STAUGAITIS Jonas (1868–1952)

 

 

Vardas ir pavardė – Jonas STAUGAITIS

Gimimo data ir vieta – 1868 m. birželio 1 d., Omentiškių (Štratų) kaimas, Paežerių valsčius, Vilkaviškio apskritis, Suvalkų gubernija

Mirties data ir vieta – 1952 m. sausio 18 d., Kaunas

Palaidojimo vieta – Petrašiūnų kapinės, Kaunas

Profesija – medikas

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Vincas Staugaitis, Ieva Bliūdžiūtė-Staugaitienė 

Šeiminė padėtis – viengungis

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 2 d. –  1927 m. balandžio 12 d.

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą Nr. 7

FRAKCIJA: 

Lietuvos valstiečių frakcijos, Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijų bloko, narys

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1920 m. gegužės 17 d. –1922 m. lapkričio 13 d. –pirmasis vicepirmininkas 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

Seniūnų sueigos pirmininkas 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Sveikatos komisijos narys 

Užsienio reikalų komisijos narys (nuo 1920 m. liepos 5 d.)

MAŽOJO SEIMO NARYS: nebuvo 

TARPPARLAMENTINĖ VEIKLA: 

Būdamas Steigiamojo Seimo vicepirmininku 1920 m. gruodžio 13–27 d. vadovavo Lietuvos delegacijai derybose su Lenkija Varšuvoje. Delegaciją daugiausia sudarė Steigiamojo Seimo nariai. 

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:

Aktyviai dalyvavo Steigiamojo Seimo posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimai. Jo siūlymu Steigiamojo Seimo statutas buvo papildytas nuostata, leidžiančia iš Seimo posėdžio pašalinti tvarką pažeidusius parlamentarus. Jonas Staugaitis dažnai, ypač Seimo darbo pradžioje, pirmininkaudavo Steigiamojo Seimo posėdžiams, pasižymėjo gebėjimais moderuoti politizuotas diskusijas, „atšaldyti“ impulsyvius parlamentarus. Kartu jis buvo principingas, atvirai reiškė ir gynė savo įsitikinimus.

 

---

 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą Nr. 5 

FRAKCIJA: 

Lietuvos valstiečių frakcijos (nuo 1922 m. gruodžio – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos) narys 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1923 m. sausio 23 d. – 1923 m. birželio 5 d. – pirmasis vicepirmininkas 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

Seniūnų sueigos narys

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Sveikatos komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.); 

Finansų ir biudžeto komisijos narys (nuo 1922 m. lapkričio 28 d.); 

 Užsienio reikalų komisijos narys (1922 m. lapkričio 28 d. – 1923 m. sausio 23 d.); 

Statuto komisijos narys (nuo 1923 m. vasario 6 d.); 

 

---

 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą Nr. 6 

FRAKCIJA: 

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos narys

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1923 m. birželio 5 d. – 1924 m. spalio 1 d. – pirmasis vicepirmininkas; 

1926 m. vasario 9 d. – 1926 m. kovo 5 d. – Seimo Pirmininkas 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

Seniūnų sueigos narys

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Sveikatos komisijos narys (1923 m. birželio 8 d. – 1926 m. vasario 12 d.); 1924 m. gruodžio 19 d. Sveikatos komisija buvo sujungta su Darbo ir socialinės apsaugos komisija ir ir pavadinta Darbo ir socialinės apsaugos komisija – Jonas Staugaitis išliko jos nariu; 

Statuto komisijos narys (nuo 1923 m. birželio 8 d.);  

Redakcijos komisijos narys (nuo 1924 m. gruodžio 19 d., tačiau tuo metu kai ėjo Seimo Pirmininko pareigas (1926 m. vasario 12 d.–1926 m. kovo 5 d.) savo veiklą komisijoje buvo sustabdęs); 

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:

Aktyviai dalyvavo Antrojo Seimo plenarinių posėdžių darbe. Seimui referavo Medicinos, veterinarijos, odontologijos ir farmacijos praktikos teisių įstatymo projektą, pristatė jo parengimo priežastis ir pagrindines nuostatas. Ragino didinti išlaidas sveikatos priežiūrai. Eidamas Seimo vicepirmininko pareigas dažnai pirmininkavo plenariniuose posėdžiuose. Einant Seimo Pirmininko pareigas teko derinti sunkiai suderinamus pozicijos ir opozicijos klausimus. 

 

---

 

III Seimo (1926–1927) narys – 1926 m. birželio 9 d. – 1927 m. balandžio 12 d. 

