Situacijos analizė dėl paramos priemonių, taikytų ryšium su COVID-19 pandemija bei karu Ukrainoje
(NUTARTA: Rekomenduoti Vyriausybei kartu su atitinkamus klausimus kuruojančiomis Finansų, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijomis, taip pat Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos: 1. Peržiūrėti priemonės „Subsidija įmonėms, veikiančioms itin paveiktuose sektoriuose, siekiant sušvelninti energijos kainų padidėjimo padarinius“ (toliau – paramos priemonė) apraše numatytus sektorius bei energijos išteklių suvartojimo ribą, kurią pasiekusios įmonės galėtų kreiptis dėl paramos. Taip pat pratęsti paraiškų teikimo terminus siekiant, kad paramos priemonė būtų prieinama platesniam juridinių asmenų ratui. Pažymėtina, kad Europos Komisijos numatyti kriterijai paramos priemonei taikyti ženkliai skiriasi: daug energijos suvartojantys vartotojai apibrėžti Energijos mokesčių direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punkte kaip įmonės, kurių energinių produktų pirkimas sudaro bent 3 procentus jų gamybos vertės. Lietuvoje numatyta taikyti 10 procentų visų įmonės sąnaudų riba ją skaičiuojant už 2021 metus, nors energijos išteklių kaštai reikšmingai padidėjo 2022 metais. Be to, Karo komunikato 2022 m. spalio 28 d. pakeitimais yra pratęsiama galimybė taikyti paramą iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei nurodoma, kad teikiama parama turi būti siekiama užtikrinti juridinių asmenų, veikiančių itin paveiktuose sektoriuose, veiklos tęstinumą laikinos krizės situacijoje; 2. Sukurti vieno langelio principu veikiantį informacinį puslapį juridiniams asmenims apie taikomas ir/ar planuojamas taikyti paramos priemones. )

Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių užtikrinimas
(2021 m. rugsėjo 8 dienos posėdyje Žmogaus teisių komitetas aptarė Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių užtikrinimo klausimus: apgręžimo praktikos taikymą (pažeidžiamų grupių padėties vertinimas, galimybė neteisėtai kirsti sieną dėl humanitarinių priežasčių, informacijos teikimas dėl galimybės pateikti prieglobsčio prašymą, sieną kirtusių asmenų laikinas apgyvendinimas pasienio užkardose, pasienio kontrolę vykdančių pareigūnų darbo sąlygos); bazinių humanitarinių poreikių užtikrinimą laikino apgyvendinimo vietose (gyvenimo sąlygos, perkėlimo eiga iš laikinųjų apgyvendinimo vietų, seksualinio smurto prevencija, „kastų sistemos“ susiformavimo užkardymas, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas, sveikatos priežiūra (įskaitant COVID-19 valdymą ir vakcinaciją); nepilnamečių švietimą; žiniasklaidos ir kitų subjektų galimybes stebėti ir vertinti situaciją; prieglobsčio prašymų nagrinėjimą (prieglobsčio prašymą pateikusių asmenų teisių užtikrinimas, iššūkiai, veiksmai priėmus sprendimą, savanoriškas išvykimas). Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pažymėjo, kad šiuo metu prioritetiniu uždaviniu išlieka sienos apsauga užtikrinant žmogaus teises. Humanitarinis koridorius išlieka, neteisėtai sieną kertantys asmenys yra nukreipiami į sienos perėjimo kontrolės punktus ar diplomatines atstovybes. Per rugpjūčio mėnesį apie 80 neteisėtai sieną bandžiusių kirsti asmenų dėl humanitarinių priežasčių buvo įsileisti į Lietuvą. Tarp jų buvo – 13 Baltarusijos piliečių, nepilnamečių, moterų ir 25 pilnamečiai vyrai. Į Lietuvą nebuvo įleistas ir apgręžtas 2 241 neteisėtas migrantas. Raudonojo kryžiaus atstovė pažymėjo, kad dabar reikia kuo greičiau iškelti asmenis iš nepritaikytų gyventi šaltuoju sezonu patalpų. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) padeda atrenkant ir identifikuojant prioritetinius atvejus ir teikia informaciją valstybės institucijoms apie pažeidžiamus asmenis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai informavo, kad darbui su pažeidžiamais asmenimis kuriamos mobiliosios komandos, kurios nuo spalio mėnesio periodiškai lankys visas migrantų apgyvendinimo vietas ir teiks būtinas socialines, sveikatos ir švietimo paslaugas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad trūksta teisinio reglamentavimo norint užtikrinti būtiniausių ligų gydymą sudėtingais atvejais, tad kiekvienu individualiu atveju yra bendradarbiaujama su Valstybine ligonių kasa. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius informavo, kad ministerija įsipareigoja suteikti ugdymą visiems mokyklinio amžiaus asmenims – buriamos mobilios mokytojų komandos, kurios pirmąjį pusmetį mokys vaikus lietuvių kalbos migrantų stovyklose. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė informavo, kad intensyvus darbas vykdomas siekiant išsiųsti tuos asmenis, kurie nesiprašė prieglobsčio. Šiuo metu yra priimtas 21 toks sprendimas, per 20 prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes asmenys sutiko savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, 53 asmenys jau yra išvykę savo noru, dėl 249 prašymų suteikti prieglobstį buvo priimtas neigiamas sprendimas. Šiuo metu teisme apeliacine tvarka yra nagrinėjamai 84 skundai. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius akcentavo, kad migracijos krizės klausimas turi būti sprendžiamas ne tik kaip nacionalinio saugumo klausimas. Būtina užtikrinti žmonių, kurie yra Lietuvos teritorijoje, žmogaus teises, todėl itin svarbus visų valstybės institucijų bendradarbiavimas šiam klausimui spręsti. Komitetas toliau stebės ir vertins esančią padėtį Lietuvoje.)

Europos Sąjungos vaiko teisių strategija
(2021 m. birželio 9 d. posėdyje Komitetas išklausė informaciją dėl Europos Sąjungos vaiko teisių strategijos. Tai yra pirmoji išsami ES lygmens strategija dėl vaikų, parengta atsižvelgus į dabarties realijas, įskaitant Covid-19 situaciją. Dokumento tikslas – padėti kuo geresnio gyvenimo pagrindus Europos Sąjungos ir viso pasaulio vaikams. Joje atsispindi vaikų teisės ir vaidmuo mūsų visuomenėje. Strategijos sritis pristatė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos skyriaus vadovė Laimutė Pilukaitė. Ji pažymėjo, kad rengiant Strategiją, dalyvavo ir patys vaikai. Strategijoje įtvirtintos šešios sritys, tai yra šeši politikos dėl vaikų „ramsčiai“, kuriuose apibrėžiami ES veiksmų artimiausiais metais prioritetai, siūlomi įvairūs tiksliniai veiksmai: Vaikų įtraukimas į demokratinius procesus. Nuo ankstyvos vaikystės vaikų ugdymas juos įtraukiant į žaliojo kurso, kitus visuomenei svarbius pilietinius, demokratinius procesus; Vaiko teisė išnaudoti savo potencialą, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Europos vaiko garantijų sistema. Pagalba tais atvejais, kai vaikams gresia atskirtis dėl šeimos pažeidžiamos padėties, sveikatos ar kitų nepalankių aplinkybių; Vaikų teisė augti be smurto. Pagrindiniai aspektai: „ne“ – fizinėms bausmėms, „ne“ – patyčioms; „ne“ – prievartai, taip pat ir seksualinei; Vaikų teisė į jų interesus atitinkantį teisingumą. Specializuoti teisėjų mokymai; teisminių veiksmų alternatyvos, pagalba civiliniame procese; Vaikų teisė naršyti saugioje skaitmeninėje aplinkoje. Visiems vaikams užtikrinamas saugus internetas bei nuotolinio mokymo prieinamumas (jei yra toks poreikis); Vaikų teisės visame pasaulyje ir daugiašalėje erdvėje. Pagalbos programos kitų šalių vaikams; vaikų išnaudojimo darbe užkardymas, migrantų vaikų teisės bei apsauga. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigiamai įvertino vaikų įtraukimo iniciatyvas tiek sprendžiant vaikams, tiek visai visuomenei svarbius klausimus. T. V. Raskevičius, be kita ko, teiravosi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kaip Lietuva yra pasirengusi įgyvendinti Strategijos uždavinius nacionaliniu lygmeniu, ar tam tikros sritys yra įgyvendinamos. I. Skuodienė patikino, kad jau kuriama Vaikų taryba, kurios nariais bus 15 vaikų iš visos Lietuvos. Kaip sudėtingą ir daug dėmesio reikalaujančią sritį direktorė įvardijo vaikų psichinės sveikatos problemas. Komiteto narys Andrius Navickas nuogąstavo, kad galima ir tokia padėtis, kai Tarybos veikloje ar kitokiose iniciatyvose dalyvaus tik aktyviausi vaikai, kurie atstovaus tokiems patiems kaip jie. Tuo metu uždaresni vaikai gali likti neišgirsti. I. Skuodienė patikino, kad Vaikų tarybos veikloje siekiama, jog vaikai pateiktų visiems vaikams svarbius klausimus.)

Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Balandžio 28 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 metų veiklos ataskaitos pristatymą. Ataskaitą pateikė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. Žurnalistų etikos inspektorė pažymėjo, kad tradicinėje žiniasklaidoje rimtų profesinių pažeidimų mažėja. Nustatytų pažeidimų skaičius – didžiausias socialiniuose tinkluose, nors socialiniuose tinkluose skelbiamai informacijai galioja Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, Asmens duomenų teisinės apsaugos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažeidimai socialiniuose tinkluose dominavo ir kalbant apie neigiamą viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams. Neapykantos kalba taip pat persikelia į socialinius tinklus. Tačiau G. Ramanauskaitė pastebėjo, kad socialinių tinklų administratoriai greitai reaguoja į neapykantos kalbą ir šalina tokią informaciją. Teisė į asmens duomenų apsaugą 2020 metais aktyviausiai siekta teisės į asmens duomenų apsaugos gynybą – gauti 142 skundai. Teisę į savo privataus gyvenimo apsaugą, pateikdami skundus žurnalistų etikos inspektoriui, gynė 74 žmonės. Per ataskaitinį laikotarpį gautas 41 skundas siekiant apginti juridinio asmens dalykinę reputaciją, nors tai ne Tarnybos kompetencija. 114 atvejų asmenys kreipėsi į Tarnybą dėl žiniasklaidoje pažeistų pagrindinių visuomenės informavimo principų (teisingos, tikslios ir nešališkos informacijos, nuomonių įvairovės, atsakymo teisės, pagarbos žmogui, etiško ir sąžiningas nuomonių reiškimo). Nepilnamečių teisės, skundai dėl dezinformacijos, sveikatos duomenų skelbimo Palyginti su praėjusiu laikotarpiu, 2020 metais Tarnyba gavo žymiai mažiau skundų dėl galimai pažeistų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų – gauti 39 skundai; skundų dėl nesantaikos, diskriminacijos ar neapykantos kurstymo lyties, socialinės padėties, rasės ir kitais pagrindais – gauta 18 skundų. Pandemija lėmė aktyvesnį žmonių kreipimąsi dėl dezinformacijos – gauti net 43 skundai. 2020 metais pagausėjo gautų skundų dėl sveikatos duomenų skelbimo ir rinkimo – tai lėmė koronaviruso sukelta pandemija. Skųstasi dėl viešintos informacijos apie galimą asmenų užsikrėtimą COVID-19. 2020 metais Tarnyboje taip pat buvo gauta skundų dėl itin senose publikacijose skelbiamų asmens duomenų siekiant įgyvendinti teisę būti pamirštam. 2020 metais išliko nepakitusi kryptis, kad daugiausia skundų gauta dėl internete paskleistos informacijos – 336; iš jų – 148 dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos informacijos, iš jų 105 skundai pateikti dėl socialinio tinklo Facebook paskyrų. Nors panašus skaičius skundų gautas ir dėl tradicinėse visuomenės informavimo priemonėse tvarkomų asmens duomenų, tačiau stebima skundų dėl įvairiuose socialiniuose tinkluose galimai padarytų pažeidimų didėjimo tendencija. Gautuose skunduose dėl socialiniuose tinkluose skelbiamų asmens duomenų vis dar pastebima, kad vartotojai skelbdami asmens duomenis siekia „bausti viešumu“ ar atgauti skolas. 2020 metais sumažėjo skundų dėl televizijos programose paskelbtos informacijos – gauti 34 skundai, dauguma jų buvo dėl komercinių transliuotojų programų turinio. Konsultavimas ir informavimas Per 2020 metus Tarnyba iš viso suteikė 1179 konsultacijas. Daugėjo klausimų dėl situacijų, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Be kita ko, koronaviruso sukelta pandemija turėjo įtakos Tarnybos teiktų konsultacijų specifikai. Asmenys labai dažnai konsultavosi su Tarnybos specialistais dėl padažnėjusių COVID-19 pacientų asmens duomenų skelbimo žiniasklaidoje. (Informacija apie asmens diagnozę, sveikatos būklę, prognozes, gydymą yra laikoma žmogaus privataus gyvenimo dalimi, kurią viešai skelbti galima tik paties asmens sutikimu. Išimtis gali būti daroma tik aukščiausio lygio viešųjų asmenų atžvilgiu). Pagrindinė žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija yra nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, taip pat duomenų subjektų pateiktus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Tarnybai tenka ir atsakomybė būti vienintele institucija Lietuvoje, paskyrusia savo atstovą nacionaliniu kontaktiniu asmeniu, tiesiogiai bendradarbiaujančiu su didžiosiomis informacinių technologijų kompanijomis (Facebook, Microsoft, Twitter ir Youtube) kovojant su neapykantą kurstančia kalba (angliškai – hate speech) internete. Parlamentinę Tarnybos veiklos kontrolę vykdo Seimas. Žurnalistų etikos inspektorius privalo kartą per metus atsiskaityti Seimui pateikdamas metinę savo ir Tarnybos veiklos ataskaitą.)

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, suteikiantys galimybes įmonėms 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos patirtus nuostolius perkelti į 2019 metus.
(Išklausyta informacija)

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų ataskaitos pristatymą. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, 2020 metų ataskaitoje pateikiamą statistiką, taip pat ir probleminius vaiko teisių užtikrinimo aspektus daugeliu atveju nulėmė pandeminio laikotarpio ypatumai. Viena didžiausių problemų kontrolierė įvardijo institucijų gebėjimo bendradarbiauti trūkumą, taip pat individualios pagalbos vaikui ir šeimai trūkumą, kritiškai įvertino bendro vardiklio taikymą kovoje su Covid-19 ugdymo ir švietimo procese. Įvertinęs ataskaitoje išdėstytas problemas, komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl būtinybės užtikrinti optimaliausias priemones švietimo, ugdymo, sveikatos srityse, siekiant maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes vaiko fizinei, emocinei, socialinei sveikatai pasibaigus pandemijai. Kalbėdama apie individualių paslaugų stygių, E. Žiobienė atkreipė dėmesį į skaudžius skyrybų atvejus, kai reikia spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo su vaiku klausimą. Pavyzdžiui, kai vaikas gyvena su mama, tėčio niekas nekonsultuoja, neparuošia trumpiems susitikimams su vaiku. Pagalba emocinių problemų turintiems vaikams biurokratiniu požiūriu yra suteikiama, tačiau kelia abejonių paslaugos kokybė (nepakankami atsižvelgiama į individualius poreikius arba pagalba suteikiama pavėluotai). E. Žiobienė pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija dažnu atveju veikia tik kaip „gydymo ministerija“, o ne sveikatos. Kol liga nėra nustatyta – nėra ir prevencinės pagalbos. Dažniausiai vaikų problemos sprendžiamos tik per socialinės apsaugos prizmę, ir tai nėra gerai. Kontrolierės teigimu, švietimas gali daug kompensuoti užtikrinant vaiko sveiką gyvenseną, socializaciją, gerą emocinę sveikatą. Tačiau ydinga tai, kad įstatymu sureguliuoti dalykai dažnai susiaurinami savivaldos ar kitais poįstatyminiais teisės aktais. Kontrolierė taip pat kalbėjo apie tai, kad nuotolinis ugdymas yra ypač žalingas vaikų socializacijai, todėl toks mokymo būdas galimas tik esant neatidėliotinai būtinybei. Dabar dažnai, anot pareigūnės, vaikai neina į mokyklas dėl prasto testavimo organizavimo. Blogai įvertintas ir bendro vardiklio taikymas, kai vaikai lieka mokytis nuotoliniu būdu tose vietovėse, kur nėra daug Covid-19 susirgimų atvejų. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo gautas vaikų skundas dėl likviduojamos Vilniaus futbolo mokyklos, kuriame vaikai nurodė, kad priimant sprendimus, nebuvo išklausyta jų nuomonė. Pasak E. Žiobienės, bet koks proporcingai nepagrįstas vaikų uždarymas namuose, vaikų eliminavimas sprendžiant jiems aktualius klausimus, gresia vaiko, ypač paauglio, socializacijai ir fizinei būklei. Kontrolierė kritiškai vertino vaiko teisių srities priskyrimą išskirtinai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Jos nuomone, tai lemia, kad vienos ministerijos kritikuoja kitas, neprisiimdamos atsakomybės už savo sritį. Vaikas yra žmogaus teisių subjektas, ir jo teisės turi būti saugomos pagal pilnas visų sričių kompetencijas. Dabar vaiko problemos yra peradresuojamos vienų kitiems ir dėl to net ir teisingi biurokratiniai veiksmai vaikų ir šeimos situacijos realiai nesprendžia.)

