išplėstines metimo rūkyti pagalbos paslaugas, 110 nuteistųjų dalyvavo ilgalaikės reabilitacijos programose, 88 proc. Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) priežiūroje esančių priklausomų asmenų gavo kompleksines paslaugas, 100 procentu reikalavimų neatitinkančių tabako gaminių pašalinta iš ES registravimo portalo EU-CEG. Išskirti šeši pagrindiniai tikslai, kuriuos tikimasi įgyvendinti iki 2026 m. 1 TIKSLAS: Prevencija ir paklausos mažinimas  12 savivaldybių įgyvendins integruotos prevencijos modelį  3 300 jaunuolių baigs ankstyvosios intervencijos programas  20 savivaldybių taikys saugaus naktinio gyvenimo modelį  40 savivaldybių veiks koordinavimo struktūros  Parengtos rekomendacijos dėl nepilnamečių narkotikų vartojimo prevencijos  5 proc. mokyklų įdiegs tikslines prevencines programas  166 vaikai dalyvaus šeimos terapijos programose 2 TIKSLAS: Gydymas, reabilitacija ir reintegracija  Patvirtinti nauji priklausomybių gydymo standartai  Įsteigti 5 nauji reabilitacijos skyriai regionuose  Suteikta 8 160 nemokamų konsultacijų metimo rūkyti linijoje  10 000 asmenų gaus paslaugas psichikos sveikatos centruose  45 proc. reabilitaciją baigusių pradės mokytis ar dirbti  130 nuteistųjų dalyvaus ilgalaikėse reabilitacijos programose  85 proc. priklausomų asmenų LPT gaus kompleksines paslaugas 3 TIKSLAS: Pasiūlos mažinimas  5 proc. sumažės teisės aktų pažeidimų dėl socialinio dialogo su verslu  Įtvirtintas tabako pakaitalų teisinis reguliavimas  30 proc. patikrinimų bus skirti didelės rizikos subjektams  15 proc. padidės identifikuotų el. cigarečių be kvapiųjų medžiagų dalis  100 proc. neatitinkančių gaminių pašalinti iš ES portalo EU-CEG  Nelegali tabako rinka sumažės nuo 19,2 proc. iki 14 proc. 4 TIKSLAS: Nusikalstamumo prevencija  77 proc. nusikaltimų dėl narkotikų platinimo bus ištirta  Patikrinta 18 proc. subjektų, vykdančių teisėtą veiklą su narkotikais  92 proc. naujų medžiagų bus pritaikytos rinkos ribojimo priemonės 5 TIKSLAS: Neteisėtos prekybos kontrolė  Įvykdyti 397 sulaikymai, 5 proc. padidėjimas siuntų kontrolėje  Visi nauji muitinės pareigūnai bus apmokyti  Visa ES išorės siena bus stebima moderniomis technologijomis  Inicijuoti 3 bendradarbiavimo susitarimai su siuntų tarnybomis 6 TIKSLAS: Žalos mažinimas ir baudžiamosios politikos humanizavimas  78 proc. vartotojų gaus paslaugas žemo slenksčio kabinetuose  30 proc. opioidų vartotojų gaus pakaitinio gydymo paslaugas  95 proc. savivaldybių bus atliktas ESPAD tyrimas mokyklose  1 100 asmenų bus paskirta nauja baudžiamojo poveikio priemonė (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose)  Atlikta sisteminė narkotinių medžiagų masės reglamentavimo peržiūra )

Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo 2024-2026 metų plano ataskaitos ir pasirengimo 2027-2030 metų plano tvirtinimo etapui
(Birželio 3 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje buvo įvertinti Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų (toliau - Nacionalinė darbotvarkė) įgyvendinimo 2024–2026 metų laikotarpio rezultatai ir aptartas pasirengimas naujam 2027–2030 metų plano įgyvendinimo etapui. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, atsakingo už Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimo koordinavimą, atstovė savo pranešime akcentavo, kad darbotvarkė yra ilgalaikė strateginė kryptis, įgyvendinama etapais, siekiant nuosekliai mažinti priklausomybių mastą, stiprinti visuomenės sveikatą ir mažinti su priklausomybėmis susijusią žalą. Vertinant pasiektą pažangą 2024–2026 metų laikotarpiu pažymėta, kad dalis numatytų priemonių buvo įgyvendintos arba sėkmingai tęsiamos. Išskirta žemo slenksčio paslaugų plėtra, kuri reikšmingai padidino pagalbos prieinamumą rizikos grupėms ir prisidėjo prie infekcijų bei perdozavimo prevencijos. Taip pat fiksuojamos teigiamos visuomenės sveikatos tendencijos – sumažėjo su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusių ŽIV atvejų skaičius, o narkotikų vartojimas tarp nepilnamečių pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius du dešimtmečius. Pažanga matoma ir prevencijos srityje, ypač plečiant ankstyvosios intervencijos programas jaunimui, kurios pasiekia vis didesnę tikslinę grupę. Reikšmingi pasiekimai įvardyti ir teisėsaugos bei kontrolės srityse. Policija stiprina kovą su organizuotu nusikalstamumu, didėja nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliai, o muitinės ir sienos apsaugos institucijos gerina kontrabandos kontrolę bei technologinius sprendimus. Taip pat plėtojamos gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugos, didinamas jų prieinamumas tiek bendruomenėje, tiek bausmių vykdymo sistemoje, kas prisideda prie efektyvesnio priklausomybės problemų sprendimo. Nepaisant šių teigiamų rezultatų, pristatyme aiškiai identifikuotos ir esminės problemos. Pagrindinė kliūtis – finansavimo trūkumas. Kadangi darbotvarkės įgyvendinimui nebuvo skirta papildomų valstybės biudžeto lėšų, todėl daug veiklų vykdomos remiantis institucijų turimais resursais arba projektiniu principu. Tai kelia riziką priemonių tęstinumui ir riboja galimybę įgyvendinti sudėtingesnius, ilgalaikius sprendimus. Taip pat išskirta silpna stebėsenos sistema – duomenų prieinamumas ir kokybė nėra pakankami, todėl sunku objektyviai vertinti politikos efektyvumą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus. Papildomai pažymėta, kad darbotvarkės įgyvendinimą apsunkina administracinės kliūtys, nevienodas institucijų įsitraukimas. Kai kuriose srityse, ypač kovojant su narkotikų platinimu skaitmeninėje erdvėje, valstybės atsakas nėra pakankamai efektyvus, o naujos rizikos auga greičiau nei gebėjimas jas suvaldyti. Taip pat išlieka problemų užtikrinant paslaugų prieinamumą regionuose bei kuriant veiksmingus kontrolės mechanizmus. Analizuojant pirmojo įgyvendinimo etapo patirtį konstatuota, kad dauguma priemonių orientuotos į vadinamąsias „minkštąsias“ intervencijas – prevenciją, švietimą, metodikų rengimą ir paslaugų teikimą. Nors šios priemonės įgyvendinamos gana sklandžiai, struktūriniai sprendimai, reikalaujantys didesnių finansinių ir organizacinių resursų, įgyvendinami lėčiau. Tai rodo poreikį stiprinti sisteminį požiūrį ir didinti investicijas į kompleksinius sprendimus. Naujas darbotvarkės įgyvendinimo etapas: prioritetų peržiūra ir sisteminių sprendimų poreikis: rengiant naują 2027–2030 metų planą, 2026 m. gegužės 21 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento iniciatyva buvo suorganizuotos kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo apie 30 įvairių institucijų ekspertų. Kadangi šiuo metu vyksta naujojo darbotvarkės įgyvendinimo plano rengimo etapas, susitikimo metu buvo įvertinta 2024–2026 metų darbotvarkės įgyvendinimo patirtis, aptarti pasiekti rezultatai ir kylančios problemos, taip pat diskutuota dėl 2027–2030 metų plano prioritetų. Akcentuota būtinybė peržiūrėti prioritetus ir stiprinti labiausiai pažeidžiamų grupių apsaugą. Didžiausias dėmesys skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimui, tikslų išgryninimui ir būtinybei planuoti realiai įgyvendinamas priemones, pagrįstas aiškia rizikų ir reikalingų išteklių analize. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikams ir jaunimui – siekiama plėsti ankstyvąją prevenciją, gerinti gydymo prieinamumą ir stiprinti saugumą skaitmeninėje erdvėje. Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti perdozavimo prevencijai, didinant naloksono prieinamumą, bei stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, tobulinant turto konfiskavimo ir kontrolės mechanizmus. Ne mažiau svarbi kryptis – tiekimo grandinių kontrolės stiprinimas, ypač pašto siuntų ir logistikos srityje. Diskusijos metu Komisijos nariai akcentavo būtinybę pereiti nuo strateginių dokumentų prie konkrečių, apčiuopiamų veiksmų įgyvendinimo ir aiškesnės atsakomybės tarp institucijų pasiskirstymo. Buvo pažymėta, kad darbotvarkėje numatyti prioritetai yra aktualūs, tačiau jų įgyvendinimas turi būti orientuotas į realius rezultatus, ypač sprendžiant vaikų psichiatrų trūkumo, ilgalaikės reabilitacijos prieinamumo ir vaikų saugumo, įskaitant skaitmeninę erdvę, klausimus. Komisijos nariai taip pat pabrėžė, kad sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas patikimais, aktualiais ir metodologiškai pagrįstais duomenimis, o pateikiami rodikliai turi būti nuosekliai analizuojami kaip visuma, aiškiai paaiškinant jų tarpusavio ryšį ir reikšmę. Akcentuotas poreikis užtikrinti duomenų kokybę ir skaidriai juos komunikuoti visuomenei. Kartu iškeltas kontrolės efektyvumo klausimas, atkreipiant dėmesį į būtinybę sistemiškai vertinti teisėsaugos veiksmus ir stiprinti prevenciją, ypač augančių rizikų kontekste. Apibendrinant galima teigti, kad Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimas jau davė apčiuopiamų rezultatų, tačiau tolimesnė pažanga nebus įmanoma be esminių sisteminių pokyčių. Naujasis etapas turės būti grindžiamas tvirtesniu finansiniu pagrindu, efektyvesne stebėsena, stipresniu institucijų bendradarbiavimu ir aiškia prioritetų koncentracija, ypač orientuota į vaikų ir jaunimo apsaugą bei naujų rizikų valdymą. )

