Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės
(Ekonomikos komitetas, įvertindamas turizmo sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, paramos priemones neigiamoms pasekmėms mažinti dėl COVID-19 pandemijos suvaržymų, nusprendė: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Rengiamuose ir atnaujinamuose strateginio planavimo dokumentuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos planas ir kt.) nustatyti konkrečius uždavinius ir priemones vietinio turizmo plėtros skatinimui. 1.2. Papildyti 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 1 priede „2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir poveikio rodiklių sąrašas“ nustatyto 1.11 uždavinio „Didinti Lietuvos turizmo konkurencingumą“ poveikio rodiklius, numatant rodiklį ir pažangios vietinio turizmo infrastuktūros vystymo vertinimui. 1.3. Pasiūlyti išnagrinėti startuolio E-skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.4. Pasiūlyti asmenims, grįžusiems ar atvykusiems iš užsienio valstybių, privalomos 14 dienų izoliacijos terminą sutrumpinti iki 7 dienų. 1.5. Pasiūlyti sudaryti galimybę šeimoms, taip pat asmenims, paskiepytiems/persirgusiems COVID-19, saugiai naudotis kaimo turizmo sodybų paslaugomis. 2. Pasiūlyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai: 2.1. Siekiant geriau naudoti turizmo potencialą šalies pažangai rengiamoje atnaujinamoje Nacionalinėje plėtros programoje išskirti turizmo sektorių atskira dalimi, joje numatant konkrečias priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui. 2.2. Atnaujinamame Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyti priemones vietinio turizmo plėtrai ir atvykstamojo turizmo skatinimui, laikantis darnumo principų, išnaudojant skaitmeninimo galimybes, taikant inovatyvius sprendimus ir mažinant sezoniškumą. )

Dėl Kaune Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtame sklype numatomos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės.
(NUTARTA: 1. Siūlyti Kauno miesto savivaldybei: 1.1. Paimti visuomenės poreikiams Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtą sklypą, išsaugant Kauno Ąžuolyno objektų komplekso vientisumą, panaudojant jį gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams, t. y. Ąžuolyno parko, priklausančio Natura 2000 tinklui, reikmėms bei visuomenės rekreaciniams tikslams. 1.2. Inicijuoti ir užtikrinti, kad tinkamai būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išvados pateiktos visuomenei svarstyti bei skelbiamos viešai. 1.3. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus numatyti ir kitus alternatyvius automobilių parkavimo problemos sprendimo būdus. 2. Siūlyti Nacionalinei žemės tarnybai pritarti Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėto sklypo paėmimui visuomenės reikmėms, panaudojant jį gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams. Pritarta bendru sutarimu. )

Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumuose ir dalyvavimo konkursuose veiklos planų finansavimo 2021-2023 m.
(Nuspręsta klausimą svarstyti vėliau, kai LMT parengs narysčių apžvalgą, kurios yra reikalingos, o kurių galima atsisakyti. )

Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves
(Vasario 10 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė parlamentinės kontrolės klausymus dėl moterų teisių. Komitete buvo gautas skundas „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“, pasirašytas VšĮ „Stebėk teises“, Lietuvos žmogaus teisių centro, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos, Lietuvos dulų asociacijos. Skunde kreipiamasi dėl neetiško, žeminančio orumą elgesio su gimdyve ir galimai netinkama gimdyvės priežiūra sukeltų neigiamų pasekmių gimdyvės sveikatai. Žmogaus teisių gynėjos taip pat pateikė ir visuomeninės iniciatyvos „Informuotas pasirinkimas“ apklausos duomenis, kurie rodo, kad nemaža dalis 2016–2018 m. skirtingose ligoninėse gimdžiusių ir atsakiusiųjų į klausimus moterų sakė, kad gimdymo metu patyrė patyčias (15.5 proc.), gąsdinimą (11.5 proc.) ir prievartą (6.3 proc.). Atsiliepdamas į išsakytas skaudžias patirtis ir šešėlyje esančią problemą, įvertinęs tai, kad etiškas gimdymas yra žmogaus teisių dalykas, komitetas kreipėsi sveikatos apsaugos ministrą ir prašo atsižvelgti į nevyriausybinių organizacijų keliamos problemos aktualumą, inicijuoti nepriklausomą etikos principų laikymosi ir kompetencijos užtikrinimo kontrolės mechanizmą medicinos įstaigose siekiant sumažinti netinkamo elgesio su gimdyvėmis atvejus, inicijuoti patyčių prevencijos programos įgyvendinimą medicinos įstaigose siekiant supažindinti sveikatos specialistus su netinkamo elgesio pavyzdžiais, įtvirtinti akušerinio smurto sąvoką nacionaliniuose teisės aktuose ir numatyti kokia atsakomybė būtų taikoma minėto smurto naudojimo atvejais. )

