Dėl Seimo Ateities komiteto sprendimo dėl Ateities kultūros politikos
(Komitetas priėmė spredimą "Dėl Ateities kultūros politikos" Nr. 122-S-4)

Dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo pasaulio jaunių (U19) irklavimo čempionate Lietuvoje
(Išklausyta informacija)

Dėl ribojimo įsigyti daugiau kaip 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės taikymo
(Informacija išklausyta.)

Dėl raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo nepilnamečių tarpe, jų prieinamumo bei kontrolės
(Seimo Priklausomybių prevencijos komisija svarstė raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo tarp nepilnamečių klausimą. Turimi duomenys rodo, kad Lietuvoje beveik ketvirtadalis nepilnamečių yra vartoję raminamuosius ir migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo. Naujausi duomenys rodo, kad 2025 m. raminamųjų ir migdomųjų vaistų receptus gavo apie 600 nepilnamečių, o kai kuriose savivaldybėse jų išrašymo mastai pastebimai skiriasi. Tačiau itin didelį susirūpinimą kelia nereceptinis raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas: 2024 m. bent kartą gyvenime raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo vartojo 22,8 proc. nepilnamečių, iš jų 31,1 proc. mergaičių ir 14,8 proc. vaikinų. Nuo 2003 m. šis rodiklis padidėjo beveik dešimtadaliu (9,3 procentais). Vaistų vartojimas tarp merginų visais laikotarpiais yra didesnis. Duomenys rodo, kad kai kuriose savivaldybėse raminamųjų receptai išrašomi ilgesniam laikotarpiui nei rekomenduojama ir tokiems faktams būtina papildoma aplinkybių analizė. Raminamuosius ir migdomuosius vaistus be gydytojų paskyrimo bent kartą gyvenime vartoję prisipažįsta 39,7 proc. Klaipėdos rajono, 38,7 proc. Raseinių rajono, 33,9 proc. Ukmergės rajono ir 33,8 proc. Birštono ir Prienų rajono respondentų. Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje svarstant raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo tarp nepilnamečių klausimą, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai akcentavo, kad benzodiazepinų grupės vaistai yra skirti tik trumpalaikiam ūminių būklių gydymui, o dėl didelės priklausomybės rizikos jų skyrimas turi būti griežtai ribojamas ir kontroliuojamas. Šie vaistai priskiriami kontroliuojamoms psichotropinėms medžiagoms (II ir III sąrašai), todėl gali būti skiriami tik laikantis specialių reikalavimų – išrašomi elektroniniu būdu arba specialiais receptais, o viename recepte leidžiama nurodyti tik vieną preparatą. Pabrėžta, kad jų vartojimas turi būti trumpalaikis ir pagrįstas aiškiomis medicininėmis indikacijomis, o gydytojas privalo nuolat vertinti su vartojimu susijusias rizikas ypač jaunų pacientų atveju bei skatinti vaistų vartojimo mažinimą ar laipsnišką nutraukimą. Tokia reguliacinė sistema sukurta siekiant riboti piktnaudžiavimą ir mažinti priklausomybės išsivystymo riziką, tačiau praktikoje susiduriama su iššūkiais užtikrinant nuoseklų šių reikalavimų laikymąsi ir veiksmingą kontrolę. Atkreiptas dėmesys, kad nepaisant griežto reglamentavimo, dalis šių vaistų vis tiek tampa prieinami nepilnamečiams, dažniausiai per artimą aplinką – vaistai gaunami iš tėvų arba su jų žinia. Akcentuota, kad raminamųjų vaistų vartojimas dažnai yra susijęs su vaikų emocine ir psichikos sveikata. Tai rodo, kad vien teisinio reguliavimo nepakanka – būtinos papildomos prevencinės ir informacinės priemonės: visuomenės, ypač tėvų, švietimas apie šių vaistų vartojimo, netinkamo laikymo rizikas ir galimas pasekmes. Apibendrinant svarstytą klausimą konstatuota: nors bendras benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje mažėja, tačiau tarp nepilnamečių situacija išlieka jautri ir reikalaujanti nuoseklaus valstybės institucijų dėmesio. Komisijos nariai siūlė gilinti analizę ir sisteminti duomenis, išskiriant skirtingas amžiaus grupes, vertinant vaistų išrašymo trukmę, regioninius skirtumus ir galimus ryšius tarp receptinio ir nereceptinio vartojimo. Siekiant geriau suprasti situacijos mastą, siūlyta vaistų vartojimo tarp nepilnamečių rodiklius vertinti bendrame psichotropinių vaistų suvartojimo kontekste. Pabrėžta, kad išsamesnis duomenų vertinimas leistų tiksliau identifikuoti rizikos grupes ir nustatyti realias piktnaudžiavimo priežastis. Būtina gerinti informacijos pateikimą visuomenei bei kryptingai plėtoti prevencines priemones, orientuotas tiek į vaikus, tiek į jų tėvus. )

Dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo
(NUTARTA: 1. Siūlyti Vyriausybei Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimo į mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams ar atstovams pagal įstatymą pavyzdinio tvarkos aprašo projektą tvirtinti Vyriausybės nutarimu, o ne trijų ministrų – sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto, vidaus reikalų – įsakymu. Pritarta bendru sutarimu. 2. Siūlyti Vyriausybei tobulinti 1 protokoliniame sprendime nurodyto tvarkos aprašo projektą, peržiūrėti nuostatas, atsižvelgiant į mokyklų, dalyvavusių bandomajame projekte, atstovų pastabas ir siūlymus, įvertinant projekte mokyklos numatytų veiksmų ir priemonių įgyveninimo realias galimybes mokyklų pasirengimo ir finansavimo klausimais. Pritarta bendru sutarimu. 3. Siekiant didinti 1 protokoliniame sprendime nurodyto tvarkos aprašo svarbą ir užtikrinti jo taikymą, siūlyti Vyriausybei apsvarstyti pavyzdinio aprašo integravimo į įstatyminio lygmens teisės aktą galimybę, įgalinant savivaldybes ir bendruomenes mažinti vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Pritarta bendru sutarimu. 4. Siūlyti Vyriausybei peržiūrėti teisės aktus ir inicijuoti jų pakeitimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis prevencijos didinimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo savivaldybėse, ypatingą dėmesį skiriant mokykloms. Pritarta bendru sutarimu. )

Dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo integruoto prevencijos modelio išbandymo 12 savivaldybių ir modelio įdiegimo pristatymo
(Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistė Ieva Keršulytė Komisijai pristatė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai ir jaunimo psichinės sveikatos stiprinimui skirtą iniciatyvą - įrodymais grįstos prevencijos sistemos „Bendruomenės, kurioms rūpi“ (CTC – „Communities That Care“) integruoto prevencijos modelio išbandymą 10 savivaldybių. CTC modelio tikslas – įgalinti savivaldybes pačioms atpažinti svarbiausias vietos problemas, pasirinkti tinkamas prevencijos priemones, prisiimti atsakomybę už ilgalaikį pokytį įtraukiant savivaldą, mokyklą, tėvus ir patį jaunimą. Modelis posėdyje pristatytas kaip dar tik diegiamas ir bandomas Lietuvoje. Jis bus išbandomas šiose savivaldybėse: Alytaus r., Druskininkų, Kelmės r., Klaipėdos m., Kupiškio r., Radviliškio r., Švenčionių r., Trakų r., Vilniaus r. ir Visagino. Pažymėta, kad CTC modelio sėkmė priklausys nuo vietinės lyderystės (ypač mero ir savivaldybės administracijos įsitraukimo), tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir bendruomenių pasirengimo prisiimti ilgalaikę atsakomybę. Komisijos posėdyje akcentuota, kad tokie modeliai yra viena svarbiausių priemonių siekiant ilgalaikės ir tvarios psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos, nes jie orientuoti į visą jauno žmogaus gyvenimo kontekstą, o ne tik į atskirus elgesio simptomus. Komisijos nariai sutarė, kad yra tvirta būtinybė plėsti bendruomeninius, duomenimis grįstus prevencijos sprendimus visoje Lietuvoje. Komisijoje aptartas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai skirtas modelis gali padėti formuoti nuoseklią, įrodymais grįstą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos politiką Lietuvoje.)

Dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų: situacija ir iššūkiai. Azartinių lošimų, žaidimų žaidimo automatais, loterijų, nuotolinio lošimo organizavimas Lietuvoje. Institucijų vaidmuo mažinant azartinių lošimų prieinamumą, patrauklumą ir jų galimą (daro
(Tęsti klausimo parlamentinę kontrolę)

Dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų: situacija ir iššūkiai. Azartinių lošimų, žaidimų žaidimo automatais, loterijų, nuotolinio lošimo organizavimas Lietuvoje.
(Išklausyta informacija, protokolinių sprendimų nepriimta)

Dėl priklausomybės ligų gydymo Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose. Vaikams ir paaugliams teikiamos paslaugos Lankymasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filiale. Psichoaktyviųjų medžiagų prevencija ir psichikos sveikatos
(Komisija išklausė informaciją dėl priklausomybės ligų gydymo Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose, vaikams ir paaugliams teikiamų paslaugų, psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir psichikos sveikatos stiprinimo. Lankėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo patalpose. )