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą Nr. 6 

FRAKCIJA: 

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos narys

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. gruodžio 19 d. – Seimo Pirmininkas 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

Seniūnų sueigos narys

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: nebuvo 

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:

Jonas Staugaitis buvo nuolatinis Trečiojo Seimo I sesijos plenarinių posėdžių pirmininkas, pareigos buvo nebuvo lengvos, nes pozicijos ir opozicijos santykiai nuo pat šios kadencijos darbo pradžios buvo konstruktyvūs. Jonas Staugaitis pirmininkavo 1926 m. gruodžio 16 d. posėdžiui iki 23.42 val. prasidėjusios pertraukos. Po pertraukos, posėdyje pirmininkaujant pirmajam vicepirmininkui Steponui Kairiui, į posėdžių salę įėjo karininkai pareikalavo Seimą išsiskirstyti. Jonas Staugaitis buvo ir nepaprastojo 64-ojo posėdžio, vykusio 1926 m. gruodžio 19 d., pirmininkas. Tai buvo pirmasis Trečiojo Seimo posėdis po valstybės perversmo. Jame Jonas Staugaitis perskaitė Respublikos Prezidento Kazio Griniaus atsistatydinimo raštą ir pats atsistatydino iš Seimo Pirmininko pareigų.

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

1876–1879 m. – mokėsi ir baigė pradinę mokyklą Liudvinave; 

1879–1887 m. – mokėsi Marijampolės gimnazijoje; 

1887–1893 m. – studijavo mediciną Varšuvos universitete, įgijo gydytojo diplomą; 

1903 m. – Petrapilyje lankė gydytojų kvalifikacijos kėlimo kursus;  

 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1888 – 1889 m. – vienas iš Varšuvos lietuvių studentų draugijos „Lietuva“ steigėjų ir narys; 

1889–1905 m. – mėnesinio (kurį laiką – kas antrą mėnesį leidžiamo) literatūros, politikos ir mokslo laikraščio „Varpas“ vienas iš bendradarbių ir leidėjų; 

1890–1904 m. – mėnesinio varpininkų žurnalo „Ūkininkas“ („Ukinįkas“) vienas iš bendradarbių ir leidėjų; 

1891–1892 m. – pakviestas gamtininko Erazmo Majevskio talkino leidžiant botanikos ir zoologijos vardų žodyną, sudarė nemažą lietuviškų botanikos ir zoologijos vardų rinkinį; 

1894–1919 m. – privatus Šakių miesto gydytojas, palaikė ryšius su knygnešiais, vienas iš Šakių ugniagesių draugijos steigėjų, ilgametis pirmininkas; 

1904 m. spalio 1 d. – 1906 m. vasaris – Rusijos ir Japonijos karo metu buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę karo mediku, tarnavo Chabaravsko karo lauko ligoninėje Sibire;   

[1906–1914 m.] – Lietuvos demokratų partijos narys; 

1907 –1909 m. – Šakiuose įsteigė švietėjiškos draugijos „Šviesa“ skyrių; 

1907–1914 m. – įsteigė ir vadovavo Marijampolės ūkininkų draugovės skyriams Šakiuose, Sintautuose, Lukšiuose, Plokščiuose; 

1909 m. – dėl draugijos „Šviesa“ veiklos keturis su puse mėnesių kalėjo Kalvarijos kalėjime; 

1914 m. rugpjūčio 1 d. – 1918 m. birželio mėn. – Pirmojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, tarnavo karo mediku; 

1917 m. – tapo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos nariu; 

1918 m. gruodžio 2 d. – 1919 m. – Lietuvos Valstybės Šakių apskrities gydytojas ir Šakių apskrities ligoninės vedėjas; 

1918 m. – prisidėjo kuriant savivaldą Šakiuose, buvo išrinktas Šakių miesto komiteto pirmininku ir Šakių valsčiaus komiteto vicepirmininku, kiek vėliau buvo išrinktas į Šakių apskrities komitetą, ėjo vicepirmininko, vėliau pirmininko pareigas; 

1919 m. – tapo Lietuvos valstiečių sąjungos nariu, buvo renkamas Centro komiteto nariu; 

1919 m. sausio 16–22 d. – Antrosios Lietuvių konferencijos, vykusios Kaune, delegatas; 

1919 m. – Šakiuose įkūrė ir vadovavo Socialistų liaudininkų demokratų kuopai ir Valstiečių sąjungos Šakių apygardos komitetui; 

1919–1920 m. – Sveikatos departamento prie Lietuvos Valstybės vidaus reikalų ministerijos Medicinos skyriaus vedėjas; 

1919–1926 m. – vyriausiasis Kauno miesto ligoninės gydytojas ir ligoninės direktorius; 

1920 m. – kartu su Kaziu Griniumi, Felicija Bortkevičiene, Mykolu Sleževičiumi, Jonu Šimkumi, Jonu Makausku ir kitais Kaune įsteigė knygų ir laikraščių leidimo akcinę bendrovę „Varpas“, buvo jos Valdybos narys, pirmininkas; 

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys; 

1921–1940 m. – Kauno medicinos draugijos narys; 