Užimtumo tarnybos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos pagalbos priemonės, nukentėjusiems nuo Covid-19
(Išklausyta informacija)

„Dėl VMI administruojamų paramos verslui nukentėjusiam nuo COVID-19 priemonių“.
(Išklausyta informacija)

"Covid-19 testų kainos ir kokią įtaką turėjo PVM lengvata".
(Išklausyta informacija)

Dėl Europos Sąjungos skaitmeninio žaliojo pažymėjimo ir nacionalinio COVID-19 imuniteto sertifikato
(Informacija išklausyta.)

Dėl karantino metu taikomų apribojimų ir veiklos perspektyvų sveikatingumo ir sporto srityje
(NUTARTA: 1. Pritarti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktoms sporto srityje veikiančių juridinių asmenų dėl COVID-19 pandemijos negautų pajamų kompensavimo priemonėms ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašant kuo skubiau imtis veiksmų jas įgyvendinant ir spręsti paramos sporto sektoriui klausimą. 2. Prašyti Vyriausybės įvertinus rizikas ieškoti galimybių mažinti apribojimus ir leisti sveikatingumo ir sporto paslaugas teikiančiam sektoriui veikti. )

Dėl paramos priemonių turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriui antrojo karantino metu
(Komiteto 2021 m. gegužės 12 d. posėdyje  pakartotinai  priimtas sprendimas LR Vyriausybei: NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. Pakartotinai įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1.1. priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ realaus vykdymo, taip pat atskiros subsidijų priemonės Turizmo sektoriui sukūrimo tikslingumo; 1.2. šiuo metu taikomos palūkanų kompensavimo tvarkos peržiūros numatant, kad palūkanų kompensavimo mechanizmas būtų taikomas ir paskoloms, paimtoms iki 2020 m. sausio 1 d.; 1.3. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos apgyvendinimo paslaugoms pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad paramos priemonė – pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimas - nepasieks visų turizmo rinkos dalyvių (ši priemonė negali būti taikoma kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų versle), apsvarstyti ir kitas specifines paramos priemones; 1.4. turizmo srities priemonių, skirtų šio sektoriaus konkurencingumui didinti, finansavimo įtraukimo į Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių planą kaip atskirai vykdomos reformos; 1.5. su Galimybių pasu siejamų atvėrimų, papildomai numatant priemones turizmo sektoriui. 2. Išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. gegužės 21 d. Komiteto 2021 m. kovo 23 d. sprendimas NUTARTA: Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės: 1. įvertinti papildomas paramos priemones bei sprendimus, aktualius turizmo, viešbučių ir restoranų sektoriams dėl: 1) subsidijų lubų pakėlimo verslo subjektams būtinumo; 2) poreikio peržiūrėti taikomas subsidijų skyrimo tvarkas, siekiant spartinti paramos skyrimo tempus; 3) pridėtinės vertės mokesčio lengvatos laikino išplėtimo ir viešbučių sektoriui; 4) galimybių taikyti darbo užmokesčio subsidijas asmenims, netekusiems darbo antrojo karantino laiku, kurie grįžta į aktyvią darbo rinką; 5) kreipimosi į Lietuvos bankų asociaciją dėl paskolų moratoriumo atnaujinimo galimybių; 6) poreikio imtis veiksmų, numatant de minimis paramos lubų padidinimą; 7) galimybių numatyti papildomą reikiamą finansavimą aukščiau išdėstytoms priemonėms ir sprendimams įgyvendinti; 8) galimybių Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plane numatyti finansavimą turizmo sektoriui; 2. išvadas Ekonomikos komitetui pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 13 d. bei jas pristatyti gyvai Ekonomikos komiteto artimiausiu metu organizuojamuose klausymuose.)

