Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 metų veiklos ataskaita
( 1. Pritarti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 metų veiklos ataskaitai. 2. Papildyti Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-2627 ir pasiūlyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba būtų priskirta I grupei. )

Dėl elektromobilumo programų finansuojamų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondų (RRF) įgyvendinimo
(NUTARTA. Periodiškai tęsti šio parlamentinės kontrolės klausimo nagrinėjimą komitete. )

Vyriausybės 2022 metų veiklos ataskaita
(2023 m. gegužės 31 d. Ekonomikos komiteto posėdžio protokolo Nr. 108-P-22 išrašas)

Dėl greičio matuoklių diegimo politikos: tikslai, uždaviniai, esama padėtis ir planai
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. Greičio matuokliai yra efektyvi, bet ne vienintelė priemonė ir geriausiai veikia visumoje (sąveikoje) su kitomis priemonėmis, užtikrinant saugų eismą keliuose; 1.2. Siekiant didinti vairuotojų sąmoningumą, formuoti jų įprotį laikytis leistino greičio, bei siekiant administracinių nuobaudų skyrimo tikslų yra prasminga, kad paskirtos nuobaudos pasiektų atsakingus asmenis kuo greičiau; 1.3. Jau šiuo metu Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai nespėja apdoroti matuoklių perduodamų duomenų, todėl baudų skyrimas vėluoja. 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat į tai, kad greičio matuoklių plėtra turi būti proporcinga ir suderinta su galimybėms apdoroti iš jų gaunamus duomenis - pasiūlyti AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai planuojant greičio matuoklių plėtrą konsultuotis, bendradarbiauti su Lietuvos kelių policijos tarnyba, vertinant šios tarnybos pajėgumus ir galimybes laiku ir tinkamai apdoroti didėjančių duomenų kiekį ir skirti administracines nuobaudas. 3. AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai vertinant naujų greičio matuoklių įrengimo perspektyvas ir efektyvumą, išnagrinėti galimybes tam skirtas lėšas panaudoti kelių priežiūros tikslams. )

Dėl lėšų Lietuvai pagal Ateities ekonomikos DNR planą skirstymo kriterijų ir vertinimo
(Rekomenduoti naujai Vyriausybei peržiūrėti Ateities ekonomikos DNR planą, atsižvelgiant į šiuo metu Ateities ekonomikos DNR plane esančių projektų kaštų ir naudos analizę, projektų aktualumą.)

2023 m. spalio 24 d. ataskaita Nr. VAE-6 „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, įvertindamas Valstybės kontrolės 2023 m. spalio 24 d. ataskaitos Nr. VAE-6 „Elektros energetikos sektoriaus valdymas” (toliau - Ataskaita) pristatymą, jos išvadas ir rekomendacijas, išklausęs Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) informaciją dėl taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumų, taip pat AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) ir Energetikos ministerijos informaciją dėl susidariusios situacijos, pabrėždamas Lietuvos vartotojų ir viešojo intereso užtikrinimo svarbą, nusprendė: 1. Konstatuoti, kad Ataskaitoje pateikti audituoti klausimai išnagrinėti ir įvertinti neišsamiai bei vienpusiškai, todėl išvados yra nepakankamai objektyvios ir nesukuria konstruktyvios vertės, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus akcentuotinus trūkumus ir netikslumus: <...> <...> NUTARTA: 2. Pasiūlyti Valstybės kontrolei patikslinti 2023 m. spalio 24 d. ataskaitoje Nr. VAE-6 „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“ nurodytus netikslumus ir iki 2023 m. gruodžio 1 d. pateikti informaciją Ekonomikos komitetui. 3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai: 3.1. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės nustatytą (2018–2022 m. laikotarpiu) elektros skirstymo infrastruktūros būklę, siekiant užtikrinti tinkamą jos vystymo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimą, peržiūrėti būsimą AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pelno paskirstymą, užtikrinant investicijų vykdymą; 3.2. Atsižvelgiant į geriausias korporatyvinės valdysenos praktikas, papildomai įvertinti ir esant poreikiui priimti reikiamus sprendimus dėl AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ dividendų politikos tikslinimo poreikio. 4. Rekomenduoti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai: 4.1. Nustatyti lėšų, susidariusių dėl reguliacinių skirtumų, grąžinimo vartotojams grafiko kriterijus atitinkamai patikslinant reguliuojamų įmonių kainų nustatymo metodiką. 4.2. Iki 2023 metų gruodžio 29 d. suderinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ lėšų, susidariusių dėl reguliacinių skirtumų, grąžinimo vartotojams grafiką, numatant galimai trumpiausius terminus bei šiuos skirtumus įvertinti nustatant reguliuojamas skirstymo paslaugų kainas. 5. Rekomenduoti AB „Energijos skirstymo operatorius“: 5.1. Pateikti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai lėšų, susidariusių dėl reguliacinių skirtumų, grąžinimo vartotojams grafiką, numatant galimai trumpiausius terminus; 5.2. Įvertinti investicijų prioritetus ir sudaryti ilgalaikę bendrovės investicijų programą, taip užtikrinant tvarų bendrovės veiklos tęstinumą, finansinį stabilumą, garantuojant viešąjį interesą ir patikimą paslaugų elektros energijos vartotojams teikimą. )

