Dėl padėties Lietuvos degalų rinkoje
(Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 10 d. posėdžio metu Energetikos ministerijos atstovų ir suinteresuotų verslo įmonių asociacijų ir kitų asmenų pateiktą informaciją apie padėtį Lietuvos degalų rinkoje; įvertindamas situaciją, kad Lietuvos rinkoje į degalus maišoma apie 80 proc. importuojamų biodegalų ir tik 20 proc. vietinės gamybos biodegalų, akcentuodamas, kad į degalus įmaišomų importuotų biodegalų kaina yra 2–3 euro centais didesnė už vietinės gamybos biodegalus ir todėl už įsigyjamus degalus Lietuvoje vartotojai permoka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tuo pačiu Lietuvos ūkininkai kasmet netenka apie 30 mln. eurų pajamų, o vartotojai patiria apie 10 mln. eurų nuostolį, nusprendė: Pasiūlyti Energetikos ministerijai kartu su Žemės ūkio ministerija išnagrinėti ir numatyti vietinės kilmės biodegalų didesnio panaudojimo degalų gamyboje, skatinimo priemones ir būdus. )

Dėl Imuniteto paso ir jo įtakos ekonomikai
(NUTARTA: Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Ekonomikos komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdžio sprendimą dėl svarstyto parlamentinės kontrolės klausimo “Turizmo sektoriaus problemos ir paramos priemonės” ; įvertindamas siekį greičiau saugiai atlaisvinti įvairias veiklas Lietuvoje nuo COVID-19 pandemijos suvaržymų ir siekdamas mažinti neigiamas jų pasekmes valstybės ekonomikai ir finansams, taip pat didinti saugaus asmenų judėjimo galimybes šalies viduje ir keliavimo į/iš Lietuvos Respubliką saugumą; sveikindamas Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen iniciatyvą dėl rengiamo teisėkūros pasiūlymo dėl „skaitmeninio žaliojo paso“, nusprendė: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Į rengiamą Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano projektą Recovery and Resilience Facility (toliau – RRF planas) įtraukti Turizmo sektoriaus priemones, sudarančias esminių turizmo sektoriaus pokyčių ir transformacijos į žaliąjį kursą prielaidas, taip pat investicijų į turizmo infrastruktūrą efektyvumo didinimą ir inovacijoms palankią verslo aplinką regionuose, šioms priemonėms ir veiksmams įgyvendinti numatant 15 mln. eurų biudžetą. 1.2. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių RRF plano komponentų yra skaitmeninė transformacija, apimanti skaitmeninių technologijų ir procesų reformas, išnagrinėti startuolio E-imuniteto/skiepų pasas sukūrimo rėmimo galimybę. 1.3. Neatidėliotinai imtis konkrečių veiksmų, kad būtų paspartinti Registrų centro pagal Europos Komisijos rekomendacijas kuriamo „Imuniteto paso“ (lietuviško COVID-19 skiepų sertifikato) kūrimo ir testavimo užbaigimo darbai ir iki balandžio pradžios būtų sukurta bandomoji versija. Svarbu, jog šio paso informacija būtų teikiama lietuvių/anglų kalbomis, jo išdavimas ir naudojimas būtų paprastas ir paremtas skaitmeniniais sprendimais. 2. Pasiūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, nustatyti asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, laisvesnio keliavimo Lietuvos Respublikoje režimo ir naudojimosi paslaugomis tvarką. 3. Pasiūlyti Užsienio reikalų ministerijai įvertinti tarpvalstybinių susitarimų su Europos Sąjungos valstybėmis ir trečiosiomis šalimis, pvz., Izraelio Valstybe, dėl asmenų, paskiepytų nuo COVID-19, jau persirgusių ir įgijusių imunitetą, judėjimo atlaisvinimo pasirašymo galimybes, taip pat dėl pripažįstamo imuniteto/skiepų paso formato, kad nekiltų painiavos kiekvienai šaliai išduodant skirtingas nacionalines pažymas ar kuriant mobiliąsias programėles. )

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (Recovery and Resilience Facility, RRF) priemonės ir jų įtaka Lietuvos ateities raidai
(Komiteto nariams pristatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir jų įtaka Lietuvos ateities raidai)

Lietuvos mokslo tarybos 2020 metų veiklos ataskaita
(Išklausyta Lietuvos mokslo tarybos 2020 metų veiklos ataskaita.)

Padėties Lietuvos vežėjų automobilių keliais sektoriuje aptarimas
(Išklausius Susisiekimo ministerijos, Asociacijos „Linava“ ir kitų Lietuvos vežėjus atstovaujančių asocijuotų struktūrų atstovų pasisakymus nutarta Ekonomikos komitete sudaryti darbo grupę Lietuvos vežėjų automobilių keliais sektoriuje šiuo metu aktualiausioms problemoms spręsti. )

Dėl dalinio nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kompensavimo: I karantino patirtis ir II karantino faktinės situacijos pristatymas
(Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei peržiūrėti kriterijus, I karantino laiku numatytus dėl priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms“, ir grįžti prie dalinio nekilnojamojo turto nuomos mokesčio kompensavimo mechanizmo taikymo.)

