Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondas 2028–2034 m. laikotarpi
(1. Išklausyta Finansų ministerijos informacija apie ES Tarybos Ad hoc darbo grupėje dėl Daugiametės finansinės programos vykstančių derybų dėl Nacionalinių regioninės ir partnerystės planų (toliau – NRPP) reglamento pažangą; 2. Pritarti Europos reikalų komiteto nuomonės dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas 2028–2034 m. Europos klestėjimo ir saugumo fondas ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros bei žuvininkystės ir jūrų reikalams ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 ir Reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509; COM(2025) 565 final, projektui.)

Dėl žmogaus teisių užtikrinimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje
(Buvo išklausyta Rokiškio psichiatrijos ligoninės vadovybės informacija apie pacientų gyvenimo sąlygas, sveikatos priežiūrą, teikiamą psichologinę pagalbą, gyvenimo sąlygas, užimtumo galimybes. )

Dėl Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų įgyvendinimo 2024-2026 metų plano ataskaitos ir pasirengimo 2027-2030 metų plano tvirtinimo etapui
(Birželio 3 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje buvo įvertinti Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų (toliau - Nacionalinė darbotvarkė) įgyvendinimo 2024–2026 metų laikotarpio rezultatai ir aptartas pasirengimas naujam 2027–2030 metų plano įgyvendinimo etapui. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, atsakingo už Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimo koordinavimą, atstovė savo pranešime akcentavo, kad darbotvarkė yra ilgalaikė strateginė kryptis, įgyvendinama etapais, siekiant nuosekliai mažinti priklausomybių mastą, stiprinti visuomenės sveikatą ir mažinti su priklausomybėmis susijusią žalą. Vertinant pasiektą pažangą 2024–2026 metų laikotarpiu pažymėta, kad dalis numatytų priemonių buvo įgyvendintos arba sėkmingai tęsiamos. Išskirta žemo slenksčio paslaugų plėtra, kuri reikšmingai padidino pagalbos prieinamumą rizikos grupėms ir prisidėjo prie infekcijų bei perdozavimo prevencijos. Taip pat fiksuojamos teigiamos visuomenės sveikatos tendencijos – sumažėjo su švirkščiamųjų narkotikų vartojimu susijusių ŽIV atvejų skaičius, o narkotikų vartojimas tarp nepilnamečių pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius du dešimtmečius. Pažanga matoma ir prevencijos srityje, ypač plečiant ankstyvosios intervencijos programas jaunimui, kurios pasiekia vis didesnę tikslinę grupę. Reikšmingi pasiekimai įvardyti ir teisėsaugos bei kontrolės srityse. Policija stiprina kovą su organizuotu nusikalstamumu, didėja nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliai, o muitinės ir sienos apsaugos institucijos gerina kontrabandos kontrolę bei technologinius sprendimus. Taip pat plėtojamos gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugos, didinamas jų prieinamumas tiek bendruomenėje, tiek bausmių vykdymo sistemoje, kas prisideda prie efektyvesnio priklausomybės problemų sprendimo. Nepaisant šių teigiamų rezultatų, pristatyme aiškiai identifikuotos ir esminės problemos. Pagrindinė kliūtis – finansavimo trūkumas. Kadangi darbotvarkės įgyvendinimui nebuvo skirta papildomų valstybės biudžeto lėšų, todėl daug veiklų vykdomos remiantis institucijų turimais resursais arba projektiniu principu. Tai kelia riziką priemonių tęstinumui ir riboja galimybę įgyvendinti sudėtingesnius, ilgalaikius sprendimus. Taip pat išskirta silpna stebėsenos sistema – duomenų prieinamumas ir kokybė nėra pakankami, todėl sunku objektyviai vertinti politikos efektyvumą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus. Papildomai pažymėta, kad darbotvarkės įgyvendinimą