Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kontrolės veiksmingumo stiprinimo
(išklausyta informacija)

Dėl Pakarklės miško išsaugojimo
(NUTARTA: 1. Prašyti Kauno rajono savivaldybės įvertinti Kauno rajono savivaldybės mero 2023 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. MSD-1021 ,,Dėl gautos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos išvados“ ir Kauno rajono savivaldybės mero 2024 m. sausio 16 d. rašte Nr. MSD-42 ,,Dėl planuojamos ūkinės veiklos – Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto, poveikio aplinkai vertinimo programos patikslinimo“ pateiktus administracinius sprendimus dėl pritarimo UAB „Rizgonys“ planuojamos ūkinės veiklos Kvesų smėlio ir žvyro telkinio naujo ploto Kauno rajono savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimo programai ir įvertinti jų teisėtumą; esant politinei valiai – pasinaudoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnyje numatyta teise pripažinti netekusiais galios aukščiau minėtus administracinius sprendimus. Iki š. m. kovo 14 d. apie priimtus sprendimus ir, jei klausimas dėl planuojamos ūkinės veiklos būtų perduotas svarstyti Kauno rajono savivaldybės tarybai, nedelsiant informuoti Komitetą ir už poveikio aplinkai vertinimą atsakingą instituciją. 2. Prašyti VĮ Valstybinės miškų urėdijos iki š. m. kovo 12 d. pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus Kauno rajono savivaldybės administracijai ir Aplinkos apsaugos agentūrai apie planuojamos ūkinės veiklos vietoje esančių žemės sklypų žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. 3. Prašyti Aplinkos ministerijos: 3.1. organizuoti Kauno apskrities miškų tvarkymo schemos pakeitimą, siekiant, kad aptariamai Pakarklės miško teritorijai būtų suteikta (grąžinta) anksčiau nustatyta II miškų grupė (rekreaciniai miškai); 3.2. įvertinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatas ir iki š. m. gegužės 1 d. Komitetui pateikti konkrečius pasiūlymus, kurie suteiktų galimybę išsaugoti vertingus miškus tais atvejais, kai jų teritorijose yra išžvalgyti ir aprobuoti naudingųjų žemės gelmių išteklių plotai. )

Dėl numatomų vykdyti miško kirtimų poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo ir leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos pokyčių
(NUTARTA: Atsižvelgiant į parlamentinės kontrolės metu posėdžio dalyvių išsakytas pastabas bei pasiūlymus atsakingų institucijų sprendimų priėmimo procesams optimizuoti dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio ,,Natura 2000” teritorijoms reikšmingumo nustatymo: 1. Prašyti Aplinkos ministerijos iki 2024 m. birželio 14 d. pateikti Aplinkos apsaugos komitetui informaciją dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos artimos aplinkos aiškių kriterijų apibrėžimo teisės aktuose. 2. Rekomenduoti Aplinkos ministerijai rasti galimybių pavaldžioms institucijoms (Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybinei miškų tarnybai) skirti papildomus asignavimus darbo užmokesčiui.)

Dėl aplinkos taršos atliekomis prevencijos ir pažeidimų užkardymo naujovių, pasiekimų ir perspektyvų
(išklausyta informacija)

Dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo eigos
(išklausyta informacija)

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos reformos įgyvendinimo eigos
(išklausyta informacija )

Dėl Kaune Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtame sklype numatomos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės.
(NUTARTA: 1. Siūlyti Kauno miesto savivaldybei: 1.1. Paimti visuomenės poreikiams Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtą sklypą, išsaugant Kauno Ąžuolyno objektų komplekso vientisumą, panaudojant jį gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams, t. y. Ąžuolyno parko, priklausančio Natura 2000 tinklui, reikmėms bei visuomenės rekreaciniams tikslams. 1.2. Inicijuoti ir užtikrinti, kad tinkamai būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išvados pateiktos visuomenei svarstyti bei skelbiamos viešai. 1.3. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus numatyti ir kitus alternatyvius automobilių parkavimo problemos sprendimo būdus. 2. Siūlyti Nacionalinei žemės tarnybai pritarti Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėto sklypo paėmimui visuomenės reikmėms, panaudojant jį gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams. Pritarta bendru sutarimu. )

