1. Dėl korupcijos rizikos veiksnių valstybinės veterinarinės priežiūros srityje.
(ęsti klausimo parlamentinę kontrolę ir stebėti korupcijos rizikas eliminuojančių priemonių Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įgyvendinimą.)

Dėl priklausomybės ligų gydymo apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dinamikos (paslaugų apmokėjimo dinamika priklausomybių ligų centruose)
(Komisija Balandžio 14 d. Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdžio metu domėjosi priklausomybės ligų gydymo apmokėjimu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, paslaugų apmokėjimo dinamika priklausomybių ligų centruose. Planuojama išklausyti Sveikatos apsaugos ministerijoje šiuo metu darbo grupės rengiamo Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos paslaugų ir prieinamumo gerinimo plano pristatymo. Posėdyje pranešimus pristatė ir į klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. )

Jaunimo emocinė ir psichinė sveikata: aktualijos ir planai
(Išklausyta informacija)

Dėl fizinio ugdymo švietimo įstaigose ir Sporto įstatymo 12 str. nuostatų įgyvendinimo
(Išklausyta informacija)

Dėl padėties transporto sektoriuje ir poreikio apriboti darbo užmokesčio mokėjimą grynaisiais pinigais
(Išklausyta informacija)

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų ataskaitos pristatymą. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, 2020 metų ataskaitoje pateikiamą statistiką, taip pat ir probleminius vaiko teisių užtikrinimo aspektus daugeliu atveju nulėmė pandeminio laikotarpio ypatumai. Viena didžiausių problemų kontrolierė įvardijo institucijų gebėjimo bendradarbiauti trūkumą, taip pat individualios pagalbos vaikui ir šeimai trūkumą, kritiškai įvertino bendro vardiklio taikymą kovoje su Covid-19 ugdymo ir švietimo procese. Įvertinęs ataskaitoje išdėstytas problemas, komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl būtinybės užtikrinti optimaliausias priemones švietimo, ugdymo, sveikatos srityse, siekiant maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes vaiko fizinei, emocinei, socialinei sveikatai pasibaigus pandemijai. Kalbėdama apie individualių paslaugų stygių, E. Žiobienė atkreipė dėmesį į skaudžius skyrybų atvejus, kai reikia spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo su vaiku klausimą. Pavyzdžiui, kai vaikas gyvena su mama, tėčio niekas nekonsultuoja, neparuošia trumpiems susitikimams su vaiku. Pagalba emocinių problemų turintiems vaikams biurokratiniu požiūriu yra suteikiama, tačiau kelia abejonių paslaugos kokybė (nepakankami atsižvelgiama į individualius poreikius arba pagalba suteikiama pavėluotai). E. Žiobienė pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija dažnu atveju veikia tik kaip „gydymo ministerija“, o ne sveikatos. Kol liga nėra nustatyta – nėra ir prevencinės pagalbos. Dažniausiai vaikų problemos sprendžiamos tik per socialinės apsaugos prizmę, ir tai nėra gerai. Kontrolierės teigimu, švietimas gali daug kompensuoti užtikrinant vaiko sveiką gyvenseną, socializaciją, gerą emocinę sveikatą. Tačiau ydinga tai, kad įstatymu sureguliuoti dalykai dažnai susiaurinami savivaldos ar kitais poįstatyminiais teisės aktais. Kontrolierė taip pat kalbėjo apie tai, kad nuotolinis ugdymas yra ypač žalingas vaikų socializacijai, todėl toks mokymo būdas galimas tik esant neatidėliotinai būtinybei. Dabar dažnai, anot pareigūnės, vaikai neina į mokyklas dėl prasto testavimo organizavimo. Blogai įvertintas ir bendro vardiklio taikymas, kai vaikai lieka mokytis nuotoliniu būdu tose vietovėse, kur nėra daug Covid-19 susirgimų atvejų. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo gautas vaikų skundas dėl likviduojamos Vilniaus futbolo mokyklos, kuriame vaikai nurodė, kad priimant sprendimus, nebuvo išklausyta jų nuomonė. Pasak E. Žiobienės, bet koks proporcingai nepagrįstas vaikų uždarymas namuose, vaikų eliminavimas sprendžiant jiems aktualius klausimus, gresia vaiko, ypač paauglio, socializacijai ir fizinei būklei. Kontrolierė kritiškai vertino vaiko teisių srities priskyrimą išskirtinai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Jos nuomone, tai lemia, kad vienos ministerijos kritikuoja kitas, neprisiimdamos atsakomybės už savo sritį. Vaikas yra žmogaus teisių subjektas, ir jo teisės turi būti saugomos pagal pilnas visų sričių kompetencijas. Dabar vaiko problemos yra peradresuojamos vienų kitiems ir dėl to net ir teisingi biurokratiniai veiksmai vaikų ir šeimos situacijos realiai nesprendžia.)

