Dėl valstybės finansuojamų vietų 2023 mokslo metais paskirstymo
(Kometas išklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pristatymą, kuriame išdėstė šių metų valstybės finansuojamų vietų paskirstymą aukštosiose mokyklose, pateikė palyginimą su praėjusiais metais. Komiteto nariai išsakė pastebėjimus dėl po pirmojo priėmimo etapo neužimtų valstybės finansuojamų vietų perskirstymo, akcentavo, kad nėra aiškių kriterijų, kodėl jos perduodamos vienai ar kitai studijų programai. Pažymėjo, kad rezidentų rengimo sistema nėra orientuota į valstybės poreikių užtikrinimą, nes rezidentai baigę studijas pasirenka dirbti užsienyje)

Dėl valstybės ar savivaldybės įmonių, valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių ar jos dukterinių bendrovių kolegialų priežiūros ar valdymo organų atrankos
(1. Prašyti Valstybės kontrolės pristatyti audito dėl valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių priežiūros išvadas. 2. Prašyti Vyriausybės kanceliariją įvertinti atrankos į valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių kolegialius organus centralizavimo tikslingumą, šią funkciją perduodant Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. 3. Prašyti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją atlikti savivaldybių 2020 m. vykdytos savivaldybių įmonių valdymo kontrolės efektyvumo ir atitikimo teisės aktams sisteminį vertinimą. 4. Paraginti savivaldybių antikorupcijos komisijas, savivaldybių kontrolierius atkreipti dėmesį ir skirti prioritetą savivaldybių valdomų įmonių priežiūros skaidrumui bei efektyvumui įvertinti. 5. Svarstyti pasiūlymus dėl reikalingo savivaldybių valdomų įmonių priežiūros ir kontrolės teisinio reglamentavimo pakeitimo. 6. Prašyti Vyriausybės atstovus apskrityse tęsti savivaldybių administracinę priežiūrą ir vertinti kaip yra laikomasi įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės nutarimai savivaldybių valdomų įmonių priežiūros srityje. 7. Prašyti STT įvertinti korupcijos rizikos analizės atlikimo tikslingumą valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių priežiūros kolegialių organų sudarymo srityje )

