Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio instituto taikymo
(Išklausyta informacija.)

Dėl Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiksmų reaguojant į laukinio gyvūno (rudojo lokio) pasirodymą ir buvimą Vilniaus mieste ir rajone.
(NUTARTA: Pavesti Aplinkos ministerijai peržiūrėti galiojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatas, kurios reglamentuoja atsakingų institucijų veikimo algoritmus ir priimamus sprendimus tose situacijose, kai laukiniai gyvūnai pasirodo žmonių gyvenamojoje aplinkoje, ir informaciją apie Aplinkos ministerijos priimtus sprendimus ir patvirtintus pakeitimus iki š. m. liepos 18 d. pateikti Aplinkos apsaugos komitetui.)

Dėl Ankstyvosios intervencijos programos 2025 m. įgyvendinimo ataskaitos rezultatų pristatymo
(Komisija išklausė Ankstyvosios intervencijos programos 2025 m. įgyvendinimo ataskaitos rezultatų pristatymo. Posėdžio metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė prof. dr. Rita Sketerskienė pristatė Ankstyvosios intervencijos (toliau - AI) 2025 m. programos rezultatus. AI programa 2025 m. pasiekė 55 savivaldybes: programa buvo įgyvendinta 55 iš 60 šalies savivaldybių ir tai patvirtina jos nuoseklų plėtojimą nacionaliniu mastu. 2025 m. programoje dalyvavo 1382 jaunuoliai, iš kurių net 91 proc. programą sėkmingai baigė. Nors baigiamumo rodiklis išlieka aukštas, nuo 2023 m. stebima nežymi, tačiau nuosekli mažėjimo tendencija (po 1 proc. punktą kasmet). Tai rodo augantį poreikį atnaujinti programos turinį ir metodiką, kad ji išliktų patraukli ir motyvuojanti šiuolaikiniam jaunimui. Rezultatai taip pat atskleidžia svarbius pokyčius jaunuolių elgesyje: 56 proc. dalyvių prieš programą vartojo tiek alkoholį, tiek narkotines medžiagas. Vis daugiau jaunuolių, baigusių programą, atsisako psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, o tai rodo teigiamą požiūrio ir elgesio kaitą. 66 proc. dalyvių nurodė sumažinę psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. 62 proc. programos dalyvių pareiškė pasiryžę visai atsisakyti vartojimo ateityje, nors 12 proc. vis dar ketina vartoti. Programoje dalyvavusių jaunuolių vidutinis amžius buvo 14 metų, 45 proc. jų programoje dalyvavo savanoriškai, likusieji – pagal prievolę. Tai patvirtina, kad programa pasiekia tiek savarankiškai pagalbą ieškančius, tiek į rizikos grupes patekusius jaunuolius. Dauguma dalyvių teigė žinantys, kur kreiptis dėl profesionalios pagalbos, tačiau 6 proc. vis dar nežino galimų pagalbos šaltinių. Tai išlieka viena iš sričių, kur būtina tolesnė komunikacija ir informuotumo didinimas. Programą vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, pedagoginės psichologinės tarnybos ar kiti specialistai, baigę Programai vykdyti skirtą kvalifikacijos tobulinimo programą. Atsižvelgiant į stebimą mažėjančio baigiamumo tendenciją, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuomone, turi būti peržiūrimas ir atnaujinamas programos turinys. Anot direktorės, dabartinis modelis ne visada pakankamai išlaiko jaunuolių motyvaciją, todėl būtini metodiniai patobulinimai, kurie padėtų stabilizuoti dalyvavimo rodiklius ir užtikrintų, kad pagalba jaunuoliams būtų teikiama visa apimtimi. )

Dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklos ataskaitos
(Išklausyta Akademinės etikos ir procedūros kontrolieriaus veiklos ataskaita. Diskusijos metu komiteto nariai rekoendavo, kad rengiant 2025 metų ataskaitą reikėtų akcentuoti kokybinius rodiklius, o kiekybinius rodiklius pateikti su kontekstu, kad būtų galima juos įvertinti.)

Danijos Karalystės pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2025 m. liepos-gruodžio mėnesiais rezultatų pristatymas
(Išklausyta informacija apie Danijos Karalystės pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2025 m. liepos-gruodžio mėnesiais rezultatus.)

Danijos Karalystės pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2025 m. liepos–gruodžio mėnesiais prioritetų pristatymas.
(Išklausyta Danijos Karalystės pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2025 m. liepos–gruodžio mėnesiais prioritetų pristatymas.)

Būsto paskolų kreditavimo ir refinansavimo tendencijos
(1.Išanalizuoti galiojantį teisinį reguliavimą, susijusį su notarų dalyvavimu būsto paskolų refinansavimo procese, įskaitant notarinės formos reikalavimus hipotekos sandoriams; 2.Įvertinti galimas rizikas, su kuriomis gali susidurti vartotojai ir kredito davėjai panaikinus ar pakeitus notarų dalyvavimą šiame procese; 3.Įvertinti tarptautinę praktiką dėl paskolų refinansavimo procedūrų ir notarinės formos taikymo; 4.Pateikti siūlymus dėl galimų Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų, kuriais būtų supaprastintas būsto paskolų refinansavimo procesas, kartu užtikrinant vartotojų apsaugą ir teisinį saugumą. Bendrą institucinę poziciją Seimo Biudžeto ir finansų komitetui prašome pateikti iki š. m. rugsėjo 10 d.)

Būsto jaunimui prieinamumo situacija ir problematika
(Išklausyta informacija)

Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) įgyvendinimas ir ateitis po 2027 m
(Tęsti BŽŪP įgyvendinimo Lietuvoje parlamentinę kontrolę.)

Bendrojo ugdymo programų mokinių aprūpinimo vadovėliais situacija
(Išklausyta aktuali informacija. Viceministras Jonas Petkevičius ir NŠA vadovas Simonas Šabanovas pristatė esamą situaciją. Dėl atnaujintų bendrojo ugdymo programų reikėjo didelių papildomų investicijų naujiems vadovėliams. Leidyklos, veikdamos komercinėmis sąlygomis, prioritetą teikia pelningiems ir masinio poreikio vadovėliams (pvz., lietuvių kalba, matematika). Trūksta vadovėlių viduriniam ugdymui (pvz., fizikai, chemijai 11–12 klasėms) bei tautinių mažumų mokykloms, nes jų leidyba yra mažiau pelninga. NŠA ir ministerija skatina leidyklas bendradarbiauti ir formuoja užsakymus mažiau pelningiems vadovėliams. Siekiant tvaraus finansavimo, planuojama didinti lėšas, skiriamas iš biudžeto, vienam mokiniui iki 50 € iki 2028 m. Mokyklų apklausų duomenys apie vadovėlių trūkumą yra apdorojami ir bus matomi Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS), kad leidyklos galėtų stebėti, ko trūksta mokyklose. )