2021-03-12 Rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita Nr. YE-4
(​Pritarti​)

Dėl planuojamos "Homanit" gamyklos statybos Pagiriuose
(NUTARTA. Perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir UAB „Vilniaus vandenys“ turimą informaciją apie planuojamą UAB „Homanit Lietuva“ objekto statybą Pagiriuose, Vilniaus r. ir prašyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir UAB „Vilniaus vandenys“ iki š. m. sausio 26 d. pagal kompetenciją pateikti komitetui šią informaciją: 1. ar galima vykdyti PAV procedūras nesulaukus vandenvietės ribų pakeitimo (teritorijos sumažinimo) bendrajame plane? 2. ar objekto statyba dalyje vandenvietės teritorijos neprieštarauja galiojantiems teisės aktams? 3. ar reikalingas vandenvietės teritorijos, apsaugos zonų keitimo derinimas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija arba jai pavaldžiomis institucijomis? 4. ar anksčiau buvo mažinamos vandenviečių teritorijos Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose, taip pat ar buvo ankstesnių bandymų mažinti Pagirių vandenvietės teritoriją, jeigu taip – koks buvo rezultatas ir kodėl? 5. Aiškiai įvardinkite motyvus ir pagrindą sprendimui mažinti Pagirių vandenvietės teritoriją. 6. ar vandenvietės teritorijos mažinimas būtų inicijuojamas, net jeigu UAB „Homanit Lietuva“ nereikėtų tiesti geležinkelio atšakos? 7. kitą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir UAB „Vilniaus vandenys“ manymu, aktualią informaciją. Pritarta bendru sutarimu. )

Dėl Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos veiklos.
( NUTARTA. Kreiptis į Aplinkos ministeriją, Vyriausybės atstovų įstaigą, Lietuvos savivaldybių asociaciją, Kauno m. savivaldybę, Kauno RATC ir prašyti jų iki š. m. vasario 12 d. pagal kompetenciją pateikti komitetui šią informaciją: 1. Ar Kauno m. savivaldybės organizuojamas komunalinių atliekų tvarkymas ir Kauno RATC, mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos (toliau – MBA) veiklos priežiūra atitinka valstybės vykdomą atliekų tvarkymo politiką? 2. Ar yra žinoma, kokios priežastys lemia Kauno MBA išskirtinumą probleminiu požiūriu tarp kitas apskritis aptarnaujančių MBA? 3. Ar Kauno m. savivaldybė arba Kauno RATC nuo MBA veiklos pradžios kreipėsi metodinės, finansinės ar kitokios pagalbos, siekiant pašalinti MBA keliamas problemas? Jei taip – ar gavo ir pasinaudojo? 4. Kokios priemonės kokiais terminais galėtų iš esmės pagerinti MBA veiklos kokybę ir ryškiai sumažinti daromą neigiamą poveikį aplinkai? 5. Apie gyventojų skundus dėl MBA veiklos – ar daug skundų gaunama iš gyventojų, įmonių, kaip į juos reaguojama, pateikti atsakymų į gyventojų skundus kopijas (tik Kauno m. savivaldybė, Kauno RATC); 6. Apie priemones, kurių imtasi sprendžiant kvapų, sklindančių nuo Kauno MBA, problemą: pasiūlymai dėl konkrečių priemonių diegimo, inicijuoti klausimai Kauno RATC visuotiniame dalininkų susirinkime dėl Kauno MBA veiklos ir kvapų problemos, kitos įgyvendintos ar planuojamos įgyvendinti priemonės kopijas (tik Kauno m. savivaldybė, Kauno RATC) . Pritarta bendru sutarimu. )