apsunkina administracinės kliūtys, nevienodas institucijų įsitraukimas. Kai kuriose srityse, ypač kovojant su narkotikų platinimu skaitmeninėje erdvėje, valstybės atsakas nėra pakankamai efektyvus, o naujos rizikos auga greičiau nei gebėjimas jas suvaldyti. Taip pat išlieka problemų užtikrinant paslaugų prieinamumą regionuose bei kuriant veiksmingus kontrolės mechanizmus. Analizuojant pirmojo įgyvendinimo etapo patirtį konstatuota, kad dauguma priemonių orientuotos į vadinamąsias „minkštąsias“ intervencijas – prevenciją, švietimą, metodikų rengimą ir paslaugų teikimą. Nors šios priemonės įgyvendinamos gana sklandžiai, struktūriniai sprendimai, reikalaujantys didesnių finansinių ir organizacinių resursų, įgyvendinami lėčiau. Tai rodo poreikį stiprinti sisteminį požiūrį ir didinti investicijas į kompleksinius sprendimus. Naujas darbotvarkės įgyvendinimo etapas: prioritetų peržiūra ir sisteminių sprendimų poreikis: rengiant naują 2027–2030 metų planą, 2026 m. gegužės 21 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento iniciatyva buvo suorganizuotos kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo apie 30 įvairių institucijų ekspertų. Kadangi šiuo metu vyksta naujojo darbotvarkės įgyvendinimo plano rengimo etapas, susitikimo metu buvo įvertinta 2024–2026 metų darbotvarkės įgyvendinimo patirtis, aptarti pasiekti rezultatai ir kylančios problemos, taip pat diskutuota dėl 2027–2030 metų plano prioritetų. Akcentuota būtinybė peržiūrėti prioritetus ir stiprinti labiausiai pažeidžiamų grupių apsaugą. Didžiausias dėmesys skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimui, tikslų išgryninimui ir būtinybei planuoti realiai įgyvendinamas priemones, pagrįstas aiškia rizikų ir reikalingų išteklių analize. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikams ir jaunimui – siekiama plėsti ankstyvąją prevenciją, gerinti gydymo prieinamumą ir stiprinti saugumą skaitmeninėje erdvėje. Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti perdozavimo prevencijai, didinant naloksono prieinamumą, bei stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, tobulinant turto konfiskavimo ir kontrolės mechanizmus. Ne mažiau svarbi kryptis – tiekimo grandinių kontrolės stiprinimas, ypač pašto siuntų ir logistikos srityje. Diskusijos metu Komisijos nariai akcentavo būtinybę pereiti nuo strateginių dokumentų prie konkrečių, apčiuopiamų veiksmų įgyvendinimo ir aiškesnės atsakomybės tarp institucijų pasiskirstymo. Buvo pažymėta, kad darbotvarkėje numatyti prioritetai yra aktualūs, tačiau jų įgyvendinimas turi būti orientuotas į realius rezultatus, ypač sprendžiant vaikų psichiatrų trūkumo, ilgalaikės reabilitacijos prieinamumo ir vaikų saugumo, įskaitant skaitmeninę erdvę, klausimus. Komisijos nariai taip pat pabrėžė, kad sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas patikimais, aktualiais ir metodologiškai pagrįstais duomenimis, o pateikiami rodikliai turi būti nuosekliai analizuojami kaip visuma, aiškiai paaiškinant jų tarpusavio ryšį ir reikšmę. Akcentuotas poreikis užtikrinti duomenų kokybę ir skaidriai juos komunikuoti visuomenei. Kartu iškeltas kontrolės efektyvumo klausimas, atkreipiant dėmesį į būtinybę sistemiškai vertinti teisėsaugos veiksmus ir stiprinti prevenciją, ypač augančių rizikų kontekste. Apibendrinant galima teigti, kad Nacionalinės darbotvarkės įgyvendinimas jau davė apčiuopiamų rezultatų, tačiau tolimesnė pažanga nebus įmanoma be esminių sisteminių pokyčių. Naujasis etapas turės būti grindžiamas tvirtesniu finansiniu pagrindu, efektyvesne stebėsena, stipresniu institucijų bendradarbiavimu ir aiškia prioritetų koncentracija, ypač orientuota į vaikų ir jaunimo apsaugą bei naujų rizikų valdymą. )