Dėl užtvankų priežiūros ir poveikio aplinkai.
(KONSTATUOTA: Lietuvoje yra 1229 registruotų ir skaičiuojama apie 300 neregistruotų (bešeimininkių) užtvankų. Šalyje yra 98 hidroelektrinės (toliau - HE) (veikiančios - 96), o įrengtų žuvų pralaidų tik 26. Daugiau kaip 50 procentų upių neatitinka geros ekologinės būklės, o tai neatitinka ES aplinkosauginių teisės aktų keliamų reikalavimų ir tikslų. Hidroenergetika, kaip atsinaujinantis energijos išteklius, Lietuvoje nėra perspektyvus. Lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, lygumų upių energetinis efektyvumas yra labai mažas. Viena 2,5 MW galingumo vėjo jėgainė pagamina tiek pat energijos kiek šešios vidutinio dydžio mažosios HE, kurias pastačius ne tik pažeidžiamas upių vientisumas ir jų ekologinis stabilumas, bet ir užtvindoma virš 350 ha žaliųjų plotų. Šiuo metu Lietuvoje veikiančiose mažosiose HE (tokių didžioji dauguma) pagaminama tik 0,5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos, o apie 3 proc. elektros energijos pagaminama didžiosiose HE, tokiose kaip Kauno HES. Statistiniai duomenys rodo, kad pastaraisiais metais ES šalyse hidroenergetikos plėtra praktiškai iš viso nebevyksta, o kai kuriose šalyse (Vokietija, Prancūzija, Anglija) šios elektrinės palaipsniui stabdomos, o kai kurios ir demontuojamos. Praktika rodo, kad hidroenergetikos projektų kaštų ir naudos įvertinimas atliekamas vienpusiškai, dažnai apsiribojant nauda aplinkai tik emisijų išvengimu (CO2). Tačiau atliekant išsamų HE gyvavimo grandinės įvertinimą, upių ekosistemų praradimus, kraštovaizdžio suprastėjimą, papildomų miškų, žemės dirbamų plotų užtvindymą, reikalingas taikyti aplinkosaugos (migravimo koridorių atvėrimas praeivėms žuvims, mažesnę žalą žuvims darančios turbinos) sąlygas, saugos rizikos panaikinimą, užtvankos demontavimą, kai užtvankos naudojimas darosi nesaugus ir aplinkos atkūrimą, visa tai įvertinus matyti, kad lygumų šalyje HE veiklos sukuriama nauda, tiek atsinaujinančios energetikos, tiek ekonomine prasme yra mažesnė už daromą žalą aplinkai. Taip pat, būtina įvertinti tai, kad 2021 metais baigėsi 12 metų skatinimo laikotarpis, numatytas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir beveik visoms Lietuvoje veikiančioms mažosioms HE nebebus skiriama valstybės parama. Be valstybės paramos daugumai šių HE nebeapsimokės tęsti veiklos. Būtina strategiškai įvertinti ir numatyti ar verta toliau remti tokių HE išlaikymą, ar reikalinga numatyti priemones padėsiančias pereiti prie kitos veiklos. Didelės problemos kyla ir dėl netinkamos HE eksploatacijos. Tais atvejais, kai mažosiose HE yra naudojamos nuotėkio režimo neatitinkančios turbinos (pvz. vandens pritekėjimas į tvenkinį daug kartų mažesnis už praleidžiamą vandens kiekį per turbiną), žemiau užtvankų esančioms upių atkarpoms yra daromas neigiamas poveikis, keičiamas hidrologinis režimas ir sutrikdomas vandens ekosistemų stabilumas. Neigiamas poveikis susidaro dėl dažnos vandens lygio kaitos upės atkarpoje žemiau HE dėl per didelio vandens pralaidumo turbinų paleidimo arba jų stabdymo metu. Pažymėtina, kad dažna ir staigi vandens lygio kaita yra pražūtinga vandens augalijai, dugno bestuburiams, žuvų ikrams ir mailiui. Taip pat, HE savininkams yra nustatyta prievolė teikti duomenis apie vandens lygio svyravimus upėje, juos skelbti viešai, tačiau didelė dalis HE savininkų šio reikalavimo nesilaiko. Upių atvėrimas yra svarbus veiksnys siekiant įgyvendinti ES gamtos apsaugos direktyvas. Lietuva yra įsipareigojusi plėsti NATURA 2000 tinklą, todėl siekiant didinti ir išsaugoti biologinę įvairovę bei natūralias buveines, būtina imtis aktyvių veiksmų. NUTARTA: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: - Parengti ilgalaikę upių atvėrimo strategiją. Strategija turėtų būti suderinta su suinteresuotomis pusėmis, apimti bešeimininkių ir savivaldybėms priklausančių užtvankų inventorizavimą; Numatyti upių atvėrimo strategijos, į kurią įeina užtvankų ardymo (demontavimo) finansavimo priemonės, programą; - Parengti teisės aktų, palengvinančių ir pagreitinančių hidrotechninių statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūrą, projektus; numatyti iki kada savivaldybės turi inventorizuoti visas savivaldybėje esančias užtvankas; - Iki gegužės 1 d. patvirtinti Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisykles, numatytas Vandens įstatyme, arba parengti atitinkamą įstatymo projektą (perkeliant šias nuostatas į įstatymo lygmenį); - Užtikrinti, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos vykdytų šiuo metu veikiančių hidroelektrinių kontrolę ir užtikrintų, kad būtų laikomasi esamų aplinkosauginių reikalavimų ir teisės aktų nuostatų. Siūloma visas veikiančias hidroelektrines įtraukti į planinių patikrinimų planą; - Užtikrinti, kad hidroelektrinių savininkai viešai teiktų duomenis apie vandens debito matavimus realiu laiku; - Spręsti dėl prievolės užtvankų savininkams ir naudotojams nustatymo užtikrinti žuvų migraciją įrengiant žuvų pralaidas bei įgyvendinant priemones, susijusias su žuvų migracijos sąlygų gerinimu įstatymo lygiu; - Spręsti dėl leidimų ir mokesčio visoms hidroelektrinėms už naudojamus valstybinius gamtos išteklius įteisinimo; - Spręsti dėl elektros supirkimo iš hidroelektrinių savininkų, kurie nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos strateginiuose planavimo dokumentuose numatytų priemonių, ar nuolat pažeidinėja aplinkosauginius reikalavimus, atsisakymo; - Informuoti Aplinkos apsaugos komitetą apie priimtus sprendimus iki 2021 m. balandžio 1 d. Pritarta bendru sutarimu.)

Dėl užsienio piliečių leidimų studijuoti ir gyventi Lietuvoje išdavimo
(Išklausyta Migracijos departamento informacija. Pristatymo metu, pažymėta, kad užsienio piliečiai savo prašymus dėl leidimo gyventi ir studijuoti Lietuvoje gali užpildyti ne tik atvykę į Lietuvą, bet ir Migracijos departamento išorės paslaugų teikėjų centruose. Komiteto nariai domėjosi, leidimų išdavimo tvarka ir trukme. Informuota, kad leidimo išdavimo trukmė nuo kreipimosi iki išdavimo gali būti nuo pusantro iki trijų mėnesių. Siekiant sutrumpinti leidimų išdavimo laikotarpį, akcentuota, kad šiuo metu, vyksta suinteresuotų ministerijų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas. Komiteto nariai pastebėjo, kad kiekvienais metais augant užsienio piliečių prašymų ir išduotų gyventi leidimų skaičiui, reikėtų skatinti užsienio absolventus įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje.)