Vieningos kelionių planavimo ir keleivių bilietų įsigijimo sistemos sukūrimo Lietuvoje galimybės ir trukdžiai
(Siūlyti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai: 1. Imtis lyderystės: ir užtikrinti sėkmingą Transporto veiklos pagrindų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies nuostatų „viešojo keleivinio transporto kelionių duomenys turi būti kaupiami viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje, o vežėjai ir savivaldybės privalo teikti viešojo transporto kelionių duomenis, susijusius su tvarkaraščiais ir tarifais, ir informuoti duomenų tvarkytoją apie jų pasikeitimus“ įgyvendinimą. 2. Paspartinti viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos „Vintra“ atnaujinimo darbus. 3. Parengti suderintą su visomis suinteresuotos pusėmis, verslo subjektais optimalų viešojo transporto kelionių duomenų sistemos įgyvendinimo algoritmą. 4. Skatinti savivaldybių administracijas diegti e-bilietų sistemas regioniniu mastu. 5. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetį.)

Pasirengimas vykdyti elektroninės atpažinties paslaugų politiką ir atpažinties paslaugų naudojimas prisijungiant per elektroninius valdžios vartus „epaslaugos.lt"
(NUTARTA: 1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai imtis lyderystės: ir užtikrinti, kad išduodant naują ir keičiant asmens tapatybės kortelę, pagal nutylėjimą, būtų išduodama asmens tapatybės kortelė tinkama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams dokumentams pasirašyti, nepriklausomai nuo to ar asmuo, kuriam išduodama/keičiama asmens tapatybės kortelė pats susimoka už paslaugas ar priklauso, asmenims, kuriems šios paslaugos teikiamos nemokamai. 2. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetį. 3. Stebėti pasirengimo vykdyti elektroninės atpažinties paslaugų politikos formavimo ir atpažinties paslaugų naudojimosi, prisijungiant per elektroninius valdžios vartus „epaslaugos.lt“, procesą ir tęsti klausimo svarstymą kituose pakomitečio posėdžiuose. )

Dėl europinių lėšų, numatytų pritraukti užsienio investuotojus į Lietuvoje vykdomas mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklas
(Rekomenduoti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Všį Lietuvos verslo paramos agentūrai: 1) nepriimti sprendimų dėl kvietimų pagal priemonę „Smart FDI“ Nr. 3 paraiškų finansavimo, taip pat neskelbti naujų kvietimų teikti paraiškas pagal tęstinę projektų atrankos tvarką kol nebus panaikintos abejonės dėl šio kvietimo teikti paraiškas organizavimo; 2) paruošti ir pateikti Komitetui susipažinti naujas taisykles, kuriose būtų įtvirtinamas terminas, numatantis prieš kiek laiko turėtų būti pranešama apie skelbiamų priemonių galutines atrankos taisykles, numatomą atrankos būdą, paraiškų pateikimo datą bei valandą. )

Dėl padėties keleivių vežimo kelių transportu tarpmiestiniais maršrutais srityje
(1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai ir jos institucijoms pagal kompetenciją kartu su socialiniais partneriais (Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija LINAVA, Lietuvos keleivių vežimo asociacija ir kt.): 1.1. Organizuoti diskusiją, kurios tikslas – atsižvelgiant į žaliąjį kursą suformuoti valstybės politikos gaires tolimojo susisiekimo srityje ir įtvirtinti jas teisės aktuose; 1.2. Nustatyti galimus dabartinės tolimojo susisiekimo sistemos trūkumus ir suformuluoti galimos reformos tikslus; 1.3. Atlikti poveikio vertinimą vartotojams, konkurencijai, regionams, valstybės ir savivaldybių biudžetams; 1.4. Sudaryti ir patvirtinti Vyriausybėje galimos reformos įgyvendinimo planą su terminais ir atsakingomis už įgyvendinimą institucijomis; 1.5. Esant poreikiui, atlikti reikalingų teisės aktų pakeitimus. 2. Apie priimtus sprendimus informuoti Ekonomikos komitetą. )

