Aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtra
(Išklausyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija. Pranešime akcentuota, kad antroji konkursinė eilė stojant į aukštąsias mokyklas suteikia papildomą galimybę patekti į valstybės finansuojamas vietas tiems, kurie būtų neįstoję, tačiau ja pasinaudojo tik apie 19% asmenų, atitinkančių kriterijus. Mažos apimties naudojimasis gali būti susijęs su nenoru būti identifikuotam dėl asmens jautrių duomenų arba nepakankama informacijos sklaida. Ministerija planuoja svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, siekiant peržiūrėti tikslines grupes ir taikomus kriterijus. Pažymėta, kad šių metų pabaigoje bus patvirtinta aukštojo mokslo socialinės dimensijos rodiklių stebėsenos sistema, kurios tikslas – susieti mokykloje besimokančius vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais su jų patekimo į aukštąjį mokslą sėkme, socialine parama ir vėlesniu įsidarbinamumu bei pajamomis.)

Aukštojo mokslo socialinė dimensija įgyvendinant antrąją konkursinę eilę
(Komitetas išklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informaciją. Nutarė grįžti prie klausimo po 2025 metų stojimo į aukštąsias mokyklas, kai bus aiškus rezultai. )

Atstovavimo Lietuvos valstybei Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų komitetų bylose 2024 m. veiklos ataskaitos pristatymas
(Komitetas išklausė pateiktą informaciją.)

Atstovavimo Lietuvos valstybei Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų komitetų bylose 2024 m. veiklos ataskaita
(Išklausyta informacija)

Atsakomybė ateities kartoms ir kartų tarpusavio teisingumas kaip strateginis politikos formavimo principas
(NUTARTA: 1. Pritarti nuostatai, kad atsakomybė ateities kartoms ir kartų tarpusavio teisingumas turi būti vertinami kaip horizontalus sprendimų kokybės ir politinio nuoseklumo kriterijus. 2. Tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę. )

Ateities žemės ūkis ir maisto sistemos atsparumas: valstybės strateginis prioritetas iki 2040–2050 m.
(NUTARTA. Išklausęs pateiktą informaciją, Seimo Ateities komitetas pažymi, kad žemės ūkio ir maisto sistemos atsparumas turi būti vertinamas kaip ilgalaikis valstybės pažangos, ekonominio saugumo ir regionų gyvybingumo klausimas, todėl siūlo toliau vykdyti parlamentinę kontrolę, ypatingą dėmesį skiriant tam, ar Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimai formuoja nuoseklią ilgalaikę sektoriaus atsparumo kryptį po 2027 m., stiprina nacionalinį maisto sistemos savarankiškumą, technologinę pažangą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir kaimo regionų gyvybingumą.)

Ateities kultūros politika
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu)

Ateities kultūros politika
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu.)

Aplinkos apsaugos departamento prie AM Pranešimų priėmimo tarnybos veikla
(Informacija išklausyta)

Aktualių klausimų aptarimas su nevyriausybinėmis organizacijomis dėl įtraukties švietime
(NVO pristatė jiems aktualiausius klausimus bei problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Planuojama, kad Komitetas reguliariai grįš prie šio klausimo.)

Aktualiausių Europos Sąjungos darbotvarkės klausimų aptarimas
(Išklausyta informacija.)

AB „Lietuvos oro uostai“ veikla: aktualijos ir veiklos perspektyvos
(Išklausyta informacija. )

Dėl Komiteto 2025-02-19 pavedimo nustatyti Nemuno valymo ar gilinimo metu padarytus pažeidimus (parlamentinės kontrolės tęsinys)
(Išklausyta informacija)

Dėl Klimato kaitos programos finansavimo krypčių 2026-2029 m.
(Pritarti Klimato kaitos programos finansavimo krypčių 2026-2029 m investicijų plano projektui.)