Dėl priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių Lietuvos kalėjimuose. Dėl Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2024 m. ataskaitos pristatymo.
(Seimo Priklausomybių prevencijos komisija, vykdydama parlamentinę kontrolę, svarstė priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių įgyvendinimo Lietuvos kalėjimuose klausimą. Klausimo svarstymas tapo aktualus ir po Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) 2024 m. vasario 12-22 d. vizito Lietuvos kalėjimuose atlikto patikrinimo ir pateiktų rekomendacijų, taip pat susijusių ir su priklausomybės ligų prevencijos ir gydymo kalėjimuose aspektais, sąrašo. Komitetas jau ne pirmą kartą ragina Lietuvos valdžios institucijas imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų ženkliai pagreitintas laisvės atėmimo vietų modernizavimo procesas ir ypač jų pertvarkymas į kamerų tipo patalpas. Kitoje Komiteto rekomendacijoje nurodyta Lietuvos valdžios institucijoms imtis veiksmingų priemonių užtikrinant, kad kalėjimų vadovybė personalui aiškiai pasakytų, jog perteklinis jėgos naudojimas, žodinė prievarta ir grasinimai, taip pat kitų formų nepagarbus ar provokuojantis elgesys su kaliniais yra nepriimtini ir bus vertinami proporcingai pagal nusikaltimo sunkumą. Komitetas rekomenduoja dėti daugiau pastangų stiprinant bendradarbiavimą su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu ir Respublikiniu priklausomybės ligų centru, ypatingai – standartizuojant priklausomybės ligų reabilitacijos programas, toliau plečiant vaistinių preparatų pasirinkimą taikant pakaitinį gydymą opioidų antagonistais ir, svarbiausia, įdarbinant reikiamą skaičių įvairaus profilio personalo. Komitetas taip pat ragina Lietuvos valdžios institucijas padaryti daugiau, kad tie kaliniai, kurie (dar) nevartoja narkotikų, būtų apsaugoti nuo aplinkos, kurioje gausu nelegalių narkotikų ir kurioje kiti kaliniai skatina juos vartoti, poveikio. Konkrečiai, rekomenduojama šiuos kalinius laikyti švariuose nuo narkotikų kalėjimo sektoriuose ir nustatyti aiškius kalinių patekimo į tokius sektorius kriterijus. Komitetas rekomenduoja Lietuvos valdžios institucijoms visuose kalėjimuose įdiegti papildomas žalos mažinimo priemones (adatų ir švirkštų keitimo programą, intervencijas, skirtas skatinti saugesnę švirkščiamųjų narkotikų vartojimo elgseną, mažinti rizikingą lytinį elgesį ir kt.). Kaliniai turi būti plačiai informuojami, šviečiami ir konsultuojami apie žalos mažinimo priemones, įskaitant perdozavimo riziką. Visą informaciją, apie tokių žalos mažinimo priemonių prieinamumą, iš karto po atvykimo į kalėjimą, kaliniams turėtų suteikti sveikatos priežiūros personalas, jei reikia, naudojant jiems suprantamas tokios informacijos pateikimo formas. Komisija išklausė informaciją dėl priklausomybės ligoms ir su jomis susijusioms sritims numatytų programų ir priemonių Lietuvos kalėjimuose, dėl Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2024 m. ataskaitos, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitos dėl priemonių, kurių buvo imtasi ar kurių numatoma imtis, siekiant įgyvendinti Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2024 m. vasario 12-22 d. vizito Lietuvoje ataskaitoje nurodytas rekomendacijas. Lietuvos kalėjimų tarnybos vyriausioji gydytoja apžvelgė pagalbos sergantiems priklausomybės ligomis Lietuvos kalėjimuose esamą situaciją. Psichosocialinės reabilitacijos programa vykdoma Vilniaus, Pravieniškių 2-ame, Marijampolės kalėjimuose, o nuteistasis gali būti perkeliamas į „Reabilitacijos centrą“, kai atitinka visas nustatytas sąlygas: nuteistajam diagnozuota priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų ir jis raštu išreiškė norą dalyvauti programoje, nuteistajam iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko ne mažiau kaip 9 (devyni) mėnesiai. Pirmenybė teikiama nuteistiesiems, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos ar galimo lygtinio paleidimo taikymo liko nuo 1 (vienerių) iki 2 (dvejų) metų, nuteistasis yra baigęs įvadinį programos etapą (priklausomybių konsultanto vertinamąją konsultaciją arba įžanginę programą), Psichosocialinės reabilitacijos programos būryje yra laisvų vietų. Dėl riboto vietų skaičiaus į programą negalintys patekti nuteistieji užrašomi į eilę ir priimami eilės tvarka, pirmenybę teikiant nuteistiesiems, kuriems likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė. Vyriausioji gydytoja nurodė aspektus, kuriais siekiama gerinti esamą situacija Lietuvos kalėjimuose: „Saugus laiškas“, naujų psichoaktyviųjų medžiagų registravimas, tarptautinis bendradarbiavimas, kinologijos plėtra, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas (Geresnė bendra sveikatos būklė – geresnė psichikos sveikata), psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas, priklausomybių gydymo ir pagalbos integracija sveikatos priežiūros padaliniuose ir paslaugose, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, personalo kvalifikacijos tobulinimas. Ir pristatė išliekančius iššūkius: narkotikų priklausomybės prevencijai ir gydymui nepalanki kalėjimų infrastruktūra, kvalifikuoto personalo trūkumas ir kaita, teisinių motyvacijos gydytis stiprinimo priemonių stoka, testavimo sunkumai, integracijos tarp pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių kalėjimuose sunkumai, tikslinio finansavimo tyrimams, analizei, programų rengimui stoka.)

Dėl pokyčių psichologinės pagalbos prieinamumo mokyklose klausimais
(Pakatotinė parlamentinė kontrolė)