Dėl aktualios statistinės informacijos pristatymo apie šalies ekonominę, finansinę bei socialinę situaciją ir taikomų bei suplanuotų taikyti COVID-19 pandemijos paramos priemonių verslui eigą.
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas: atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Lietuvos statistikos departamento atstovų ir kitų asmenų Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 24 d. posėdyje pateiktą informaciją apie viešai jau teikiamą ir dar planuojamą reguliariai teikti statistinę informaciją apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę bei taikomų ir numatytų taikyti COVI-19 pandemijos paramos verslui priemonių eigą; atkreipdamas dėmesį į tai, kad šiuo metu statistinė informacija apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę yra teikiama įvairiose skirtingose informacinėse platformose skirtingu reguliarumu, dažniausiai mėnesio tikslumu, o toks dažnumas yra nepakankamas atsižvelgiant į dėl pandemijos greitai kintančią padėtį šalyje; įvertindamas svetainėje www.koronastop.lrv.lt iki šių metų sausio vidurio savaitės reguliarumu skelbtą statistinę informaciją, remiantis 2020 m. balandžio 22 d. Ekonomikos komiteto sprendimu prašyti Vyriausybės „aktualią statistinę informaciją <...> nuolat ją kas savaitę atnaujinant teikti Komitetui“; nusprendė: 1. pritarti Ekonomikos komiteto posėdyje atsakingų institucijų atstovų išdėstytiems planams - artimiausiu laiku užtikrinti statistinės informacijos reguliarų skelbimą vienoje informacinėje platformoje; ir 2. pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei apsvarstyti tokius su statistinių rodiklių viešinimu susijusius pakeitimus: 2.1. užtikrinti, kad reguliariai teikiama statistinė informacija apie šalies ekonominę, socialinę ir finansinę būklę pilnai apimtų 2020 m. balandžio 22 d. Ekonomikos komiteto sprendimu patvirtintą statistinių duomenų lentelę (išsiųstą Vyriausybei 2020 m. balandžio 23 d.) ir svetainėje www.koronastop.lrv.lt iki šių metų sausio vidurio savaitės reguliarumu skelbtą statistinę informaciją; 2.2. užtikrinti, kad teikiama statistinė informacija apie taikomų ir suplanuotų taikyti COVID-19 pandemijos paramos priemonių verslui eigą apimtų visas taikomas ir suplanuotas priemones; 2.3. užtikrinti, kad visa aukščiau minima statistinė informacija būtų skelbiama vienoje informacinėje platformoje ir kas savaitę teikiama raštu Ekonomikos komitetui. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos
(Kovo 17 d. posėdyje Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai domėjosi, kokios yra galimybės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose ir kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse gauti socialinėms kampanijoms neatlygintinai skiriamą reklamos dalį ir kurioms kampanijoms yra suteikiami prioritetai. Apie socialinės informacijos transliacijas LRT programose, Komisiją supažindino viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ Komunikacijos departamento vadovė Rūta Putnikienė. Pranešėja apžvelgė 2018–2020 m. nemokamos socialinės reklamos LRT televizijos kanaluose dinamiką, kuri rodo kasmetinį neatlygintinų socialinės informacijos klipų transliacijos augimą: 2018 m. – 55 proc., 2019 m. – 56 proc., 2020 m. – 70 proc. LRT televizijos kanalų neatlygintinai transliuojamos socialinės reklamos kiekis yra keliasdešimt kartų didesnis