Dėl Palangos oro uosto infrastruktūros atnaujinimo finansavimo
(NUTARTA: 1. Pritarti asociacijos „Klaipėdos regionas“ 2020-12-07 rašte Nr. SR20-66 išdėstytiems argumentams dėl Palangos oro uosto infrastruktūros atnaujinimo finansavimo poreikio. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Susisiekimo ministerijai: 2.1. įvertinti VĮ Lietuvos oro uostai pasirengimą įgyvendinti Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, kitos oro uosto infrastruktūros atnaujinimo projektus; 2.2. atsižvelgiant į VĮ Lietuvos oro uostai pasirengimą įgyvendinti Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos, infrastruktūros atnaujinimo projektus, peržiūrėti ir papildyti numatytas Ateities ekonomikos DNR plano priemones, į jas 2021 metams įtraukiant tinkamus Palangos oro uosto rekonstrukcijos projektus. 3. Apie priimtus sprendimus informuoti Ekonomikos komitetą. )

AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos strateginių tikslų ir projektų, pirmaeilių darbų ir naujų technologijų pristatymas
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad Ekonomikos komitetas: 1.1. Palaiko iniciatyvas, kuriomis plečiama ir modernizuojama Lietuvos transporto infrastruktūra, gerinama automobilių kelių būklė; 1.2. Siekiant minėtų tikslų, komitetas atviras bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis, verslo subjektais, mokslo ir akademine bendruomene. 2. Pritarti AB Lietuvos automobilių kelių direkcija Ekonomikos komitetui pateiktame pristatyme „Strateginiai tikslai ir projektai, pirmaeiliai ir neatidėliotini darbai“ įvardintiems strateginiams projektams ir darbams, siekiamiems kokybiniams rodikliams. 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – LAKD), pagal kompetenciją: 3.1. LAKD siekiant užsibrėžtų tikslų, įgyvendinant projektus glaudžiai bendradarbiauti su mokslo įstaigomis, akademine bendruomene, diegti moderniausius ir pažangiausius mokslo bei technologijų pasiekimus; 3.2. Atsiradus didesnėms karinio mobilumo projektų finansavimo galimybėms, būti pasirengus tikslingam ir efektyviam papildomų lėšų panaudojimui; 3.3. Aktyviai ieškoti būdų privataus kapitalo (investicijų) pritraukimui į įgyvendinamus projektus, o taip pat ir alternatyvių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltinių, įskaitant apmokestinamų kelių tinklo ir ilgio plėtrą; 3.4. Esant poreikiui, teikti pasiūlymus teisės aktų tobulinimui, iniciatyviai ir operatyviai spręsti iškylančius klausimus ir uždavinius; 3.5. Glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis, operatyviai spręsti vietinės reikšmės kelių savininkams aktualius klausimus. )

Dėl pasinaudojimo tinklais tarifo augimo gaminantiems vartotojams
(NUTARTA: 1. Pasiūlyti Energetikos ministerijai atlikti studiją dėl gaminančių vartotojų skaičiaus didinimo būdų bei pasinaudojimo elektros tinklais tarifo taikymo peržiūros galimybių ir apie rezultatus informuoti Seimo Ekonomikos komitetą. 2. Pasiūlyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, atsižvelgiant į Energetikos ministerijos atliktos studijos rezultatus, peržiūrėti Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo reglamentavimą. 3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, esant poreikiui, parengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reguliuojančius gaminančių vartotojų plėtros skatinimo ir paramos priemonių taikymo mechanizmą. )

Pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui priemonės ir jų skyrimo kriterijai antrojo karantino Lietuvoje laikotarpiu. Faktinės situacijos pristatymas.
(NUTARTA: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1) apsvarstyti galimybes kuo greičiau sukurti bendrą informacinę platformą dėl smulkaus ir vidutinio verslo klausimų, kurioje viešai būtų skelbiama naujausia informacija apie Lietuvoje antrojo karantino laikotarpiu smulkaus ir vidutinio verslo subjektams taikomas paramos priemones. Ši informacinė platforma turėtų apjungti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakomybių sritis, taip pat kitų institucijų informaciją, aktualią smulkaus ir vidutinio verslo subjektams. Teikiama informacija turėtų būti susisteminta ir pateikta aiškia bei suprantama forma. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė smulkaus ir vidutinio verslo subjektams vieno langelio principu gauti atsakymus į jiems kilusius klausimus; 2) peržiūrėti ir inicijuoti verslo suvaržymų dėl Covid-19 atlaisvinimą numatant, kad verslo subjektai, kurie atitinka būtinų sveikatos saugumo sąlygų prekybos vietoms reikalavimus, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, galėtų kuo skubiau atnaujinti savo veiklą. 2. Atkreipti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dėmesį į pačių smulkiausių verslo subjektų, negalinčių vykdyti savo veiklos dėl Lietuvoje karantino laiku taikomų ribojimų, problemas dėl augančių įsiskolinimų už nuomą bei komunalinius mokesčius. Atsižvelgiant į klausimo aktualumą, prašyti Ekonomikos komitetui nuolat pateikti aktualiausią informaciją apie priimtus sprendimus dėl numatomo paminėtų kaštų kompensavimo mechanizmo. )

Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo klausimai
( NUTARTA: Pritarti Palangos miesto savivaldybės iniciatyva pradėtai ir toliau vykdomai Šventosios valstybinio jūrų uosto rekonstrukcijai. 3. Konstatuoti, kad: 3.1. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra valstybinės reikšmės projektas; 3.2. Naujo, modernaus Šventosios uosto atsiradimas būtų reikšmingas, gerinant pramoginės laivybos infrastruktūrą. 3.3. Vakarų Lietuvos regionui šis objektas būtų itin reikšmingas ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu, turizmo plėtros požiūriu; 3.4. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymas sukurtų reikiamą infrastruktūrą priekrantės žvejams; 3.5. Atstatyto (rekonstruoto) Šventosios valstybinio jūrų uosto molai turėtų ypatingą aplinkosauginę reikšmę: 3.5.1. sunešto smėlio perteklius galėtų būti panaudojamas paplūdimių maitinimui, kaip šiuo metu vykdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje; 3.5.2. įrengti molai galėtų tarnauti kaip prevencinė priemonė klimato kaitos sukeltiems potvyniams valdyti; 3.5.3. paplūdimių pamaitinimas iš perteklinio smėlio sąnašų būtų ekonomiškai naudingesnis negu jo paėmimas iš Preilos-Juodkrantės poligono; 3.5.4. įrengti molai sudarytų sąlygas sulaikyti Šventosios upėje susikaupusias smulkiagrūdžio smėlio sąnašas ir jas panaudoti paplūdimių atstatymui; 3.5.5. molų įrengimas padėtų sumažinti atliekų kiekį vandenyje, tame tarpe ir plastiko (kaupsis prie molų ir bus lengviau jas surinkti), taip būtų prisidedama sprendžiant Baltijos jūros užterštumo problemą. 3.6. Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo (rekonstrukcijos) projektas yra tarpinstitucinis projektas, sudarysiantis galimybes valstybės institucijoms įgyvendinti savo kompetencijas ir programas, pavyzdžiui: 3.6.1. kranto tvarkymo programa – Aplinkos ministerija; 3.6.2. atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra – Energetikos ministerija; 3.6.3. žvejybos ir akvakultūros infrastruktūros plėtra – Žemįs ūkio ministerija; 3.6.4. susisiekimo infrastruktūros, komunikacijų plėtra – Susisiekimo ministerija; 3.6.5. muitinės ir valstybės sienos apsaugos infrastruktūros vystymas – Finansų ir Krašto apsaugos ministerijos; 3.6.6. rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtra – Ekonomikos ir inovacijų ministerija; 3.6.7. jūrinio sporto infrastruktūros vystymas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 4.1.1. numatyti Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymą Vyriausybės priemonių plane; 4.1.2. Išnagrinėti galimybę ir priimti reikiamus sprendimus Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas; 4.1.3. Išnagrinėti galimybę Šventosios valstybinio jūrų uostui atstatyti (rekonstruoti) reikalingas trūkstamas lėšas skirti iš valstybės biudžeto.)