Valstybės atsparumo ir saugumo ateities architektūra iki 2040–2050 m.
(Išklausius pateiktą informaciją, komiteto protokolinį sprendimą priimti artimiausio posėdžio metu)

Nacionalinė skaitmeninės plėtros darbotvarkė: Lietuvos dirbtinio intelekto politika, strateginės kryptys ir ilgalaikiai valstybės interesai
(Išklausius pateiktą informaciją, Seimo Ateities komitetas, vykdydamas Seimo statute jam nustatytą mandatą valstybės ateities raidos, inovacijų, technologinės pažangos, valstybės modernizavimo ir strateginių reformų srityse, nuosekliai tęs parlamentinę Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomos dirbtinio intelekto politikos kontrolę, sistemingai vertindamas 2026–2035 metų nacionalinių dirbtinio intelekto strateginių gairių įgyvendinimą, jų įgyvendinimo veiksmų plano parengimą ir vykdymą, dirbtinio intelekto politikos integravimą į Nacionalinę skaitmeninės plėtros darbotvarkę)

Ateities žemės ūkis ir maisto sistemos atsparumas: valstybės strateginis prioritetas iki 2040–2050 m.
(NUTARTA. Išklausęs pateiktą informaciją, Seimo Ateities komitetas pažymi, kad žemės ūkio ir maisto sistemos atsparumas turi būti vertinamas kaip ilgalaikis valstybės pažangos, ekonominio saugumo ir regionų gyvybingumo klausimas, todėl siūlo toliau vykdyti parlamentinę kontrolę, ypatingą dėmesį skiriant tam, ar Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimai formuoja nuoseklią ilgalaikę sektoriaus atsparumo kryptį po 2027 m., stiprina nacionalinį maisto sistemos savarankiškumą, technologinę pažangą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir kaimo regionų gyvybingumą.)

2026 m. sausio 16 d. valstybinio audito ataskaita Nr. 4-1(RN) „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“
(NUTARTA. Seimo Ateities komitetas, išklausęs pateiktą informaciją ir įvertinęs Valstybės kontrolės 2026 m. sausio 16 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. 4-1(RN) „Valstybės rezervo sudarymas, kaupimas ir tvarkymas“ išvadas, pažymi, kad maisto produktų valstybės rezervo planavimo, kaupimo, saugojimo ir paskirstymo spragos kelia riziką valstybės atsparumui ir gyventojų aprūpinimui maistu krizės, mobilizacijos ar karo padėties atveju, todėl siūlo Vyriausybei prioritetine tvarka įvertinti ir sustiprinti maisto produktų aprūpinimo modelį, jį grindžiant didžiausią riziką keliančių pavojų scenarijais ir aiškiai apibrėžiant valstybės, savivaldybių ir kitų subjektų vaidmenis, ypač 4–6 dienų aprūpinimo etape, įvertinti dabartinio rezervavimo sutarčių modelio ekonominį ir praktinį pagrįstumą, nustatyti minimalų reikalingą maisto atsargų sukaupimo laikotarpį bei mastą skirtingiems scenarijams, taip pat pateikti siūlymus dėl ilgalaikio maisto atsargų finansavimo, sandėliavimo, decentralizavimo ir logistikos modelio, užtikrinančio realiai sukauptas ir prieinamas atsargas, apie planuojamus ir atliekamus veiksmus bei jų pažangą informuojant Seimo Ateities komitetą iki 2026 m. rugsėjo 1 d.)

Seimo Ateities komiteto sprendimas dėl Valstybės atsparumo ir saugumo ateities architektūra iki 2040–2050 m.
(Išklausius pateiktą informaciją, tęsti parlamentinę kontrolę valstybės atsparumo ir saugumo architektūros tema ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2026 m. rugsėjo 1 d. pateikti Seimo Ateities komitetui poziciją dėl ilgalaikio valstybės atsparumo modelio poreikio, galimų jo elementų, institucinių atsakomybių paskirstymo, civilinės ir karinės gynybos sąveikos bei strateginio planavimo reguliavimo pakankamumo valstybės pasirengimui ilgalaikėms grėsmėms)

Švietimo ir žmogiškojo kapitalo sistemos pertvarka ateities visuomenei
(Išklausius informaciją sprendimą priimti kitame Ateities komiteto posėdyje)

Lietuvos mokslų akademijos 2025 m. veiklos ataskaita
(Komitetas priėmė sprendimą "Dėl Lietuvos mokslų akademijos 2025 m. veiklos ataskaitos" Nr. 122-S-1)

