Dėl Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatytų pakeitimų psichologinę ir socialinę reabilitaciją gaunantiems priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenims
(Išklausyta informacija)

Dėl Lietuvos Respublikos Seimui kultūros srityje atskaitingų institucijų
(Išklausyta Valstybės kontrolės pateikta informacija dėl Lietuvos Respublikos Seimui kultūros srityje atskaitingų institucijų)

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitos „Dėl hepatito B, hepatito C, tuberkuliozės, ŽIV / AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijos ir šių ligų gydymo prienamumo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose“ pristatymo
(Išklausyta informacija)

Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumuose ir dalyvavimo konkursuose veiklos planų finansavimo 2021-2023 m.
(Išklausyta Lietuvos mokslo tarybos informacija.)

Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumuose ir dalyvavimo konkursuose veiklos planų finansavimo 2021-2023 m.
(Nuspręsta klausimą svarstyti vėliau, kai LMT parengs narysčių apžvalgą, kurios yra reikalingos, o kurių galima atsisakyti. )

Dėl Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo pakeitimo įstatymų projektų (XIVP-1913, XIVP-2044)
(Išklausyta informacija)

Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimų įgyvendinimo
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad, komiteto nuomone, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 81, 11, 16, 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 182 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1827 (toliau - įstatymas) įgyvendinimo tvarka, kai su vežėjais, atitinkančiais įstatymo 8 straipsnio 7 dalies reikalavimus, sudaromos terminuotos sutartys - neatitinka nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Kelių transporto kodekso pakeitimų, komiteto išvadose suformuluotos nuomonės ir įstatymų leidėjo siekio keleivių vežimo reformą įgyvendinti sklandžiai, užtikrinant nepertraukiamą keleivių vežimo paslaugos teikimą, bei maksimaliai apsaugant keleivių ir vežėjų interesus. 2. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai, Transporto kompetencijų agentūrai, kitoms Susisiekimo ministerijos įgaliotoms institucijoms, pagal kompetenciją: 2.1. patikslinti įstatymo įgyvendinimo tvarką nustatant, kad vežėjams, norintiems tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, leidimai išduodami ir sutartys sudaromos neterminuotai, pagal nuo 2023 m. liepos 1 d. galiojantį Kelių transporto kodeksą (jeigu vežėjas Transporto saugos administracijai iki 2023 m. birželio 1 d. buvo pateikęs prašymą ir įsipareigojo ne trumpiau kaip 18 mėnesių laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kuriais paslaugos buvo teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo). Po 18 mėnesių, paslaugų teikimą norintys tęsti vežėjai, turi atitikti Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies 5 punkto, 182 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų reikalavimus. 2.2. Aktyviau ir konstruktyviai bendradarbiauti ir komunikuoti su vežėjais, juos atstovaujančiomis asocijuotomis struktūromis rengiant ir įgyvendinant keleivių vežimo reformą, organizuojant maršrutus. 2.3. Pristatyti komitetui keleivių vežimo reformos gaires, pateikti komitetui informaciją apie numatomus priimti esminius reformą įgyvendinančius sprendimus. 2.4. Informuoti komitetą apie priimtus ir numatomus priimti sprendimus, susijusius su šiuo komiteto sprendimu. )

Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktų statistinių duomenų apie kriminalinės žvalgybos subjektų 2020 metais vykdytą kriminalinę žvalgybą.
(Komisija nustatė, kad 2020 m. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. telefoninių pokalbių kontrolė, slapta vaizdo ir garso kontrolė, slaptas patekimas į asmens būstą, tarnybines ir kitas patalpas bei jų apžiūra ir kitos priemonės, buvo vykdomos 3369 asmenims, o 2019 m. tokie veiksmai buvo sankcionuoti 3849 asmenims. Šie duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvos kriminalistai stebėjo apie 11 proc. mažiau asmenų. Mažėjimo tendenciją prokurorai aiškina šalyje mažėjančiu nusikalstamumo lygiu. Tokia mažėjimo tendencija buvo stebima jau anksčiau: 2016 m. buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai 5150 asmenims, 2017 m. – 4658 asmenims, 2018 m. – 4348 asmenims, o analizuojant ilgesnį, 2012–2020 m. laikotarpį, matoma, kad asmenų, kuriems buvo taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai, skaičius mažėjo net 53 procentais.)