Valstybės pagalbos priemonių verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, įgyvendinimas antrojo karantino Lietuvoje laikotarpiu
(Išklausyta informacija)

2020-12-14 valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos būtų vykdomos efektyviai“
(

)

Techninių sporto šakų federacijų veiklos pristatymas ir problematika
(Išklausyta informacija)

Dėl Kaune Ąžuolyno parke numatomos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės
(NUTARTA: 1. Siūlyti Kauno miesto savivaldybei: 1.1. Paimti visuomenės poreikiams Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėtą sklypą, išsaugant Kauno Ąžuolyno objektų komplekso vientisumą, panaudojant jį gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams, t. y. Ąžuolyno parko, priklausančio Natura 2000 tinklui, reikmėms bei visuomenės rekreaciniams tikslams. 1.2. Inicijuoti ir užtikrinti, kad tinkamai būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, išvados pateiktos visuomenei svarstyti bei skelbiamos viešai. 1.3. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus numatyti ir kitus alternatyvius automobilių parkavimo problemos sprendimo būdus. 2. Siūlyti Nacionalinei žemės tarnybai pritarti Vydūno alėjos 4-uoju numeriu pažymėto sklypo paėmimui visuomenės reikmėms, panaudojant jį gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams. )

Dėl NTAKD parengtų rekomendacijų savivaldybėms dėl narkotikų kontrolės komisijų (NKK) veiklos stiprinimo
( Vasario 10 d. posėdyje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas Komisijai pristatė Departamento parengtas rekomendacijas savivaldybėms dėl narkotikų kontrolės komisijų (NKK) veiklos stiprinimo. Siekiant puoselėti gyventojų sveikatą, socialinę gerovę, svarbus yra psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo užtikrinimas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Savivaldybės gali prisidėti prie subalansuotos psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo politikos įgyvendinimo. Pranešėjas informavo, kad Departamentas 2020 m. atlikęs savivaldybių NKK apklausą apie jų vykdytą veiklą 2019 m. bei mokymų poreikį specialistams, parengė ir išplatino rekomendacijas savivaldybėms dėl NKK veiklos stiprinimo „Rekomendacijos savivaldybių narkotikų kontrolės komisijų veiklos stiprinimui“. Taip pat, Departamentas 2020 m. organizavo mokymus, kuriuose 135 NKK nariai patobulino kompetencijas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos klausimais. Parengtos rekomendacijos savivaldybėms apima šiuos pagrindinius siūlymus: • Savivaldybėse steigti NKK (2019 m. NKK buvo įsteigtos ir veiklą vykdė tik 34 savivaldybėse); • pasirengti psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos programas; • atlikti vykdomų psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių įgyvendinimo stebėjimą ir vertinti vykdomos veiklos rezultatus; • vadovautis patikima statistika, kuri leistų planuoti ir matuoti vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos kokybę, užtikrinti duomenų palyginamumą; • viešinti NKK veiklą, išryškinant gerąją darbo patirtį, dalintis gerąja patirtimi su kitomis savivaldybių NKK; • stiprinti bendradarbiavimą su valstybės bei savivaldybės institucijomis, įstaigomis sprendžiant aktualius klausimus, susijusius su psichoaktyviųjų medžiagų kontrole ir vartojimo prevencija; • intensyviau bendradarbiauti ir gerinti komunikaciją tarp savivaldybėse įkurtų tarybos komitetų, komisijų bei sukurtų darbo grupių Šiuo metu rengiamame naujame strateginiame dokumente – Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais iki 2035 metų, yra planuojama savivaldybių narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos komisijų veiklos stiprinimą numatyti kaip atskirą įgyvendinimo kryptį. Komisijos nariai, dalyvaujant įvairių institucijų atstovams, aktyviai diskutavo dėl NKK tobulinimo galimybių, pasidžiaugė, kad šios rekomendacijos prisidės prie NKK darbo gerinimo, esant narių kaitumui, buvo svarstoma, ar nevertėtų pagalvoti ir apie NKK veiklos išplėtimo galimybę, neapsibrėžiant tik psichoaktyvių medžiagų kontrolės ir prevencijos kontrole. )

Dėl Komisijai adresuotų kreipimusi dėl socialinio ir emocinio ugdymo užtikrinimo priemonių įtraukimo į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą (Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacija, Klaipėdos rajono švietimo centras, Lietuvos mokyklų vadovų as
(Priklausomybių prevencijos komisija 2021 m. vasario 10 d. posėdyje išnagrinėjo Komisijai adresuotus Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos, Klaipėdos rajono švietimo centro, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kauno skyriaus, VšĮ „Vaiko labui“, Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos kreipimusis. Komisija pritaria socialinio ir emocinio ugdymo užtikrinimo priemonių įtraukimui į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Komisija rekomenduoja Vyriausybės kanceliarijai, vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rengimą, derinimo ir viešo aptarimo stadijose, aktyviai diskutuoti su suinteresuotomis institucijomis, atsižvelgti į poreikį tobulinti planą ir užtikrinti socialinio ir emocinio ugdymo horizontalią integraciją į švietimo turinį. )