Demografinės kaitos valdymas ir kartų solidarumo modeliai (darbo rinka, socialinė valstybė, švietimas, migracija)
(Išklausius informaciją, sprendimą „Dėl demografinės kaitos valdymo ir kartų solidarumo modelio“ priimti kito posėdžio metu )

2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano atnaujinimas ir 2028–2034 m. nacionalinio pažangos plano rengimas įgyvendinant Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ nuostatas
(Komitetas priėmė sprendimą "Dėl 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano atnaujinimo ir 2028–2034 m. nacionalinio pažangos plano rengimo" Nr. 122-S-2)

Seimo Ateities komiteto sprendimas dėl klausimo „Švietimo ir žmogiškojo kapitalo sistemos pertvarka ateities visuomenei“
(NUTARTA: 1. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Vyriausybės žmogiškųjų išteklių komisijoje kartu su ekspertais parengti švietimo švieslentę (kelrodį), apibrėžiančią būtinus sisteminius pokyčius Lietuvoje ir numatančią, kaip bus įgyvendinamos valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ nuostatos. 1.2. Užtikrinti ugdymo turinio ir pasiekimų vertinimo sistemos suderinamumą, kad kompetencijomis grįstas ugdymas būtų realiai atlieptas vertinimo ir egzaminų sistemoje. 1.3. Profesinį mokymą integruoti kaip lygiavertę švietimo sistemos dalį, sudarant realias perėjimo galimybes tarp bendrojo, profesinio ir aukštojo ugdymo. 1.4. Mokytojų rengimą ir atsinaujinimą laikyti neatidėliotinu valstybės prioritetu, atsižvelgiant į senėjančią pedagogų amžiaus struktūrą ir ribotas galimybes šį trūkumą kompensuoti migracijos sprendimais. 1.5. Formuojant žmogiškojo kapitalo politiką, taikyti diferencijuotą sektorių požiūrį, aiškiai apibrėžiant migracijos, nacionalinių išteklių stiprinimo ir mokymosi visą gyvenimą vaidmenį skirtingose srityse. 2. Tęsti parlamentinę kontrolę švietimo ir žmogiškojo kapitalo sistemos pertvarkos klausimais, periodiškai vertinant reformų įgyvendinimo pažangą ir jų ilgalaikį poveikį ir teikti Vyriausybei papildomas rekomendacijas, grindžiamas parlamentinės kontrolės ir diskusijų metu gautomis įžvalgomis. )

2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo ir „Naujos kartos Lietuva“ plano rizikingų rodiklių pasiekimo pažanga Aplinkos ministerijos kuruojamose srityse
(Išklausyta informacija)

Dėl ribojimo įsigyti daugiau kaip 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės taikymo
(Informacija išklausyta.)

Dėl keturračių naudojimo saugomose teritorijose
(Rekomenduoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorei įvertinti: 1. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Andrejaus Gaidamavičiaus pateiktus pasiūlymus, paremtus Lenkijoje, Estijoje ir Suomijoje taikoma saugomų teritorijų apsaugos praktika; 2. Poreikį įsteigti naują draudžiamąjį kelio ženklą, skirtą žymėti keturračių transporto priemonių eismo draudimą (apvalus ženklas su raudonu apvadu, baltame fone pavaizduotas juodas keturračio siluetas); 3. Poreikį nustatyti papildomus veiklos ribojimus saugomose teritorijose tam tikrais atvejais ar laikotarpiais (pavyzdžiui, paukščių perėjimo metu). )

Dėl susiklosčiusios situacijos Valstybinėje miškų tarnyboje
(Informacija išklausyta.)

2025 m. Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo ataskaita (parlamentinė kontrolė)
(Pritarti 2025 m. Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo ataskaitai)

Dėl ES teisės pažeidimo procedūros - dėl netinkamo įsipareigojimų pagal Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo direktyvą įvykdymo
(Išklausyta informacija)

Dėl keičiamo aplinkos ministro įsakymo „Dėl detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reika
(Siūlyti Aplinkos ministerijai: 1.1 Įsakymą pasirašyti naujai paskirtam, o ne laikinajam aplinkos ministrui. 1.2. Įsakymo rengimo darbo grupei įsakymo projektą parengti iki š. m. spalio 1 dienos ir pateikti jį susipažinti Seimo Aplinkos apsaugos komitetui. )