Dėl Lietuvos Respublikoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo (Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažymos dėl nelydimų nepilnamečių, dėl užsieniečių migrantų vaikų padėties apgyvendinimo centruose, dėl galimo vaikų, neįleistų
(2022-01-19 Seimo Žmogaus teisių komitetui buvo pristatyti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos atlikti tyrimai dėl nelydimų nepilnamečių, dėl užsieniečių migrantų vaikų padėties apgyvendinimo centruose ir dėl galimo vaikų, neįleistų į Lietuvos teritoriją, teisių ir interesų pažeidimo.Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pažymėjo, kad tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai numato, jog amžiaus nustatymo tyrimas turi būti atliekamas tik gavus nepilnamečio užsieniečio ir jo teisėto atstovo sutikimą. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad identifikuojant nelydimus nepilnamečius, nebuvo laikomasi procedūrinių garantijų, ir amžiaus nustatymo tyrimai buvo atliekami nesant paskirto atstovo. Tyrime taip pat teigiama, kad sutikimo tyrimui forma nėra reglamentuota teisės aktuose, kaip ir nėra numatyta tyrimo apskundimo procedūra. Pristatydama kitą tyrimą – dėl užsieniečių migrantų vaikų padėties apgyvendinimo centruose, kontrolierė pažymėjo, kad ne visiems Lietuvoje apgyvendintiems migrantų vaikams užtikrinta teisės aktuose numatyta ugdymo pradžia. Pasak E. Žiobienės, vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimas, švietimo paslaugų teikimas yra pagrindinės vaiko gerovės sąlygos. Tyrime akcentuojama, kad teikiant nepilnamečiams migrantams ir jų šeimoms paslaugas, susiduriama su socialinių darbuotojų trūkumu, ypač Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose įstaigose. Įvertinus traumuojantį laisvės apribojimo poveikį vaikų sveikatai, migrantų vaikams apgyvendinimo vietose taip pat nuolat kyla didelis psichologinės pagalbos poreikis. Kaip ir socialinių paslaugų, psichologinės pagalbos trūkumas – viena opiausių problemų, kurios sprendimui turėtų būti imamasi neatidėliotinų veiksmų. Tyrime pabrėžiama, kad nepakankamas paslaugų prieinamumas nepatenkina individualių vaikų poreikių. Kontrolierė pažymoje iškėlė dar vieną problemą – gimę Lietuvoje vaikai nėra registruojami civilinės metrikacijos įstaigoje. Nesant vieningos atsakingų institucijų nuomonės dėl gimusių vaikų registracijos, Komitetas siūlo Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijoms išanalizuoti esančią praktiką bei ieškoti sprendimų, siekiant įgyvendinti vaiko teisę į gimimo registravimą, ir esant poreikiui, tobulinti teisės aktus. Pristatydama atliktą tyrimą dėl galimo vaikų, neįleistų į Lietuvos teritoriją 2021 m. lapkričio 6 d. ir 2021 gruodžio 1 d., teisių ir interesų pažeidimo, E. Žiobienė pažymėjo, kad vertinant oro sąlygas ir kelionės maršrutą, manytina, jog pareigūnų sprendimas neįleisti šeimų su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos teritoriją neatitiko Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl pareigos atsižvelgti į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus bei to paties įstatymo 2 straipsnio 71 ir 182 dalyse įtvirtintos nuostatos dėl humanitarinių priežasčių bei pažeidžiamų asmenų. Komitetas siūlo atsakingoms ministerijoms išnagrinėti bei įvertinti pažymose pateiktus pasiūlymus ir pateikti Komitetui informaciją apie priemones, kurių numatoma imtis įgyvendinant vaiko teisių apsaugos kontrolierės pateiktus siūlymus.)

dėl Lietuvos Respublikoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo
(2021 m. gruodžio 8 d. Komiteto posėdyje buvo svarstomas parlamentinės kontrolės klausimas dėl Lietuvos Respublikoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimo (nepilnamečių teisių užtikrinimas apgręžimo praktikos kontekste). Posėdyje buvo aptariama situacija, kai lapkričio 30 d. grupė migrantų, tarp kurių buvo 6 mažamečiai vaikai, nebuvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir buvo privesti šaltą naktį grįžti į Baltarusiją. Komitetas domėjosi, kokia yra numatyta tvarka, kas priima sprendimą dėl nepilnamečių asmenų išstūmimo iš Lietuvos Respublikos, ar tame procese dalyvauja vaiko teisių specialistai, kaip teikiama humanitarinė pagalba, kaip yra bendradarbiaujama su NVO, kaip užtikrinamas žurnalistų darbas pasienyje. Vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas informavo, kad remiantis Operacijų vadovo sprendimu, kiekvienam pasieniečiui yra suteikta teisė spręsti dėl asmenų apgręžimo vykdymo. Esant poreikiui, pasieniečiai gali konsultuotis su aukštesniu valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu. Viceministras pabrėžė, kad nepilnamečio buvimas grupėje automatiškai nereiškia, kad jie turi būti įleisti į LR dėl humanitarinių priežasčių. Nepilnamečiai gali būti įleisti į šalį tik tuomet, jeigu jie būtų nelydimi nepilnamečiai arba atvykę su vienu iš tėvų, kuriems būtų reikalinga pagalba. Komiteto pirmininkas pažymėjo, kad situacija pasienyje kelia susirūpinimą. Lietuva iki šiol atstumia mažamečius, kurie yra lydimi tėvų. VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas teigė, kad bandymų su vaikais patekti į šalį per kelis mėnesius fiksuoti vienetai. Komitetas nuolat pabrėžia, kad trūksta aiškių kriterijų ir algoritmų, kaip elgtis tokiose situacijose, kad jos nebūtų skirtingai interpretuojamos ir nekiltų abejonių pareigūnų veiksmais. Praėjo 6 mėnesiai, o algoritmo, kaip spręsti humanitarinius klausimus iki šiol nėra. Komitetas nusprendė kreiptis į VSAT ir VRM su prašymu pateikti jų turimą statistiką dėl atstumtų asmenų demografinių charakteristikų, ypatingai akcentuojant informaciją apie apgręžtus nepilnamečius vaikus. )