nei kitų televizijų. R. Putnikienė informavo, kad nuo 2020 m. birželio mėn. vienai socialinei kampanijai neatlygintinai yra skiriama 30 klipų. Turint ribotą eterio laiką, buvo būtina priimti sprendimus, todėl peržiūrėjus tvarką, nuo didžiulio kiekio klipų ribotam skaičiui kampanijų buvo pereita prie optimalaus klipų kiekio didesniam kampanijų skaičiui. Kilus pandemijai, parengti ir dideliu dažniu transliuoti televizijos klipai apie COVID-19 viruso prevenciją. LRT televizijos kanalais ištransliuotos 22 tiesiogiai su pandemija susijusios kampanijos, kurių bendras transliacijų laikas – 1 178 min. arba 20 val. LRT toliau tęsia savo misiją ir prisijungė prie Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamos komunikacijos kampanijos apie skiepus nuo COVID-19. LRT transliuoja renginius, labdaros koncertus, kurių metu renkamos piniginės lėšos socialiai pažeidžiamoms grupėms, visuomenei aktualioms socialinėms problemoms spręsti. Siekiant užtikrinti efektyvų lėšų pritraukimą, per metus rengiami keturi labdaros renginiai, kurių komunikacijai LRT skiria ypatingą dėmesį. Nacionalinio transliuotojo atstovė pažymėjo, kad 2018 m. liepos mėnesį LRT priėmė sprendimą nebetransliuoti rėmimo pranešimų, susijusių su lažybomis ar lošimais. Lošimų priežiūros tarnybos prašymu, LRT televizijoje 2017–2020 m. buvo transliuojami tarnybos parengti prevenciniai klipai, kuriems buvo skirtos 924 minutės eterio. R. Putnikienei apžvelgus galimybes transliuoti informaciją LRT eteryje ir esant būtinybei prisitaikyti prie kintančio poreikio visuomenėje, pandemijos bei kitų būtinų priimti sprendimų, 30 nemokamų TV klipų transliacijų išlieka ir yra skiriamos visiems besikreipiantiems socialiniams partneriams. Komisijos posėdyje dalyvavę viešosios įstaigos „Jaunimo linija“, Maltos ordino pagalbos tarnybos (Maltiečiai) atstovai pabrėžė, kad labai vertina tokią galimybę. Ignas Rubikas, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas ir Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) tarybos narys, Komisijos narius supažindino su VVSSF sukauptų lėšų iš Vyriausybės nustatyto procento iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir tabaką, panaudojimą visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant ir socialinę reklamą. Pranešėjas pateikė skaičius: 30–40 proc. visų VVSSF lėšų yra skiriama socialinės informacijos komunikacijos kampanijai. 2020 m. viešajai komunikacijos kampanijai buvo skirta 1,2 mln. eurų, 2021 m. yra numatyta skirti 750 tūkst. eurų lėšų. VVSSF skiriamomis lėšomis, planuojant socialinės ir šviečiamosios informacijos sklaidą, galima pasitelkti visus svarbiausius komunikacijos kanalus, ne tik nacionalinę, bet ir regioninę spaudą, kitas visuomenės informacijos sklaidos priemones, tokiu būdu yra pasiekiamas platus auditorijos ratas. I. Rubikas pažymėjo, kad 2021 m. komunikacijos kampanija apims tiek COVID-19 viruso prevencijos kampaniją, tiek ir informaciją apie skiepus nuo COVID-19. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl tinkamiausių kanalų ir kitų aspektų šioms kampanijoms parinkimo. Komisija išklausė informaciją dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos. )

Dėl UAB „Verslo ir investicijų garantijos“ (INVEGA) reikalavimų turgavietės prekeiviams grąžinti I karantino laiku išmokėtas lėšas pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“.