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 metų veiklos ataskaitos klausymai
(Parlamentinė kontrolė VDAI-2021 2021-04-14 d. posėdyje Komitetas išklausė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI, Inspekcija) 2020 m. veikos ataskaitą. VDAI direktorius Raimondas Andrijauskas pažymėjo, kad 2020 m. prasidėjusi ir iki metų pabaigos užsitęsusi pandemija kėlė daug naujų asmens duomenų tvarkymo iššūkių. Inspekcijai reikėjo padėti ir patarti tiek valstybės institucijoms, tiek privataus sektoriaus atstovams, kaip organizuoti savo veiklą nuotolinėmis ryšio priemonėmis siekiant išlaikyti aukštus asmens duomenų ir privatumo apsaugos standartus. 2020 m. vyravusi neįprasta padėtis ne tik nesumažino, bet ir išplėtė Inspekcijos veiklos apimtis. Inspekcijos direktorius pažymėjo, kad teisė į asmens duomenų apsaugą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, priskiriamų prie modernių teisių, ypač aktuali skaitmeniniame amžiuje, kai technologijos suteikia neribotas galimybes tvarkyti asmens duomenis dideliais kiekiais. Demokratinėje teisinėje visuomenėje svarbi pusiausvyra tarp viešųjų ir privačiųjų interesų, žmogaus teisės gauti ir skleisti informaciją bei teisės į asmens duomenų apsaugą. Taip pat buvo pažymėta, kad visuomenės švietimas yra viena pagrindinių priemonių siekiant tinkamai apsaugoti žmogaus teises. 2020 metais Inspekcija aktyviai vykdė asmenų ir organizacijų konsultavimą BDAR taikymo ir teisių į duomenų apsaugą klausimais. 2020 m. Inspekcija suteikė 5 494 konsultacijas (71 konsultacija duomenų apsaugos pareigūnams, 2 206 – žmonėms, 3 206 – įmonėms ir valstybinėms institucijoms). Daugiausia klausimų sulaukta dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo – 877, dėl BDAR, ADTAĮ taikymo ir VDAI kompetencijos – 851 bei dėl vaizdo stebėjimo – 648. Inspekcijos direktorius pastebėjo, kad per pastaruosius keletą metų konsultacijų poreikis yra ženkliai išaugęs, tačiau atskiro konsultacijų skyriaus inspekcija neturi, todėl didelis krūvis tenka Inspekcijos specialistams. Didžiausi iššūkiai Inspekcijai – vis sudėtingėjančios technologijos ir specialių žinių trūkumas, siekiant kokybiškai įgyvendinti visas pavestas funkcijas. Komiteto narys Andrius Navickas pasidalino patirtimi, kad rinkimų metu kandidatams sunku pasiekti rinkėjus, pakviesti juos diskusijai. Direktorius pabrėžė, kad siekiant kontaktuoti su rinkėjais, užmezgant ryšius būtina turėti jų sutikimą. Jeigu pats asmuo kontaktuoja su kandidatais, tai jis atskleidžia ir pasidalina savo kontaktiniais duomenimis, tuomet kandidatas turi teisėtą interesą su tuo asmeniu kontaktuoti ir bendrauti. Komiteto narys Dainius Kepenis teiravosi dėl galimybės sveikatos biurams stebėti ir vertinti gyventojų sveikatos būklę. Inspekcijos direktorius akcentavo, kad asmens duomenys, susiję su sveikata, yra laikomi ypatingais asmens duomenimis, kurių naudojimui reikalingas aiškus duomenų subjekto sutikimas. Tačiau šiuo atveju, vien tik sutikimo nepakanka. Svarbu, kad teisės aktais būtų numatyta konkreti institucijai paskirta funkcija rinkti ir tvarkyti šiuos duomenis. Remiantis gyventojų apklausos duomenimis, labiausiai privačiais duomenimis gyventojai laiko asmens kodą (89 proc.), pirštų antspaudus (89 proc.) bei sveikatos duomenis (78 proc.). Direktorius atkreipė dėmesį, kad asmens kodas nepriklauso specialiai kategorijai duomenų, todėl jam ypatingesnė apsauga nėra taikoma išskyrus tai, kad teisės aktuose nurodyta, kad jį draudžiama skelbti viešai. Pastebėtina, kad būtent šis asmens duomuo yra dažniausiai naudojamas (pvz. pasirašant elektroniniu parašu dokumentus), todėl dažnu atveju nesusimąstoma prieš viešinant tokį dokumentą. Pažymėtina, kad įmonės vis dažniau siekia naudoti ir rinkti biometrinius duomenis (piršto antspaudą, akies rainelę). Norint rinkti tokius duomenis įmonės turi iš anksto konsultuotis su Inspekcija, ar galima tokias technologijas naudoti. Išankstinių konsultacijų teikimo procedūra numato, kad tais atvejais, kai naudojamos naujos technologijos, susijusios su biometrinių duomenų rinkimu plačiu mastu, organizacijos turi pateikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą kartu su išankstinės konsultacijos prašymu. Tuomet inspekcija atlieka analizę ir pateikia savo išvadą ar naudojamos technologijos yra saugios, ar reikalingos papildomos saugumo priemonės, ar tokios veiklos vykdyti neleidžiama. Direktorius taip pat pažymėjo, kad sparčiai vystantis technologijoms, duomenų naudojimo poreikis yra labai išaugęs, tačiau svarbu pabrėžti, kad norint asmens duomenis rinkti ir naudoti, pirmiausia turi būti numatytas tinkamas teisinis pagrindas.)

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Š. m. balandžio 14 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) išklausęs Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaitos (toliau – Ataskaita) pristatymą, nusprendė kreiptis į Vyriausybę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, be kita ko, pažymėjo, kad nuotolinis mokymas trikdo vaikui, ypač paaugliui, būtinus socializacijos procesus ir kelia žalą vaiko fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Tikėtina, kad popandeminiu laikotarpiu daugeliui vaikų kils ne tik psichinės emocinės problemos, bet taip pat bus padaryta žala fizinei sveikatai (pavyzdžiui, viršsvoris, stuburo deformacijomis ir pan.). Komitetas prašo Vyriausybę ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrę susipažinti su Ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis bei ieškoti galimybių grąžinti vaikus į kontaktinį švietimo ir ugdymo procesą dar šiais mokslo metais. Komitetas taip pat ragina apsvarstyti galimybę atsisakyti bendrų vardiklių taikymo, grąžinant vaikus į mokyklas bei organizuojant neformalųjį ugdymą, ypatingą dėmesį skiriant vaiko fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos poreikiams. )

Užimtumo tarnybos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos pagalbos priemonės, nukentėjusiems nuo Covid-19
(Išklausyta informacija)

LR sveikatos apsaugos ministerijos išlaidos, skirtos pandemijos suvaldymui
(Išklausyta informacija)

„Bausmių vykdymo sistemos iššūkiai ir galimi sprendimai“
(2021-04-14 NUTARTA: 1. Išklausyta informacija dėl numatomų pokyčių bausmių vykdymo sistemoje. 2. Komitetas ir ateityje planuoja tęsti laisvės atėmimo vietų modernizavimo parlamentinę kontrolę. )