Dėl raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo nepilnamečių tarpe, jų prieinamumo bei kontrolės
(Seimo Priklausomybių prevencijos komisija svarstė raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo tarp nepilnamečių klausimą. Turimi duomenys rodo, kad Lietuvoje beveik ketvirtadalis nepilnamečių yra vartoję raminamuosius ir migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo. Naujausi duomenys rodo, kad 2025 m. raminamųjų ir migdomųjų vaistų receptus gavo apie 600 nepilnamečių, o kai kuriose savivaldybėse jų išrašymo mastai pastebimai skiriasi. Tačiau itin didelį susirūpinimą kelia nereceptinis raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas: 2024 m. bent kartą gyvenime raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo vartojo 22,8 proc. nepilnamečių, iš jų 31,1 proc. mergaičių ir 14,8 proc. vaikinų. Nuo 2003 m. šis rodiklis padidėjo beveik dešimtadaliu (9,3 procentais). Vaistų vartojimas tarp merginų visais laikotarpiais yra didesnis. Duomenys rodo, kad kai kuriose savivaldybėse raminamųjų receptai išrašomi ilgesniam laikotarpiui nei rekomenduojama ir tokiems faktams būtina papildoma aplinkybių analizė. Raminamuosius ir migdomuosius vaistus be gydytojų paskyrimo bent kartą gyvenime vartoję prisipažįsta 39,7 proc. Klaipėdos rajono, 38,7 proc. Raseinių rajono, 33,9 proc. Ukmergės rajono ir 33,8 proc. Birštono ir Prienų rajono respondentų. Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje svarstant raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo tarp nepilnamečių klausimą, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai akcentavo, kad benzodiazepinų grupės vaistai yra skirti tik trumpalaikiam ūminių būklių gydymui, o dėl didelės priklausomybės rizikos jų skyrimas turi būti griežtai ribojamas ir kontroliuojamas. Šie vaistai priskiriami kontroliuojamoms psichotropinėms medžiagoms (II ir III sąrašai), todėl gali būti skiriami tik laikantis specialių reikalavimų – išrašomi elektroniniu būdu arba specialiais receptais, o viename recepte leidžiama nurodyti tik vieną preparatą. Pabrėžta, kad jų vartojimas turi būti trumpalaikis ir pagrįstas aiškiomis medicininėmis indikacijomis, o gydytojas privalo nuolat vertinti su vartojimu susijusias rizikas ypač jaunų pacientų atveju bei skatinti vaistų vartojimo mažinimą ar laipsnišką nutraukimą. Tokia reguliacinė sistema sukurta siekiant riboti piktnaudžiavimą ir mažinti priklausomybės išsivystymo riziką, tačiau praktikoje susiduriama su iššūkiais užtikrinant nuoseklų šių reikalavimų laikymąsi ir veiksmingą kontrolę. Atkreiptas dėmesys, kad nepaisant griežto reglamentavimo, dalis šių vaistų vis tiek tampa prieinami nepilnamečiams, dažniausiai per artimą aplinką – vaistai gaunami iš tėvų arba su jų žinia. Akcentuota, kad raminamųjų vaistų vartojimas dažnai yra susijęs su vaikų emocine ir psichikos sveikata. Tai rodo, kad vien teisinio reguliavimo nepakanka – būtinos papildomos prevencinės ir informacinės priemonės: visuomenės, ypač tėvų, švietimas apie šių vaistų vartojimo, netinkamo laikymo rizikas ir galimas pasekmes. Apibendrinant svarstytą klausimą konstatuota: nors bendras benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje mažėja, tačiau tarp nepilnamečių situacija išlieka jautri ir reikalaujanti nuoseklaus valstybės institucijų dėmesio. Komisijos nariai siūlė gilinti analizę ir sisteminti duomenis, išskiriant skirtingas amžiaus grupes, vertinant vaistų išrašymo trukmę, regioninius skirtumus ir galimus ryšius tarp receptinio ir nereceptinio vartojimo. Siekiant geriau suprasti situacijos mastą, siūlyta vaistų vartojimo tarp nepilnamečių rodiklius vertinti bendrame psichotropinių vaistų suvartojimo kontekste. Pabrėžta, kad išsamesnis duomenų vertinimas leistų tiksliau identifikuoti rizikos grupes ir nustatyti realias piktnaudžiavimo priežastis. Būtina gerinti informacijos pateikimą visuomenei bei kryptingai plėtoti prevencines priemones, orientuotas tiek į vaikus, tiek į jų tėvus. )

Technologinė valstybės transformacija: strateginė perspektyva
(Tęsti parlamentinę kontrolę, sprendimą priimti kito posėdžio metu)

Dėl asmenų su negalia socialinės integracijos sistemos pokyčių įgyvendinimo (dėl negalios reikalų koordinavimo funkcijos užtikrinimo savivaldoje)
(Išklausyta informacija)

Susitikimas su VŠĮ „Respublikinis resocializacijos centras“ (dėl resocializacijos, bausmių vykdymo ir žmogaus teisių užtikrinimo)
(Komitetas išklausė VŠĮ „Respublikinis resocializacijos centras“ ir Kalėjimų tarnybos išsakytas nuomones dėl resocializacijos, bausmių vykdymo ir žmogaus teisių užtikrinimo.)