( NUTARTA: Siekiant išvengti situacijų, kai turgaviečių prekeiviai, I karantino laiku gavę paramą pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“, vėliau INVEGA yra prašomi paminėtas lėšas grąžinti nurodant, kad turgavietės prekybos vietos nuomos sutartys, nors įregistruotos Registrų centre, tačiau teisės į paramą pagal paminėtą priemonę nesuteikia, nes turgavietės prekeiviai nuomojasi ne patalpas, skirtas ekonominei veiklai vykdyti, o sudaro nuomos sutartis dėl žemės sklype esančių kiemo aikštelių, nors turinio prasme sutarties šalys sąvoką „prekybos vieta“ supranta ir vertina kaip patalpų nuomą; be to, tokie turgavietės prekeiviai galimybės gauti I karantino laiku taikytą turgavietės mokesčio kompensaciją nebeturi pasibaigus paminėtos priemonės taikymo laikui; Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su INVEGA siūlytina: 1. įsteigti rizikos ir kokybės valdymo komitetą (kaip analogišką šiuo metu veikiančiam Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kuris, reaguodamas į dėl Covid-19 pandemijos esamą teisinį reguliavimą ir dėl to verslo subjektams kylančius vis naujus iššūkius, be kita ko analizuotų informaciją bei teiktų pastabas dėl konkrečių rizikų valdymo; 2. pakartotinai įvertinti I karantino laiku galiojusios priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašo sąlygas, kartu įvertinant ir tai, kad nuomotojai su turgaviečių prekybininkais sudarytomis prekybos vietų nuomos sutartimis nuomojo prekybos vietas, t.y. laikinus statinius paviljonus, kurie vadovaujantis teisės aktais, kaip laikini statiniai, nėra registruotini Registrų centre. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl Imuniteto paso ir jo įtakos ekonomikai
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdžio sprendimą dėl svarstyto parlamentinės kontrolės klausimo “Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės” ; įvertindamas siekį greičiau saugiai atlaisvinti įvairias veiklas Lietuvoje nuo COVID-19 pandemijos suvaržymų ir siekdamas mažinti neigiamas jų pasekmes valstybės ekonomikai ir finansams, taip pat didinti saugaus asmenų judėjimo galimybes šalies viduje ir keliavimo į/iš Lietuvos Respubliką saugumą; sveikindamas Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą dėl rengiamo teisėkūros pasiūlymo dėl „skaitmeninio žaliojo paso“, nusprendė: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Į rengiamą Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano projektą Recovery and Resilience Facility (toliau – RRF planas) įtraukti Turizmo sektoriaus priemones, sudarančias esminių turizmo sektoriaus pokyčių ir transformacijos į žaliąjį kursą prielaidas, taip pat investicijų į turizmo infrastruktūrą efektyvumo didinimą ir inovacijoms palankią verslo aplinką regionuose, šioms priemonėms ir veiksmams įgyvendinti numatant 15 mln. eurų biudžetą. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių RRF plano komponentų yra skaitmeninė transformacija, apimanti skaitmeninių technologijų ir procesų reformas, išnagrinėti startuolio E-imuniteto/skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.3. Neatidėliotinai imtis konkrečių veiksmų, kad būtų paspartinti Registrų centro pagal Europos Komisijos rekomendacijas kuriamo „Imuniteto paso“ (lietuviško COVID-19 skiepų sertifikato) kūrimo ir testavimo užbaigimo darbai ir iki balandžio pradžios būtų sukurta bandomoji versija. Svarbu, jog šio paso informacija būtų teikiama lietuvių/anglų kalbomis, jo išdavimas ir naudojimas būtų paprastas ir paremtas skaitmeniniais sprendimais. 2. Pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, nustatyti asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, laisvesnio keliavimo Lietuvos Respublikoje režimo ir naudojimosi paslaugomis tvarką. 3. Pasiūlyti Užsienio reikalų ministerijai įvertinti tarpvalstybinių susitarimų su Europos Sąjungos valstybėmis ir trečiosiomis šalimis, pvz., Izraelio Valstybe, dėl asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, judėjimo atlaisvinimo pasirašymo galimybes, taip pat dėl pripažįstamo imuniteto/skiepų paso formato, kad nekiltų painiavos kiekvienai šaliai išduodant skirtingas nacionalines pažymas ar kuriant mobiliąsias programėles. )