Dėl žmonių, turinčių skirtingą galią, teisių padėties
(Sausio 11 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė parlamentinės kontrolės klausymus „Dėl žmogaus teisių padėties“. Komitetui prisistatė ir problemas įvardijo Lietuvos negalios organizacijų forumas, Žmonių su negalia komisijos prie LGKT atstovas, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.)

Dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų veiklos skaidrumo ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų sistemos pertvarkos
(1. Komisija konstatuoja, kad yra būtina greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemos pertvarka, pritaria šios sistemos centralizavimui ir rekomenduoja Vyriausybei operatyviai parengti centralizavimo planą. Komisija tikisi, kad Seimo pavasario sesijoje bus pateikiami atnaujinti GMP sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktų projektai. 2. Komisija konstatuoja, kad per paskutinius 10 m. buvo suplanuota, bet neįgyvendintas Bendrojo pagalbos centro (BPC) ir pagalbos tarnybų sąveikos mechanizmo įgyvendinimo 2018-2020 metų veiksmų planas, pagal kurį visos pagalbos tarnybos nuo 2021 m. sausio 1 d. turėjo būti sujungtos į bendrą BPC informacinę sistemą, todėl Vyriausybei rekomenduoja imtis operatyvių priemonių pagalbos tarnybų sąrangos 112 linijos plėtros įgyvendinimui. Komisija prašys informuoti apie parengtas priemones ir numatytus jų įgyvendinimo terminus. )

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano pristatymas
(Komiteto posėdžio ŠMSM pristatė LRV programos priemonių įgyvendinimo planą, atsakė į ŠMK narių klausimus. ŠMK nariai pateikė savo pasūlymus.)

Dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų
(Vasario 17 d. posėdyje Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys apžvelgė Lošimų priežiūros tarnybos veiklos aktualijas, pateikė statistinius duomenis ir įvardino pagrindines veiklos sritis. Likusi posėdžio dalis buvo skirta azartinių lošimų prevencinės veiklos aktualijoms, leidinio „Loterijos Lietuvoje: ekonominė, socialinė ir kultūrinė analizė“ pristatymui, diskusijoms ir Komisijos narių klausimams pranešėjams. Komisijos posėdyje, taip pat, dalyvavo azartinių lošimų ir loterijų organizatorių atstovai. Lošimų priežiūros tarnybos konsultantas Oleg Mackevič, Komisijai pristatė pagrindinius LPT vykdomos prevencinės veiklos aspektus. Pasidžiaugė, 2019 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo sprendimu patvirtintu Probleminio lošimo prevencijos priemonių įgyvendinimo planu ir jame numatytomis plano įgyvendinimo priemonėmis. Išvardijo pagalbos galimybes probleminiams lošėjams, apžvelgė esamą situacija, apimančią 2004–2020 metus ir LPT vykdomą prevencinę veiklą: • Savanoriškų prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų priėmimą. Vidutiniškai gaunama: 13 prašymų per parą, 89 prašymai per savaitę, 381 prašymai per mėnesį. Per 2020 m. gauti 5 816 tokie prašymai (2019 – 5 079). Didžiąją dalį (30 proc.) prašymų teikėjų sudaro 31-40 m. amžiaus vyrai. Naujausiais duomenimis, tokių prašymų iki 2020 m. vasario 11 d. pateikta 18 076. • Psichologinę pagalbą ir konsultacijas (telefonu, raštu, internetu, gyvai, Artimųjų savitarpio paramos grupėse). 2020 m. tokių konsultacijų atlikta 1 959, apie 658 val. (2019 – 1 778 konsultacijų, apie 429 val.). 15 asmenų vykdomos tęstinės psichologų konsultacijos. • Socialinę reklamą (vaizdo klipai, garso klipai, prevenciniai plakatai). • Paskaitų ir pranešimų skaitymą (kariuomenės daliniuose, universitetuose, kolegijose, gimnazijose, Jaunimo linijoje, Minesotos programoje, konferencijose). Posėdyje prof. dr. Gediminas Navaitis pristatė naują, 2021 m. pasirodžiusį leidinį „Loterijos Lietuvoje: ekonominė, socialinė ir kultūrinė analizė“. Komisijai pateikta informacija, kad dėl COVID-19 pandemijos dalis žmonių nebesirinko žaisti loterijų, nes rečiau lankėsi prekybos centruose, ir tik 1,1 proc. dažniau žaidė loterijose. G. Navaitis pažymėjo, kad nei Lietuvoje, nei užsienyje atlikti tyrimai nerodo, kad dalyvavimas loterijose yra priklausomybė nuo loterijų, tai daugiau yra masinis laisvalaikio leidimo būdas. Lietuvoje per 2019 m. buvo parduota 116 160 592 loterijų bilietai už 113 890 906 eurų sumą. Tais metais laimėtojams išmokėta 64 031 429 eurų. Per 2019 m. į valstybės biudžetą didžiųjų loterijų organizatoriai sumokėjo 5 631 916 eurų mokesčių ir skyrė labdarai arba paramai 9 111 280 eurų. 2018 m. atlikto reprezentuojančio Lietuvos gyventojus tyrimo duomenimis, tik labai maža dalis (0, 2 proc.) lošusių azartinius lošimus kartais lošimams išleido daugiau pinigų nei galėjo sau leisti. 2020 m. atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vidutiniškai žaidžiantys loterijose, kurių tiražo reikia laukti, per mėnesį joms išleidžia 6, 2 euro. Momentinėms loterijoms per mėnesį išleidžiama 6,1 euro. Pranešėjo manymu, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys geriausiai atskleidžia priklausomybės nuo azartinių lošimų gydymą: nuo 2015 m. tik 60–70 žmonių buvo išleisti pinigai gydymui nuo priklausomybės, t. y. 40–50 tūkst. eurų per metus. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ligų klasifikaciją, priklausomybė nuo azartinių lošimų yra apibrėžiama kaip itin reta liga. Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose per 2020 m. dėl priklausomybės nuo lošimų gydėsi 49 asmenys. Komisijos posėdyje pranešimus skaitę institucijų, akademinės visuomenės, reabilitacijos įstaigos atstovai paskatino jų ir Komisijos narių aktyvias diskusijas dėl esamos padėties: trūksta mokslinių tyrimų, kurie galėtų leisti sužinoti, ar lošimų grėsmė yra tikrai auganti, ar kinta tik jų formos, ar vaikai iš tiesų vis labiau linkę lošti, ar tai tik nepagrįstas nerimas matant vis didesnę kompiuterių ir technologijų, interneto vaidmenį mūsų gyvenime. Rūpestį kelia ir spragos teikiant konsultacijas su lošimų keliamais sunkumais susiduriantiems žmonėms, trūksta prieinamų psichologų paslaugų, informacijos apie nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos centruose, reikia tobulinti psichologų pasirengimą konsultuoti priklausomus žmones. Vis dar neveikia efektyvi prevencija, susitelkta į paskaitas, nors informacijos teikimas yra pripažinta neveiksminga prevencijos priemone, turi būti skubiai persiorientuojama į mokslu pagrįstą prevenciją, nukreiptą į vaiko asmenybės ugdymą. Komisija planuoja atskiro posėdžio metu svarstyti klausimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose bei kitose visuomenės informacijos sklaidos priemonėse skleidžiamos socialinės ir šviečiamosios informacijos. 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Azartinių lošimų įstatymo pataisai, savanoriška prašymų dėl savęs apribojimo nuo lošimų programa įgijo teisinį pagrindą, įsigaliojo Apribojusių savo teisę lošti asmenų registras. Minėto įstatymo pataisa įpareigoja visus be išimties Lietuvoje registruotus ir savo veiklą vykdančius lošimų organizatorius neleisti lošti asmenims, įtrauktiems į minėtą registrą. Už minėto įstatymo nesilaikymą lošimų organizatoriams yra numatyta administracinė atsakomybė. )

Dėl pasirengimo įgyvendinti Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas dėl trumposios pakopos studijų (ISCED 5)
(NUTARTA. Atsižvelgiant į tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, reglamentuojančios trumposios pakopos studijas (ISCED 5) buvo priimtos 2018 m. lapkričio 20 d., o jų įgyvendinimui reikalingi teisės aktai turėjo būti priimti iki 2018 m. gruodžio 31 d., kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją: 1. prašant pateikti informaciją, kurie trumposios pakopos studijų įgyvendinimui reikalingi teisės aktai jau yra priimti, kurių teisės aktų projektai yra parengti ir greitu metu bus priimti, kuriuos teisės aktus dar planuojama parengti, nurodant planuojamų priimti teisės aktų priėmimo etapus ir terminus, ir imtis visų reikiamų priemonių, kad trumposios pakopos studijų įgyvendinimui reikalingi teisės aktai būtų priimti kaip įmanoma greičiau; 2. prašant įvertinti poreikį Lietuvos kvalifikacijos sandaroje išskirti 5.1 ir 5.2 lygius.)