Dėl paramos priemonių sporto klubams ir federacijoms II karantino laiku
(Atsižvelgiant į karantino laiku susikaupusius finansinius nuotolius sporto klubų sektoriuje, siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai iš esmės ieškoti ir rasti finansavimo galimybes bei sukurti naujas tikslines paramos priemones, skirtas nuo koronaviruso nukentėjusiam sporto ir profesionalaus sporto sektoriui remti. Pavyzdžiui, numatant kompensavimo mechanizmus subjektams dėl neparduotų bilietų ir kitų negautų pajamų.)

Nacionalinio stadiono finansavimas – esama situacija ir perspektyvos
(Išklausyta informacija)

Dėl Sporto įstatymo pakeitimų
(Išklausyta informacija apie planuojamus pokyčius)

Dėl tarptautinės narkotikų politikos
(Vasario 24 d. posėdyje, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, supažindimo Komisijos narius su narkotikų politika tarptautinėje erdvėje ir Europos Sąjungoje. Svarbiausiu įvykiu galima laikyti Lietuvos išreikštą ketinimą kandidatuoti į Narkotinių medžiagų komisijos nares 2022-2025 m. kadencijai. Artimiausi rinkimai vyks 2021 m. balandžio 21 d., kuomet Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba (ECOSOC) rinks šalis į tris laisvas Rytų Europos šalių grupės vietas. Šiai dienai, norą išreiškusios yra Lietuva ir Rusija. NTAKD vykdo Lietuvos kandidatavimo kampaniją, yra parengęs šiai kampanijai skirtą informacinę medžiagą (brošiūrą ir reklaminį kampanijos vaizdo klipą), kuri bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija turėtų būti išplatinta ECOSOC valstybėms narėms, taip pat, informaciją apie kandidatavimą, skirtą interneto svetainės skilčiai (http://ntakd.lrv.lt/en/events-1/lithuania-candidate-to-the-commission-on-narcotic-drugs). Tikimasi, kad bus patikėta Lietuvos kaip gerosios narkotikų politikos praktikos įgyvendintoja ir tapsime ta šalimi, kuri taip pat, galės balsuoti už tarptautinius sprendimus dėl narkotikų politikos. Departamentas pristatė, kokiose organizacijose atstovauja Lietuvą tarptautinėje erdvėje: ES Tarybos Narkotikų horizontaliosios darbo grupės (angl. Horizontal working party on drugs, HDG) narys, Lietuvos atstovas Jungtinių Tautų Narkotinių medžiagų komisijoje ( angl. The Commission on Narcotic Drugs, CND), yra Europos Tarybos Pompidou grupės narys. Posėdžio metu, NTAKD atstovai, pristatydami narkotikų politiką tarptautinėje erdvėje ir Europos Sąjungoje, kalbėjo apie tarptautinę narkotikų kontrolės sistemą, pagrįstą trimis tarptautinėmis narkotikų kontrolės konvencijomis, kurių pagrindinis deklaruojamas tikslas yra apsaugoti žmogaus sveikatą ir gerovę, taip pat, supažindino su svarbiausiais politiniais šios srities dokumentais. Apžvelgė pagrindines Europos Sąjungos narkotikų politikos kryptis: ES Taryba po aktyvių ir rezultatyvių diskusijų, 2020 m. gruodžio 18 d. patvirtino ES narkotikų strategiją 2021-2025 m., kurioje pateikiama visa apimanti 2021–2025 m. Europos Sąjungos narkotikų politikai skirta politinė sistema ir prioritetai. Strategijos tikslai yra siejami su visuomenės ir asmenų gerove, visuomenės sveikatos apsauga ir propagavimu, aukšto plačiosios visuomenės saugumo ir gerovės lygio užtikrinimu ir sveikatos raštingumo didinimu. Pranešėja Gražina Belian pažymėjo, kad 14 šalių jau yra įgyvendinamos nacionalinės narkotikų politikos strategijos, kurias vykdant sprendžiami ne tik su neteisėtais narkotikais susiję klausimai, bet ir įvairialypės priklausomybės medžiagoms ir priklausomybę sukeliančio elgesio problemos: visuose dokumentuose, taip pat sprendžiama alkoholio problema, dešimtyje – tabako, devyniuose – vaistų, aštuoniuose – kito priklausomybę sukeliančio elgesio, pavyzdžiui, lošimo problemos. Taip pat, buvo apžvelgta situacija, kaip Lietuva atrodo tarptautinės ir Europos Sąjungos politikos kontekste. Pagrindas kompleksiniam požiūriui į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą buvo išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje „Dėl kryptingos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės politikos“, kuria buvo raginama formuoti ir įgyvendinti kompleksinę ir integruotą narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos bei kryptingą tabako ir alkoholio kontrolės, narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo politiką Lietuvoje. Kitas svarbus dokumentas – Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programa (Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos klausimais iki 2035 m.), kuri numato koordinuotą, ilgalaikę, kompleksinę ir subalansuotą valstybės politiką psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolės ir prevencijos srityse, atitinkančią Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų politikos kryptis. Posėdžio metu, Komisijos nariams buvo pristatytas video filmukas apie dekriminalizavimo sampratą, kuriame aiškiai išskirtos dekriminalizavimo – depenalizavimo – legalizavimo sąvokos. )

Dėl Lietuvos sportininkų pasirengimo olimpinėms žaidynėms
(Išklausyta informacija)