Dėl užtvankų priežiūros ir poveikio aplinkai.
(KONSTATUOTA: Lietuvoje yra 1229 registruotų ir skaičiuojama apie 300 neregistruotų (bešeimininkių) užtvankų. Šalyje yra 98 hidroelektrinės (toliau - HE) (veikiančios - 96), o įrengtų žuvų pralaidų tik 26. Daugiau kaip 50 procentų upių neatitinka geros ekologinės būklės, o tai neatitinka ES aplinkosauginių teisės aktų keliamų reikalavimų ir tikslų. Hidroenergetika, kaip atsinaujinantis energijos išteklius, Lietuvoje nėra perspektyvus. Lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, lygumų upių energetinis efektyvumas yra labai mažas. Viena 2,5 MW galingumo vėjo jėgainė pagamina tiek pat energijos kiek šešios vidutinio dydžio mažosios HE, kurias pastačius ne tik pažeidžiamas upių vientisumas ir jų ekologinis stabilumas, bet ir užtvindoma virš 350 ha žaliųjų plotų. Šiuo metu Lietuvoje veikiančiose mažosiose HE (tokių didžioji dauguma) pagaminama tik 0,5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos, o apie 3 proc. elektros energijos pagaminama didžiosiose HE, tokiose kaip Kauno HES. Statistiniai duomenys rodo, kad pastaraisiais metais ES šalyse hidroenergetikos plėtra praktiškai iš viso nebevyksta, o kai kuriose šalyse (Vokietija, Prancūzija, Anglija) šios elektrinės palaipsniui stabdomos, o kai kurios ir demontuojamos. Praktika rodo, kad hidroenergetikos projektų kaštų ir naudos įvertinimas atliekamas vienpusiškai, dažnai apsiribojant nauda aplinkai tik emisijų išvengimu (CO2). Tačiau atliekant išsamų HE gyvavimo grandinės įvertinimą, upių ekosistemų praradimus, kraštovaizdžio suprastėjimą, papildomų miškų, žemės dirbamų plotų užtvindymą, reikalingas taikyti aplinkosaugos (migravimo koridorių atvėrimas praeivėms žuvims, mažesnę žalą žuvims darančios turbinos) sąlygas, saugos rizikos panaikinimą, užtvankos demontavimą, kai užtvankos naudojimas darosi nesaugus ir aplinkos atkūrimą, visa tai įvertinus matyti, kad lygumų šalyje HE veiklos sukuriama nauda, tiek atsinaujinančios energetikos, tiek ekonomine prasme yra mažesnė už daromą žalą aplinkai. Taip pat, būtina įvertinti tai, kad 2021 metais baigėsi 12 metų skatinimo laikotarpis, numatytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir beveik visoms Lietuvoje veikiančioms mažosioms HE nebebus skiriama valstybės parama. Be valstybės paramos daugumai šių HE nebeapsimokės tęsti veiklos. Būtina strategiškai įvertinti ir numatyti ar verta toliau remti tokių HE išlaikymą, ar reikalinga numatyti priemones padėsiančias pereiti prie kitos veiklos. Didelės problemos kyla ir dėl netinkamos HE eksploatacijos. Tais atvejais, kai mažosiose HE yra naudojamos nuotėkio režimo neatitinkančios turbinos (pvz. vandens pritekėjimas į tvenkinį daug kartų mažesnis už praleidžiamą vandens kiekį per turbiną), žemiau užtvankų esančioms upių atkarpoms yra daromas neigiamas poveikis, keičiamas hidrologinis režimas ir sutrikdomas vandens ekosistemų stabilumas. Neigiamas poveikis susidaro dėl dažnos vandens lygio kaitos upės atkarpoje žemiau HE dėl per didelio vandens pralaidumo turbinų paleidimo arba jų stabdymo metu. Pažymėtina, kad dažna ir staigi vandens lygio kaita yra pražūtinga vandens augalijai, dugno bestuburiams, žuvų ikrams ir mailiui. Taip pat, HE savininkams yra nustatyta prievolė teikti duomenis apie vandens lygio svyravimus upėje, juos skelbti viešai, tačiau didelė dalis HE savininkų šio reikalavimo nesilaiko. Upių atvėrimas yra svarbus veiksnys siekiant įgyvendinti ES gamtos apsaugos direktyvas. Lietuva yra įsipareigojusi plėsti NATURA 2000 tinklą, todėl siekiant didinti ir išsaugoti biologinę įvairovę bei natūralias buveines, būtina imtis aktyvių veiksmų. NUTARTA: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: - Parengti ilgalaikę upių atvėrimo strategiją. Strategija turėtų būti suderinta su suinteresuotomis pusėmis, apimti bešeimininkių ir savivaldybėms priklausančių užtvankų inventorizavimą; Numatyti upių atvėrimo strategijos, į kurią įeina užtvankų ardymo (demontavimo) finansavimo priemonės, programą; - Parengti teisės aktų, palengvinančių ir pagreitinančių hidrotechninių statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūrą, projektus; numatyti iki kada savivaldybės turi inventorizuoti visas savivaldybėje esančias užtvankas; - Iki gegužės 1 d. patvirtinti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles, numatytas Vandens įstatyme, arba parengti atitinkamą įstatymo projektą (perkeliant šias nuostatas į įstatymo lygmenį); - Užtikrinti, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos vykdytų šiuo metu veikiančių hidroelektrinių kontrolę ir užtikrintų, kad būtų laikomasi esamų aplinkosauginių reikalavimų ir teisės aktų nuostatų. Siūloma visas veikiančias hidroelektrines įtraukti į planinių patikrinimų planą; - Užtikrinti, kad hidroelektrinių savininkai viešai teiktų duomenis apie vandens debito matavimus realiu laiku; - Spręsti dėl prievolės užtvankų savininkams ir naudotojams nustatymo užtikrinti žuvų migraciją įrengiant žuvų pralaidas bei įgyvendinant priemones, susijusias su žuvų migracijos sąlygų gerinimu įstatymo lygiu; - Spręsti dėl leidimų ir mokesčio visoms hidroelektrinėms už naudojamus valstybinius gamtos išteklius įteisinimo; - Spręsti dėl elektros supirkimo iš hidroelektrinių savininkų, kurie nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų priemonių, ar nuolat pažeidinėja aplinkosauginius reikalavimus, atsisakymo; - Informuoti Aplinkos apsaugos komitetą apie priimtus sprendimus iki 2021 m. balandžio 1 d. Pritarta bendru sutarimu.)

