Ar žinojote, kad?

Parlamentinės demokratijos laikotarpis Lietuvoje truko kiek ilgiau negu 6 metus 

Parlamentinės demokratijos laikotarpis 1918–1940 metų Lietuvoje truko tik 6 metus 10 mėnesių ir 11 dienų, arba 82 mėnesius (nuo 1920 m. gegužės 15 d. iki 1927 m. balandžio 12 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad parlamentinės demokratijos laikotarpis nesibaigė su 1926 m. gruodžio 17 d. įvykdytu valstybės perversmu, tačiau parlamentinės demokratijos laikotarpio pabaiga buvo šio perversmo pasekmė. Perversmo metu įvykusi valdžių kaita išlaikė teisinę regimybę, iš pareigų atsistatydino Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Seimo Prezidiumo nariai, į šiuos postus buvo išrinkti kiti atstovai. Seimas ir toliau dirbo. Tačiau, po kelių mėnesių, 1927 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas, remdamasis Lietuvos Valstybės Konstitucija, paleido Trečiąjį Seimą, bet nepaskelbė naujo Seimo rinkimų datos, todėl 1927 m. balandžio 12 d. laikoma konstitucinio perversmo data ir parlamentinės demokratijos pabaiga. Lietuva be parlamento gyveno ateinančius 112 mėnesių, iki 1936 m. rugsėjo 1 d., kai į pirmąjį posėdį susirinko Ketvirtasis Seimas, kurio galios buvo apribotos. 

1920–1927 metais Seimo kadencija truko 3 metus 

1922 m. demokratinė Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino 3 metų Seimo kadenciją, tačiau 1928 ir 1938 m. autoritarinės Lietuvos Konstitucijos įtvirtino 5 metų Seimo kadenciją. 1920–1926 m. Lietuvos Respublikos Seimo ir Prezidento kadencijų trukmė sutapdavo. Prezidentą rinkdavo naujai susirinkęs Seimas. 

Palyginimui: 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad Seimas renkamas 4 metų kadencijai. 

1920–1927 m. Seimą rinko Lietuvos piliečiai nuo 21 metų amžiaus 

Steigiamąjį Seimą rinko Lietuvos piliečiai, kuriems rinkimų dieną buvo suėję 21 metai, tačiau tik šio Seimo rinkimuose buvo padaryta išimtis. 1920 m. kovo 25 d. suteikta teisė Lietuvos kariams rinkti Seimo narius, būtent karių amžiaus cenzas buvo sumažintas iki 17 metų amžiaus. Pagal 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstituciją Seimo narius galėjo rinkti abiejų lyčių visateisiai Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną buvo suėję 21 metai. Pagal 1928 ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijas Seimo narius galėjo rinkti Lietuvos piliečiai, kuriems rinkimų dieną buvo suėję 24 metai. 

Palyginimui: 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

1920–1927 m. Seimo nariu buvo renkami Lietuvos piliečiai nuo 24 metų amžiaus 

Pagal 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstituciją Lietuvos Respublikos Seimo nariu galėjo būti renkami 24 metų visateisiai Lietuvos Respublikos piliečiai vyrai ir moterys. Pagal 1928 ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijas Seimo nariu galėjo būti renkamas Lietuvos pilietis, kuriam rinkimų dieną buvo sukakę 30 metų. 

Palyginimui: šių dienų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinta, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė