STARKUS Zigmas Pranas (1892–1942)

Vardas ir pavardė – Zigmas Pranas STARKUS 

Gimimo data ir vieta – 1892 m. spalio 12 d., Rudaminos miestelis, Seinų apskritis

Mirties data ir vieta – 1942 m. rugpjūčio 25 d. sušaudytas Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) kalėjime, SSRS 

Palaidojimo vieta – nežinoma 

Profesija – agronomas dirvožemininkas, teisininkas 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Simonas Starkevičius ir Valerija Starkevičiėnė (buv. Čižauskaitė), vėliau tapo Starkais 

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Uršulė Starkienė (buv. Urniežiūtė), turėjo keturis vaikus: dvynes dukras Aldoną Mariją ir Birutę Mariją, dukrą Sigitą Oną ir sūnų Kęstutį Joną 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys (1920-05-15 / 1922-11-13) 

I Seimo (1922–1923) narys (1922-11-13 / 1923-03-13) 

II Seimo (1923–1926) narys (1923-06-05 / 1926-06-02) 

III Seimo (1926–1927) narys (1926-06-02 / 1927-04-12)

Seimo nario veikla: 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15d. – 1922 m. lapkričio 13 d.

Rinkimų apygarda: 

Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Darbo Federacijos“ sąrašą Nr. 9 (sąraše įrašytas 5-as). 

Frakcija:

Priklausė Lietuvos demokratų frakcijai, kuri buvo Krikščionių demokratų bloko dalis, ir buvo frakcijos prezidiumo narys. 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: 

Seniūnų sueigos narys (1920 m. gegužės 22 d. – 1922 m. lapkričio 13 d.) 

Seimo komisijų narys: 

Konstitucijos projekto komisijos narys (nuo 1920 m. gegužės 20 d.); 

Savivaldybių ir administracijos komisijos narys (nuo 1920 m. gegužės 20 d., buvo jos pirmininkas); 

Finansų ir biudžeto komisijos narys (1920 m. gegužės 20 d. – 1922 m. birželio 23 d.); 

Bendrosios teisės komisijos narys (nuo 1922 m. gegužės 23 d.); 

Redakcijos komisijos narys (nuo 1922 m. birželio 23 d.). 

Mažojo seimo narys: nebuvo 

Pasisakymai, paklausimai: 

Zigmas Pranas Starkus garsėjo dalykišku kalbėjimu ir objektyvumu, įvertindavo konstruktyvią politinių oponentų kritiką. Jis buvo laikomas vienu geriausių Vakarų Europos konstitucijų žinovų. Steigiamajame Seime daugiausia kalbėjo Konstitucijos klausimais, aktyviai dalyvavo tiek laikinosios, tiek nuolatinės Konstitucijos projektų rengime. Jo siūlymu 1922 metų Konstitucija pavadinta „Lietuvos Valstybės Konstitucija“. Taip pat pasisakė svarstant Žemės reformos įstatymą, pritarė bažnytinių žemių nusavinimui bendrąja tvarka. Teikė įvairias pataisas įstatymams reglamentavusiems savivaldybių veiklą, aktyviai dalyvavo svarstant įvairius teisės aktus, susijusius su infrastruktūra, prekybos reguliavimu, tautinių mažumų teisėmis ir kitais klausimais. Referavo Savivaldybių rinkimo įstatymą – siekė įtvirtinti proporcinę rinkimų sistemą. Taip pat referavo „Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo“ projektą, siūlė pataisas Steigiamojo Seimo statutui.

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

Rinkimų apygarda: 

Išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „L. Krikščionių Demokratų partijos, L. Katalikių Moterų „Blaivybės“ ir „Pavasario“ draugijų bei mažažemių“ sąrašą Nr. 15 (sąraše įrašytas 2-as). Taip pat kandidatavo II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „L. Krikščionių Demokratų Partijos, Moterų Katalikių ir Blaivybės draugijų“ sąrašą Nr. 6 (sąraše įrašytas 16-as). 

Frakcija: 

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: 

Seniūnų sueigos nario Mykolo Krupavičiaus pavaduotojas (nuo 1923 m. vasario 6 d.). 

Seimo komisijų narys: 

Komisijų komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 21 d., komisijos pirmininkas); 

Savivaldybių ir administracijos komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.); 

Teisių ir redakcijos komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.); 

Komisijos Seimo statutui parengti narys (nuo 1923 m. vasario 1 d.). 

Pasisakymai, paklausimai: 

I Seime Zigmas Pranas Starkus referavo Komisijų komisijos pranešimą dėl Seimo komisijų sudarymo. Taip pat dirbo su įstatymų projektais, tokiais kaip Metinių samdymo sutarčių apmokėjimas ir Steigiamojo Seimo narių atlyginimo pakeitimas, bei dalyvavo debatuose dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų teisėtumo ir pasitikėjimo Seimo Prezidiumu. Be to, referavo ir kitus įstatymų projektus.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „L. Krikščionių Demokratų partijos, L. Katalikių Moterų, „Blaivybės“ ir „Pavasario“ draugijos sąrašą“ Nr. 2 (sąraše įrašytas 3-ias). 

FRAKCIJA: 

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nėra duomenų 

Seimo komisijų narys: 

Savivaldybių ir administracijos komisijos narys (nuo 1923 m. birželio 8 d.); 

Teisių ir redakcijos komisijos narys (1923 m. birželio 8 d. – 1924 m. spalio 31 d.); 

Statuto komisijos narys (nuo 1923 m. birželio 8 d.). 

Pasisakymai, paklausimai: 

II Seime Zigmas Pranas Starkus aktyviai dalyvavo teisėkūros procese, referuodamas ir svarstydamas įvairius įstatymų projektus. Jis siūlė suvienodinti valsčių, miestų ir apskričių valdybų darbo laikotarpį, pristatė Seimo statuto projektą ir rėmė butų nuomos kainų ribojimo įstatymą. Jis taip pat kritikavo Žemės valstybinio mokesčio įstatymo projektą dėl praktinių trūkumų ir nepritarė Seimo kišimuisi į privataus hipotekos banko reikalus. Jo veikla apėmė įvairius teisės aktų svarstymus, įskaitant Žemės reformos įstatymo pataisas, Ypatingų valstybės apsaugos įstatų papildymus ir kita. 1924 m. liepą–1925 m. vasarį eidamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro pareigas, Z. Starkus dažnai atsakinėdavo į Seimo narių paklausimus. Atsistatydinus Ministrų Kabinetui, jis grįžo į Seimą.

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d.

Rinkimų apygarda: 

Išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių Krikščionių Demokratų, Lietuvių Katalikių Moterų, Pavasarininkų, blaivininkų ir kitų katalikiškų organizacijų“ sąrašą Nr. 3 (sąraše įrašytas 2-as). Taip pat kandidatavo II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvių Krikščionių Demokratų, Lietuvių Katalikių Moterų, Pavasarininkų, Blaivininkų ir kitų katalikiškų organizacijų“ sąrašą Nr. 2 (sąraše įrašytas 5-as). 

Frakcija:

Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. 

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nebuvo 

Seimo komisijų narys: 

Laikinosios rinkimų patikrinimo komisijos narys (nuo 1926 m. birželio 2 d.); 

Savivaldybių ir administracijos komisijos narys (1926 m. birželio 9 d. – 1926 m. gruodžio 1 d.); 

Teisės ir redakcijos komisijos nario Edvardo Turausko pavaduotojas (nuo 1926 m. birželio 9 d.). 

Pasisakymai, paklausimai: 

III Seimo posėdžiuose Zigmas Pranas Starkus kalbėdavo aiškiai ir trumpai, daugiausia teisiniais klausimais. Jis nesiveldavo į ginčus su oponentais, todėl buvo gerbiamas visų frakcijų atstovų. III Seime palaikė Krikščionių demokratų bloko nuostatas ir balsavo už jų pasiūlymus, tačiau vengė politinių kovų. Seimo posėdžiuose Zigmas Pranas Starkus pasisakė svarstant karo padėties, amnestijos, spaudos, susirinkimų ir sutarties su SSRS klausimus, dažnai balsuodavo prieš daugumos sprendimus. Po 1926 metų perversmo atsisakė kandidatuoti į Seimo Pirmininkus, vėliau pritarė Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro deklaracijai.

Išsilavinimas 

Mokėsi Rudaminos pradžios mokykloje. 

1912 m. baigė Marijampolės gimnaziją. 

1917 m. baigęs Maskvos universiteto Gamtos fakultetą, įgijo agronomo dirvožemininko specialybę. 

Eksternu baigė Lietuvos universitetą Kaune, įgijo teisininko diplomą. 

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

Studijuodamas Maskvos universitete įsitraukė į visuomeninę veiklą. Priklausė vietos lietuvių katalikų jaunimo ateitininkų organizacijai. Buvo vienas iš katalikų jaunimo draugijos „Rūta“ narių. 

1917 m. kartu su Vytautu Endziulaičiu, Boleslovu Januliu parengė Lietuvos krikščionių demokratų partijos Maskvos skyriaus programą, kuri vėliau tapo pagrindu sukurti bendrą Rusijos lietuvių Lietuvos krikščionių demokratų partijos programą. Vienas iš partijos lyderių. 

1918 m. grįžo Lietuvą. 

1918–1921 m. ir 1925–1927 m. – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro Komiteto narys.

1918 m. gruodžio 28 d. – 1920 m. gegužės 15 d. – Lietuvos Valstybės vidaus reikalų viceministras. Eidamas pareigas įsitraukė į savivaldos institucijų kūrimą, prisidėjo rengiant Savivaldybių įstatymą. 

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys. 

1922 m. gegužės 15 d. – 1924 m. liepos 12 d. – Žemės reformos valdybos, prie Žemės ūkio ministerijos, pirmininkas. 

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys. 

1923 m. buvo vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų savaitraščio „Rytas“ steigėjų ir pirmasis redaktorius. 

1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys. 

1924 m. liepos 8 d. – 1925 m. vasario 4 d. – Lietuvos Respublikos X Ministrų Kabineto vidaus reikalų ministras. 

1925 m. rugsėjis–1926 m. birželis – Valstybės kontrolierius.

1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys. 

1926–1929 m. – Lietuvos banko valdybos narys. Eidamas pareigas, kuravo pinigų emisiją, banko kasų ir atsargos fondų reguliavimą, valstybės iždo ir taupomųjų valstybės kasų operacijas, juridinės tarnybos darbą. 

1929 m. vasario 17 d.–1935 m. – Valstybės Tarybos narys. 

1932–1940 m. – Katalikų veikimo centro valdybos narys. 

1936–1940 m. vasario 27 d. – Lietuvos banko valdybos narys. 

1937–1940 m. – Prekybos, pramonės ir amatų rūmų narys. 

1939 m. paskirtas Lietuvos ūkio tarybos, Finansų ministerijos patariamosios institucijos, nariu. 

1940 m. vasario 27 d.–1940 m. rugsėjo 18 d. – Lietuvos banko valdytojo pavaduotojas. 

1940 m. rugsėjo 18 d. – 1940 m. spalio 10 d. – LSSR Liaudies Komisarų Tarybos nutarimu paskirtas laikinai eiti Lietuvos banko valdytojo pareigas. 

1940 m. spalio 10 d. laikinai paskirtas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinės kontoros Pinigų apyvartos sektoriaus vedėju. 1941 m. vasario 1 d. atleistas iš šių pareigų ir paskirtas šio sektoriaus vyriausiuoju inspektoriumi, o po devynių dienų vėl grąžintas į sektoriaus vedėjo pareigas. Šias pareigas ėjo iki suėmimo. 

1941 m. birželio 14 d. Zigmas Pranas Starkus kartu su šeimos nariais buvo suimtas NKVD. Jis buvo išvežtas į Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį Sverdlovsko srityje. Jo žmona Uršulė Starkienė su sūnumi Kęstučiu Jonu ir dukra Sigita Ona buvo ištremti į Južakovą, Troickojės rajone, Altajaus krašte. Dvynės dukros Aldona Marija ir Birutė Marija tuo metu svečiavosi draugų namuose, todėl tremties išvengė. 

1942 m. kovo 1 d. Zigmas Pranas Starkus buvo areštuotas pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio 13 dalį, apkaltintas „priklausymu kontrrevoliucinei partijai“. 

1942 m. birželio 27 d. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD nutarimu nuteistas sušaudyti. 

1942 m. rugpjūčio 25 d. sušaudytas Sverdlovsko kalėjime, SSRS. 

1943 m. tremtyje iš bado mirė vos 17 metų sulaukęs sūnus Kęstutis Jonas. Uršulė Starkienė su dukra Sigita Ona vėliau gyveno tremtyje Troickojės ir Zonalnojės vietovėse, Altajaus krašte. 

1946 m. dukra Sigita pabėgo į Lietuvą, bet 1950 m. buvo suimta ir grąžinta į tremties vietą Altajaus krašte. 

1956 m. Uršulė Starkienė su dukterimi Sigita Ona grįžo iš tremties į Lietuvą. 

1989 m. gegužės 25 d. Zigmas Pranas Starkus buvo reabilituotas.

Organizacijų, asociacijų narys 

Draugija „Rūta“ (Maskvoje); 

Ateitininkų sąjunga; 

Lietuvos krikščionių demokratų partija (Centro valdybos narys); 

Katalikų veikimo centras (Valdybos narys).

Įvertinimas, apdovanojimai, atminimo įamžinimas

1932 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu; 

1934 m. rugsėjo 8 d. – Vytauto Didžiojo II laipsnio ordinu; 

1939 m. vasario 16 d. – Darbo žvaigždės I laipsnio ordinu.

Rašytinis palikimas 

Bendradarbiavo spaudoje. 1923 metais su bendraminčiais įsteigė Lietuvos krikščionių demokratų partijos dienraštį „Rytas“, tapo pirmuoju leidinio redaktoriumi.

Šaltiniai ir literatūra: 

Akmenytė-Ruzgienė, Vilma. Lietuvos Steigiamojo Seimo Seniūnų sueiga: vyresniųjų konvento veiklos gairės, Parlamento studijos, 2020, Nr. 29, p. 98–142. 

Antrosios Apygardos Kandidatų Seiman Sąrašai, Lietuva, 1922-09-17, p. 2.

Driaučiūnaitė, Ramunė. Zigmas Pranas Starkus, genocid.lt, 2022-08-25, http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2022/20220825_starkus_biog.pdf 

Garbaravičienė, Birutė. Likimas, užrakintas KGB archyvuose, Kauno diena, 1992-10-14, p. 1, 4. 

Garbaravičienė, Birutė. Likimas, užrakintas KGB archyvuose. Byla P–12082–LI, Kauno diena, 1992-10-15, p. 4. 

Į Steigiamąjį Seimą (II Apygarda), Lietuva, 1920-03-30, p. 1. 

II (Kauno) rinkimų į Seimą apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-20, p. 5. 

J. G. ir A. B. Starkus Zigmas, Lietuvių enciklopedija, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, t. 28, p. 456. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1922-11-09, Nr. 114. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1923-05-30, Nr. 133. 

Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1926-05-27, Nr. 227.

Starkus Zigmas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 56–57. 

Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1920-05-16, Nr. 31. 

Svarauskas, Artūras. Zigmas Pranas Starkus, in: Algis Bitautas, Artūras Svarauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2016, p. 385–388. 

Terleckas, Vladas. Lietuvos bankas. Kūrimo ir veiklos istorija, Vilnius, 1997. 

Terleckas, Vladas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940, Vilnius, 2001. 

Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918-1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.

Veilentienė, Audronė. Starkus Zigmas Pranas, in: Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 476–480. 

Veilentienė, Audronė. Starkus Zigmas Pranas, in: Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 351–353. 

VI (Utenos) rinkimų į Seimą apygardos. Lietuva, 1926-04-16, p. 4–5. 

VI apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-05-05, p. 5. 

VI Rinkimų Utenos Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-10-04, p. 3.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius