Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių užtikrinimas
(2021 m. rugsėjo 8 dienos posėdyje Žmogaus teisių komitetas aptarė Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių užtikrinimo klausimus: apgręžimo praktikos taikymą (pažeidžiamų grupių padėties vertinimas, galimybė neteisėtai kirsti sieną dėl humanitarinių priežasčių, informacijos teikimas dėl galimybės pateikti prieglobsčio prašymą, sieną kirtusių asmenų laikinas apgyvendinimas pasienio užkardose, pasienio kontrolę vykdančių pareigūnų darbo sąlygos); bazinių humanitarinių poreikių užtikrinimą laikino apgyvendinimo vietose (gyvenimo sąlygos, perkėlimo eiga iš laikinųjų apgyvendinimo vietų, seksualinio smurto prevencija, „kastų sistemos“ susiformavimo užkardymas, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas, sveikatos priežiūra (įskaitant COVID-19 valdymą ir vakcinaciją); nepilnamečių švietimą; žiniasklaidos ir kitų subjektų galimybes stebėti ir vertinti situaciją; prieglobsčio prašymų nagrinėjimą (prieglobsčio prašymą pateikusių asmenų teisių užtikrinimas, iššūkiai, veiksmai priėmus sprendimą, savanoriškas išvykimas). Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pažymėjo, kad šiuo metu prioritetiniu uždaviniu išlieka sienos apsauga užtikrinant žmogaus teises. Humanitarinis koridorius išlieka, neteisėtai sieną kertantys asmenys yra nukreipiami į sienos perėjimo kontrolės punktus ar diplomatines atstovybes. Per rugpjūčio mėnesį apie 80 neteisėtai sieną bandžiusių kirsti asmenų dėl humanitarinių priežasčių buvo įsileisti į Lietuvą. Tarp jų buvo – 13 Baltarusijos piliečių, nepilnamečių, moterų ir 25 pilnamečiai vyrai. Į Lietuvą nebuvo įleistas ir apgręžtas 2 241 neteisėtas migrantas. Raudonojo kryžiaus atstovė pažymėjo, kad dabar reikia kuo greičiau iškelti asmenis iš nepritaikytų gyventi šaltuoju sezonu patalpų. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) padeda atrenkant ir identifikuojant prioritetinius atvejus ir teikia informaciją valstybės institucijoms apie pažeidžiamus asmenis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai informavo, kad darbui su pažeidžiamais asmenimis kuriamos mobiliosios komandos, kurios nuo spalio mėnesio periodiškai lankys visas migrantų apgyvendinimo vietas ir teiks būtinas socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad trūksta teisinio reglamentavimo norint užtikrinti būtiniausių ligų gydymą sudėtingais atvejais, tad kiekvienu individualiu atveju yra bendradarbiaujama su Valstybine ligonių kasa. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius informavo, kad ministerija įsipareigoja suteikti ugdymą visiems mokyklinio amžiaus asmenims – buriamos mobilios mokytojų komandos, kurios pirmąjį pusmetį mokys vaikus lietuvių kalbos migrantų stovyklose. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė informavo, kad intensyvus darbas vykdomas siekiant išsiųsti tuos asmenis, kurie nesiprašė prieglobsčio. Šiuo metu yra priimtas 21 toks sprendimas, per 20 prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes asmenys sutiko savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, 53 asmenys jau yra išvykę savo noru, dėl 249 prašymų suteikti prieglobstį buvo priimtas neigiamas sprendimas. Šiuo metu teisme apeliacine tvarka yra nagrinėjamai 84 skundai. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius akcentavo, kad migracijos krizės klausimas turi būti sprendžiamas ne tik kaip nacionalinio saugumo klausimas. Būtina užtikrinti žmonių, kurie yra Lietuvos teritorijoje, žmogaus teises, todėl itin svarbus visų valstybės institucijų bendradarbiavimas šiam klausimui spręsti. Komitetas toliau stebės ir vertins esančią padėtį Lietuvoje.)

"Dėl savivaldybių finansinio savarankiškumo ir Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo."
(Pateikti Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos dvišalei komisijai pasiūlymus kaip turėtų būti keičiamas savivaldybių skolinimosi reglamentavimas, siekiant didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.)