Dėl užsienio mokslinių duomenų bazių atrankos ir prenumeratos finansavimo metodikos
(Pritarta parengtai užsienio mokslinių duomenų bazių atrankos ir prenumeratos finansavimo metodikai.)

Dėl Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo 2022 m. pažymos
((Siūlyti Žemės ūkio ministerijai įvertinti galimybę atsisakyti Įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymos privalomo pateikimo Seimui atsižvelgiant į tai, kad galiojanti Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 14 straipsnio nuostata sukuria perteklinę administracinę naštą))

Dėl UAB „Verslo ir investicijų garantijos“ (INVEGA) reikalavimų turgavietės prekeiviams grąžinti I karantino laiku išmokėtas lėšas pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“.
( NUTARTA: Siekiant išvengti situacijų, kai turgaviečių prekeiviai, I karantino laiku gavę paramą pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“, vėliau INVEGA yra prašomi paminėtas lėšas grąžinti nurodant, kad turgavietės prekybos vietos nuomos sutartys, nors įregistruotos Registrų centre, tačiau teisės į paramą pagal paminėtą priemonę nesuteikia, nes turgavietės prekeiviai nuomojasi ne patalpas, skirtas ekonominei veiklai vykdyti, o sudaro nuomos sutartis dėl žemės sklype esančių kiemo aikštelių, nors turinio prasme sutarties šalys sąvoką „prekybos vieta“ supranta ir vertina kaip patalpų nuomą; be to, tokie turgavietės prekeiviai galimybės gauti I karantino laiku taikytą turgavietės mokesčio kompensaciją nebeturi pasibaigus paminėtos priemonės taikymo laikui; Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su INVEGA siūlytina: 1. įsteigti rizikos ir kokybės valdymo komitetą (kaip analogišką šiuo metu veikiančiam Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), kuris, reaguodamas į dėl Covid-19 pandemijos esamą teisinį reguliavimą ir dėl to verslo subjektams kylančius vis naujus iššūkius, be kita ko analizuotų informaciją bei teiktų pastabas dėl konkrečių rizikų valdymo; 2. pakartotinai įvertinti I karantino laiku galiojusios priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašo sąlygas, kartu įvertinant ir tai, kad nuomotojai su turgaviečių prekybininkais sudarytomis prekybos vietų nuomos sutartimis nuomojo prekybos vietas, t.y. laikinus statinius paviljonus, kurie vadovaujantis teisės aktais, kaip laikini statiniai, nėra registruotini Registrų centre. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl UAB Rietavo turgus naudojamo valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
(1. kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašant ištirti, ar sudarant valstybinės žemės bei lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutartis su UAB „Rietavo turgus“ nebuvo nusikalstamos veikos požymių bei įvertinti, ar atsakingų asmenų veiksmais nebuvo padaryta valstybei žala, ją nustačius imtis priemonių jai išieškoti. 2. kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prašant įvertinti dėl UAB „Rietavo turgus“ neteisėto valstybinės žemės sklypo naudojimo valstybės galimai negautos naudos dydį, ją nustačius, priimti sprendimus dėl negautų pajamų išieškojimo. 3. prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybę įvertinti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatas ir spręsti dėl valstybės turto, kuriuo disponuoja VĮ Turto bankas, nekilnojamojo turto nuomos reikalavimų dėl nekilnojamam turtui priskirto žemės sklypo suvienodinimo su parduodamam turtui keliamais reikalavimais. 4. atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį į nustatytus švietimo įstaigoms mokymo tikslams skirtos valstybinės žemės ir nekilnojamojo turto naudojimą ne pagal paskirtį ir rekomenduoti atlikti auditą dėl švietimo įstaigoms skirtos valstybinės žemės ir kito nekilnojamojo turto reikalingumo tiesioginėms funkcijoms vykdyti bei jo naudojimo ne pagal paskirtį. Nustačius turto naudojimo ne pagal paskirtį ar jo nenaudojimo atvejus, inicijuoti atitinkamų vyriausybės nutarimų keitimą dėl to turto skyrimo panaudai viešosioms įstaigoms. 5. prašyti Žemės ūkio ministeriją nedelsiant teikti vyriausybės posėdžiui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1026 „Dėl žemės suteiktos kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašų patvirtinimo“, kuriuo VšĮ Žemaitijos kolegijai mokslo ir mokymo reikmėms buvo suteiktas 105,20 ha valstybinės žemės plotas, pakeitimą. 6. tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę.)