Europos Sąjungos vaiko teisių strategija
(2021 m. birželio 9 d. posėdyje Komitetas išklausė informaciją dėl Europos Sąjungos vaiko teisių strategijos. Tai yra pirmoji išsami ES lygmens strategija dėl vaikų, parengta atsižvelgus į dabarties realijas, įskaitant Covid-19 situaciją. Dokumento tikslas – padėti kuo geresnio gyvenimo pagrindus Europos Sąjungos ir viso pasaulio vaikams. Joje atsispindi vaikų teisės ir vaidmuo mūsų visuomenėje. Strategijos sritis pristatė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos skyriaus vadovė Laimutė Pilukaitė. Ji pažymėjo, kad rengiant Strategiją, dalyvavo ir patys vaikai. Strategijoje įtvirtintos šešios sritys, tai yra šeši politikos dėl vaikų „ramsčiai“, kuriuose apibrėžiami ES veiksmų artimiausiais metais prioritetai, siūlomi įvairūs tiksliniai veiksmai: Vaikų įtraukimas į demokratinius procesus. Nuo ankstyvos vaikystės vaikų ugdymas juos įtraukiant į žaliojo kurso, kitus visuomenei svarbius pilietinius, demokratinius procesus; Vaiko teisė išnaudoti savo potencialą, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Europos vaiko garantijų sistema. Pagalba tais atvejais, kai vaikams gresia atskirtis dėl šeimos pažeidžiamos padėties, sveikatos ar kitų nepalankių aplinkybių; Vaikų teisė augti be smurto. Pagrindiniai aspektai: „ne“ – fizinėms bausmėms, „ne“ – patyčioms; „ne“ – prievartai, taip pat ir seksualinei; Vaikų teisė į jų interesus atitinkantį teisingumą. Specializuoti teisėjų mokymai; teisminių veiksmų alternatyvos, pagalba civiliniame procese; Vaikų teisė naršyti saugioje skaitmeninėje aplinkoje. Visiems vaikams užtikrinamas saugus internetas bei nuotolinio mokymo prieinamumas (jei yra toks poreikis); Vaikų teisės visame pasaulyje ir daugiašalėje erdvėje. Pagalbos programos kitų šalių vaikams; vaikų išnaudojimo darbe užkardymas, migrantų vaikų teisės bei apsauga. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigiamai įvertino vaikų įtraukimo iniciatyvas tiek sprendžiant vaikams, tiek visai visuomenei svarbius klausimus. T. V. Raskevičius, be kita ko, teiravosi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kaip Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti Strategijos uždavinius nacionaliniu lygmeniu, ar tam tikros sritys yra įgyvendinamos. I. Skuodienė patikino, kad jau kuriama Vaikų taryba, kurios nariais bus 15 vaikų iš visos Lietuvos. Kaip sudėtingą ir daug dėmesio reikalaujančią sritį direktorė įvardijo vaikų psichinės sveikatos problemas. Komiteto narys Andrius Navickas nuogąstavo, kad galima ir tokia padėtis, kai Tarybos veikloje ar kitokiose iniciatyvose dalyvaus tik aktyviausi vaikai, kurie atstovaus tokiems patiems kaip jie. Tuo metu uždaresni vaikai gali likti neišgirsti. I. Skuodienė patikino, kad Vaikų tarybos veikloje siekiama, jog vaikai pateiktų visiems vaikams svarbius klausimus.)

Mokslo agentūros koncepcijos pristatymas
(Išklausytas ŠMSM pristatymas dėl mokslo agentūros koncepcijos. Susipažinta su keturiais galimais mokslo agentūros modeliais. Pasiūlyta parengti vieną konkretų modelį, atsižvelgus į posėdžio metu išsakytas pastabas, ir pristatyti jį komitete.)

Regioninės jaunimo politikos įgyvendinimo 2020 m. rezultatai ir 2021 m. planai
(Išklausyta informacija)

Dėl darbo su jaunimu sistemos įgyvendinimo
(Išklausyta informacija)

Dėl Lietuvos kultūros tarybos veiklos
(NUTARTA. Prašyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos numatyti ir pateikti Seimo Kultūros komitetui terminus dėl Lietuvos kultūros tarybos naujo teisinio reglamentavimo. )

Bendrojo ugdymo programų atnaujinimo proceso pristatymas
(Išklausyta pateikta infromacija.)

Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaita
(2021-06-02 NUTARTA. Pritarti Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaitai.)

Žmogaus teisių komitetas svarstė darbuotojų teisių apaugos klausimus
(Buvo aptartos įstatymų spragos, kalbėta apie mobingą darbe, apsvarstyti galimi sprendimai – Darbo kodekso tobulinimas ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“ ratifikavimas. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės teigimu, dėl netobulų įstatymų įrodyti psichologinį smurtą yra sunku. Nėra darbuotojui ar profsąjungos atstovui saugių mechanizmų, leidžiančių prieštarauti neadekvačiai mažam atlygiui už darbą ar per ilgoms darbo valandoms. Profsąjungos lyderė pažymėjo, kad esamas teisinis neapibrėžtumas suteikia galimybę darbdaviui piktnaudžiauti galia, o profesinės sąjungos lyderiai yra ypač pažeidžiami, jų įstatymas negina. K. Krupavičienė prilygino profesinės sąjungos lyderio padėtį žmogui, kuris yra padėjęs galvą ant bėgių ir laukia, kol pravažiuos traukinys. Pasak jos, dažnas darbdavys nenori atsakingai dalintis pelnu su darbuotojais, o tai yra viena pagrindinių didelio skurdo rodiklio Lietuvoje priežasčių. Lietuvos profesinė sąjunga siūlo registruoti Darbo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti profsąjungų galimybę ginti darbuotojų teises, apsaugoti profsąjungos lyderius nuo darbdavio mobingo, užtikrinti neteisėtai atleisto darbuotojo teisę grįžti į darbą ir sąžiningą socialinį dialogą tarp darbdavio ir profsąjungos. Atsižvelgdamas į Lietuvos profesinės sąjungos atstovų argumentus, komitetas nusprendė kreiptis ekspertinės nuomonės į Lietuvos teisės institutą dėl galimai reikalingų Darbo kodekso pataisų ir, įvertinęs ekspertinę nuomonę, spręs įstatymo projekto registravimo klausimą. Lietuvos profesinė sąjunga taip pat siūlo imtis veiksmų siekiant ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2019 m. priimtą konvenciją Nr. 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo“. Ši konvencija numato, kad šalys narės gerbia, remia ir įgyvendina kiekvieno asmens teisę į darbo pasaulį, kuriame nėra smurto ir priekabiavimo, konvencijoje numatyti darbuotojui draugiški darbo ginčų sprendimo mechanizmai, mobingo prevencijos priemonės. Pasak profsąjungos lyderės, šios nuostatos ir yra reikalingos Lietuvai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Neringa Dulkinaitė pažymėjo, kad jau yra intensyviai rengiamasi konvencijos ratifikavimui.)

„FinTech sektoriaus perspektyvos ir poreikis griežtinti reguliavimą“.
(Išklausyta informacija)

Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. veiklos ataskaita
(NUTARTA: 1. Pritarti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 metų veiklos ataskaitai. 2. Atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kaip nepriklausomo energetikos sektoriaus reguliuotojo, statusą, aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojų pareigas ir atsakomybę vykdant įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtas funkcijas, teikti Seimui Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kuriuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iš Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ patvirtintų grupių sąrašo II grupės būtų perkelta į I grupę. )