Sumaniosios specializacijos koncepcijos įgyvendinimas viešojo valdymo reformos perspektyvoje
(Sprendimą šiuo klausimu priimti kitame Seimo Ateities komiteto posėdyje.)

Demografijos politikos valdymas: Seimo rezoliucijos ir LT 2050 nuostatų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė
(SVARSTYTA. Demografijos politikos valdymas: Seimo rezoliucijos ir „Lietuva 2050“ nuostatų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė. NUTARTA. Raginti Lietuvos Respublikos Vyriausybę: 1. formuojant ir įgyvendinant demografijos politiką Lietuvoje vadovautis 2023 m. birželio 15 d. Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ Nr. XIV-2075, 2022 m. vasario 22 d. Seimo Ateities komiteto rezoliucija „Dėl šalies demografinės politikos ir visuomenės raidos ateities“ Nr. V-2022-1785 (toliau – Rezoliucijos), 2022 m. gruodžio 9 d. Seimo Ateities komiteto protokoliniu sprendimu „Dėl talentų politikos ateities Lietuvoje“ Nr. 122-P-39 (toliau – Sprendimas) bei valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – Vizija „Lietuva 2050”) nuostatomis; 2. Rezoliucijų, Sprendimo ir Vizijos „Lietuva 2050“ nuostatas integruoti į peržiūrėtą ir atnaujintą Nacionalinį pažangos planą ir susijusias plėtros programas. )

Dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ svarstymo išplėstinio plano
(Svarstymą Komitete organizuoti pagal „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ (toliau – LT 2050) projekto struktūrą ir nuoseklumą.)

Lietuvos socialinis modelis: dabartinė politika, vizija „Lietuva 2050“ ir jos nuostatų įgyvendinimas
(Išklausyta informacija, tęsti parlamentinę kontrolę svarstomu klausimu.)

2024 m. balandžio 24 d. Valstybinio audito ataskaita „Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema“ Nr. VAE-2 ir 2018 m. kovo 16 d. Valstybinio audito ataskaita „Teisėkūros procesas“ Nr. VA-2018-P-40-6-2: rekomendacijų įgyvendinimo eiga
(Išklausyta informacija parlamentinės kontrolės klausimu)

Lietuva ir globali darbotvarkė: nacionaliniai interesai ir pozicija Ateities viršūnių susitikime
(Nuspręsta pasiūlyti Seimui priimti rezoliuciją dėl Lietuvos pozicijos Ateities viršūnių susitikime. Jos projektas bus svarstomas artimiausiuose komiteto posėdžiuose.)