„Dėl loterijų apmokestinimo ir loterijų organizatorių skiriamos paramos sportui.“
(Išklausyta informacija)

Dėl papildomo pelno mokesčio kredito įstaigoms taikymo, siekiant įgyvendinti 2021 m. gegužės 13 d. Konstitucinio teismo nutarimą.
(Išklausyta informacija)

"Dėl notarų veiklos reguliavimo, teikiamų paslaugų įkainių ir pajamų apmokestinimo."
(Išklausyta informacija)

Dėl nevyriausybinių organizacijų kreipimosi „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“
(Š. m. birželio 23 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau - Komitetas) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“. Šis klausimas buvo įtrauktas į komiteto darbotvarkę atsižvelgus į gautus kreipimusis „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“, „Dėl galimybės gimdyme dalyvauti moters pasirinktam lydinčiam asmeniui“, „Dėl parlamentinės kontrolės“. Komiteto posėdyje nagrinėti klausimai: 1) Psichologinis smurtas prieš gimdyves ir jo prevencija; 2) Teisė pasirinkti cezario pjūvio planinę operaciją; 3) Teisė kiekvienai gimdyvei gimdyti su jos pasirinktu lydinčiu asmeniu. Šias temas iniciavo moterų iniciatyvinės grupės, žmogaus teisių srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos (toliau – iniciatoriai). Iniciatoriai atkreipė Komiteto dėmesį ir į Sveikatos apsaugos ministerijos formalius atsakymus į jų keliamus klausimus dėl akušerinio smurto reglamentavimo teisės aktuose bei kitus moterų teisių gimdymo metu klausimus. Posėdyje buvo išklausyti klausimų iniciatoriai, galimai akušerinį smurtą patyrusi moteris, medikų bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Įvertinus iškeltas problemas ir išsakytas nuomones, darytinos išvados, kad nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys gimdymo procesą iš esmės yra pažangūs, tačiau: - pasitaiko situacijų, kai personalas gimdymo metu galimai vartoja žeminančią retoriką, gimdyvės patiria emocinę traumą gimdymo metu ir galimai dėl to kylančius potrauminį sindromą ar pogimdyvinę depresiją; - nėra pakankamai aiškus cezario pjūvio operacijos pasirinkimo galimybių reglamentavimas, tai galimai pažeidžia moters teisę į savo kūną, sukuria nelygias galimybes rinktis tokią operaciją priklausomai nuo gimdyvės materialinės padėties bei kuria prielaidas korupcijai; - ne visuomet leidžiama rinktis lydintį asmenį (pvz. dulą), o vaiko tėvas ne visais atvejais yra tinkamas palydovas gimdyvei. Gimdyvėms trūksta išankstinės informacijos apie lydinčio asmens pasirinkimo galimybes; - gimdyvės yra pažeidžiamoje situacijoje, teikiant skundą įstaigos vadovui, emocinio smurto įrodyti neįmanoma, todėl sprendimai būna palankūs medicinos personalui; - medikai taip pat patiria psichologinį smurtą dėl gimdyvių ir jų aplinkos elgesio. Vertindami pažangią situaciją Lietuvoje užtikrinant fizinę gimdyvės ir vaiko sveikatą bei tai, kad didžioji dalis moterų nepatiria neigiamų emocinių patirčių gimdymo procese, Komiotetas išreiškė susirūpinimą dėl pasitaikančių nepagarbaus elgesio su gimdyve atvejų ar jos interesų nepaisymo. Komitetas prašo atsižvelgti į gimdymo proceso svarbą moteriai, vaikui, šeimai ne tik fizinės sveikatos aspektu, bet ir jų reikšmę psichinei, emocinei sveikatai bei savivertei. Buvo prašoma užtikrinti, kad Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiautų su pilietinių moterų iniciatyvų atstovėmis (-ais) ir būtų siekiama, kad pagalbos gimdymo proceso metu reglamentavimas bei jo įgyvendinimas atitiktų geriausius motinos ir vaiko interesus tiek fizinės sveikatos, tiek psichinės ir emocinės sveikatos aspektais. Atsižvelgdami į geriausius gimdyvės ir vaiko interesus, prašoma leisti gimdyvei pasirinkti ją lydintį asmenį, jei jis atitinka keliamus reikalavimus dėl sveikatos (pvz. turi neigiamą Covid -19 testo ar kitų reikalaujamų testų rezultatus). Apie galimybę rinktis lydintį asmenį prašoma užtikrinti išankstinę informaciją gimdyvei. Siūloma atsižvelgti ir į medikų patiriamą įtampą bei pasitaikantį orumą žeidžiantį pacientų ir (ar) jų artimųjų elgesį, todėl studijų procese prašoma skirti didesnį dėmesį medikų psichologiniam atsparumui ugdyti.)

Policijos departamento prie VRM pristatymas „Lietuvos policijos pokyčiai 2020-2025“
(2021-06-23 NUTARTA: Išklausyta informacija.)