Dėl mokymo plaukti programos įgyvendinimo ir savivaldybių sporto infrastruktūros prieinamumo užtikrinimo
(Išklausyta aktuali informacija. Posėdžio metu sutarta, kad prie šio klausimo būtina grįžti artimiausiu metu, vertinant galimus sprendimus dėl programos finansavimo plėtros ir tvarumo, aiškesnio administravimo ir atsakomybės modelio, kokybės stebėsenos stiprinimo, savivaldybių vaidmens užtikrinant realias plaukimo mokymosi sąlygas vaikams. Pasikeista nuomonėmis, kad programai veikiant jau apie 16 metų ir pasiteisinus kaip veiksmingai vaikų saugą ir sveikatą stiprinančiai iniciatyvai, valstybės ambicija turėtų būti aiški – siekti, kad mokymo plaukti programa būtų prieinama visiems Lietuvos antrokams, nepriklausomai nuo savivaldybės, kurioje jie mokosi.)

Dėl metano išmetimų mažinimo galimybių žemės ūkio, energetikos ir atliekų sektoriuose (studijos rezultatų pristatymas)
(Išklausyta informacija)

Dėl Medijų rėmimo fondo veiklos
(Išklausyta informacija)

Dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo kanaluose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos, nekomercinės reklamos priklausomybių prevencijos tema
(Komisija išklausė informaciją dėl galimybės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose (televizija, radijas, portalas) bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse gauti socialinėms kampanijoms neatlygintinai skiriamą reklamos kiekį, dėl prioritetų kampanijoms, dėl skleidžiamos socialinės, šviečiamosios informacijos, nekomercinės reklamos priklausomybių prevencijos tema paveikumo, atititikimo prevencinių programų turiniui, lėšų šaltinių socialinėms informacinėms kampanijoms.)

Dėl Lietuvos vežėjų automobilių keliais padėties Baltarusijos Respublikoje
(Išklausyta informacija)

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimo į mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams a
(Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimo į mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams ar atstovams pagal įstatymą pavyzdinio tvarkos aprašo patvirtinimo“ projekto (bendras Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos, Priklausomybių prevencijos ir Neįgaliųjų teisių komisijos posėdis))

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo prioritetų pagal Europos Komisijos 2026 m. darbo programą
(1. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto ir Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto išvados „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo prioritetų pagal 2026 m. Europos Komisijos darbo programą“ projektui. 2. Raginti Lietuvos Respublikos Seimo komitetus vadovautis Europos Sąjungos (toliau – ES) reikalų svarstymo Lietuvos Respublikos Seime reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. SV-S-712, 22 dalimi ir, apsvarsčius Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijas labai aktualiems ar aktualiems pasiūlymams priimti ES teisės aktus ar kitus ES dokumentus, komitetų sprendimus dėl pritarimo Vyriausybės pozicijai ir (ar) pasiūlymo atitikties subsidiarumo principui rengti argumentuotus. 3. Raginti Lietuvos Respublikos Vyriausybę užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 1807 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos Lietuvos Respublikos pozicijas dėl visų Lietuvai labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektų parengti ir pateikti Seimui svarstyti raštu per Lietuvos narystės ES informacinę sistemą „Linesis“ per 15 darbo dienų nuo atitinkamo dokumento gavimo iš Europos Sąjungos institucijos.)

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo prioritetų pagal Europos Komisijos 2025 metų darbo programą
(Pritarti Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto išvados „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo prioritetų pagal 2025 m. Europos Komisijos darbo programą“ projektui. 2. Raginti Seimo komitetus vadovautis Europos Sąjungos reikalų svarstymo Lietuvos Respublikos Seime reglamento 22 dalimi ir, apsvarsčius Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicijas labai aktualiems ar aktualiems pasiūlymams priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus, komitetų sprendimus dėl pritarimo Vyriausybės pozicijai ir (ar) pasiūlymo atitikties subsidiarumo principui rengti argumentuotus. 3. Raginti Lietuvos Respublikos Vyriausybę užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Seimui teikiamose pozicijose dėl Lietuvai labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus arba dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamų Europos Sąjungos dokumentų būtų laikomasi Seimo Statuto 1807 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo pozicijoje nurodyti poveikio vertinimą pagal Vyriausybės patvirtintą Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką. )

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo„Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" projekto Nr. XVP-718
(Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" projektui Nr. XVP-718 ir Europos reikalų komiteto išvadai. )

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo" projekto
(Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto išvados „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projekto Nr. XVP-1263“ projektui.)

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo" projekto Nr. XVP-713 (2).
(Pritarti Europos reikalų komiteto išvados projektui ,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo" projekto Nr. XVP-713 (2)")