1921, 1923, 1924, 1928 m. – Lietuvos gydytojų suvažiavimų organizatorius; 

1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. – Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) narys (vicepirmininkas); 

1922–1928 m. – buvo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro komiteto narys, pirmininkaudavo partijos suvažiavimams, buvo partijos Vyriausiojo garbės teismo narys; 

1922–1940 m. – vyriausiasis žurnalo „Medicina“ redaktorius; 

1922–1927 m. – Lietuvos Šaulių sąjungos narys (1922–1927 m. buvo renkamas Centro valdybos nariu, nuo 1928 m. – Kauno skyriaus narys); 

1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. – Lietuvos Respublikos II Seimo (1923–1926) narys; 

1924–1933 m. – Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas; 

1926 m. vasario 9 d. – 1926 m. kovo 5 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas; 

1926 m. birželio 2 d. – 1927 m. balandžio 12 d. – Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) narys; 

1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. gruodžio 19 d. – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas; 

Nuo 1928 m. – dirbo Kauno miesto ligonių kasų gydytojų konsultantu; 

1932 m. gruodžio 15 d. – Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos aktu buvusiam Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui paskirta pensija; 

1940 m. birželio 15 d. – Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą liko Lietuvoje; 

1946–1951 m. – ėjo Higienos muziejaus vedėjo, Higienos muziejų prijungus prie Kauno sanitarinio švietimo namų – šios įstaigos vadovo pareigas;

 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

„Pieno lašo“ draugijos narys; 

„Šviesos“ draugijos Šakiuose steigėjas; 

„Žiburėlio“ draugijos narys; 

Draugijos kovai su tuberkulioze narys (1931 m. – revizijos komisijos narys); 

Kauno medicinos draugijos narys; 

Kauno miesto gydytojų sąjungos narys; 

Lietuvių dailės draugijos rėmėjas; 

Lietuvos gydytojų draugijų sąjungos narys; 

Lietuvos gydytojų sąjungos narys; 

Lietuvos gydytojų savišalpos kasos narys;

Lietuvos karo invalidų draugijos garbės narys; 

Lietuvos kovai su tuberkulioze draugijos narys; 

Lietuvos kultūros sąjungos narys; 

Lietuvos moterų globos draugijos narys; 

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos narys ir vicepirmininkas; 

Lietuvos šaulių sąjungos narys (Centro valdybos narys – 1922–1927 m., Kauno skyriaus narys); 

Lietuvos švietimo dr. Vinco Kudirkos vardo draugijos narys; 

Lietuvos universiteto studentų draugijos „Varpas“ garbės narys; 

Lietuvos universiteto studentų Varpininkų savišalpos fondo valdybos pirmininkas; 

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys (garbės teismo pirmininkas); 

Marijampolės ūkininkų draugovės skyrių Sintautuose, Lukšiuose ir Plokščiuose steigėjas ir pirmininkas; 

Šakių ugniagesių draugijos steigėjas (jos pirmininkas – 1884–1919 m.)

Varšuvos lietuvių studentų draugijos „Lietuva“ steigėjas ir narys; 

Vilniui vaduoti sąjungos narys; 

Vytauto Didžiojo universiteto studentų medikų korporacijos „Ąžuolas“ garbės narys; 

 

 

ĮVERTINIMAI IR APDOVANOJIMAI 

1929 m. vasario 13 d. – suteiktas Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universiteto medicinos mokslų garbės daktaro vardas; 

1945 m. – suteiktas nusipelniusio gydytojo vardas; 

 

 

ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 

Įrengta atminimo lenta Kaune, ant pastato, kuriame gyveno; 

 

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Bendradarbiavo laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas“. Dar studijų metais rašė ūkio klausimais aptarė trąšų, bitininkystės, pelkėtų laukų klausimus, taip pat rašė Lietuvos istorijos temomis. Pakviestas gamtininko E. Majevskio talkino leidžiant botanikos ir zoologijos vardų žodyną. Sudarė nemažą lietuviškų botanikos ir zoologijos vardų rinkinį. Savo straipsnius pasirašinėjo kriptonimais: J. Sy. Augys, J. Vincaitis, J. Bitaitis. 

 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

Būtėnas, Julius. Jonas Staugaitis, Vinco Kudirkos bendražygiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993, p. 87–91. 

Jonas Stagaitis, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 58.

Matulevičius A. Dr. J. Staugaitis – „Medicinos“ redaktorius, Medicina, 1929, Nr. 11, p. 808–812. 

Stakeliūnaitė Danutė, Jonas Staugaitis, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografijos žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 480–486.

Stakeliūnaitė Danutė, Jonas Staugaitis, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 356–359. 

Tercijonas, Vincas. Daktaras Jonas Staugaitis – biografiniai bruožai, Medicina, 1929, Nr. 11, p. 764–807. 

 

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius