STAUGAITIS Justinas (1866–1943)

 

 

Vardas ir pavardė – Justinas STAUGAITIS

Gimimo data ir vieta – 1866 m. lapkričio 14 d., Tupikų kaimas, Naumiesčio parapija, Šakių apskritis 

Mirties data ir vieta – 1943 m. liepos 8 d., Telšiai

Palaidojimo vieta – Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros kripta 

Profesija – dvasininkas 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Mykolas Staugaitis ir Marijona Gustaitė-Staugaitienė,  brolis – Steigiamojo Seimo ir Antrojo Seimo narys Antanas Staugaitis 

Šeiminė padėtis – viengungis 

 

---

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. birželio 5 d.

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

 

---

 

SEIMO NARIO VEIKLA: 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal sąrašą Nr. 3 – jungtinis Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašas, jame įrašytas – šeštas;  

FRAKCIJA: 

priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, kuri įėjo į Krikščionių demokratų bloką;  

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1920 m. gegužės 17 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. – antrasis vicepirmininkas 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

būdamas Seimo Prezidiumo nariu buvo ir Seniūnų sueigos narys

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1920 m. gegužės 20 d. – deleguotas į Laikinosios Valstybės Konstitucijos projekto rengimo komisiją; 

1921 m. vasario 15 d. – deleguotas į Redakcijos komisija;  

1921 m. gegužės 31 d. – deleguotas į Užsienio reikalų komisiją;  

MAŽOJO SEIMO NARYS: nebuvo 

PARLAMENTINĖ DIPLOMATIJA: 

1920 m. spalio 1 d.–1920 lapkričio 8 d. – parlamentinės delegacijos pirmininkas. Kartu su Mykolu Sleževičiumi, Vincu Čepinsku ir Maksu Soloveičiku lankėsi Londone (Jungtinė Karalystė), Paryžiuje (Prancūzija), Romoje (Italija), Vatikane; 

1920 m. lapkričio 3 d. – kartu su kitais Lietuvos Steigiamojo Seimo delegacijos nariais Vatikane buvo priimtas popiežiaus Benedikto XV audiencijoje;

1921 m. gruodžio 18–21 d. – parlamentinės delegacijos, vizitavusios Suomijos parlamentą, pirmininkas; 

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:

Būdamas Seimo vicepirmininku vadovaudavo Steigiamojo Seimo posėdžiams, dažnai Seimo nariams primindavo procedūrinius dalykus, Steigiamojo Seimo statutą. Dažnai pasisakydavo plenariniuose posėdžiuose, diskutuodavo vidaus ir užsienio politikos, švietimo, žemės reformos, Konstitucijos klausimais.  Buvo gana lankstus politikas, linkęs ieškoti kompromisų tarp įvairių politinių pažiūrų atstovų. 

 

 

---

 

I Seimo (1922–1923) narys – 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. birželio 5 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

išrinktas IV (Telšių) rinkimų apygardoje pagal sąrašą Nr. 1 – Lietuvos ūkininkų sąjungos sąrašas (jame buvo įrašytas – trečiu);  

FRAKCIJA: 

priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai;  

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1922 m. lapkričio 13 d. – 1922 m. lapkričio 21 d. – būdamas „amžiaus pirmininku“ (šias pareigas eidavo vyriausias amžiumi Seimo narys) laikinai ėjo Seimo Pirmininko pareigas; 

1922 m. lapkričio 21 d.–1923 m. sausio 23 d. – pirmasis vicepirmininkas; 

1923 m. sausio 23 d.–1923 m. birželio 5 d. – antrasis vicepirmininkas; 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

būdamas Seimo Prezidiumo nariu buvo ir Seniūnų sueigos narys

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1922 m. lapkričio 28 d. – deleguotas į Užsienio reikalų komisiją;

1923 m. vasario 6 d. – deleguotas į Statuto komisiją; 

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:

Lietuvos Respublikos Seimo narys Zigmas Toliušis prisiminimuose apie Justiną Staugaitį rašė: „Jis buvo griežčiausias iš visų Seimo Pirmininkų ir nešykštėdavo atstovams, kurie savo kalbose nukrypdavo nuo temos, įspėjimų bei pastabų. Kartais atrodė, kad Staugaitis Seimo Pirmininko kėdėje jautėsi ir elgėsi kaip mokytojas klasėje su mokiniais.“ 

 

 

---

 

II Seimo (1923–1926) narys – 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

išrinktas I (Kauno) rinkimų apygardoje pagal LŪS sąrašą Nr. 1 (įrašytas antras);  

FRAKCIJA: 

priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: 

1923 m. liepos 10 d.–1925 m. sausio 27 d. – Seimo Pirmininkas; 

1924 m. vasario 25 d.–1924 m. gegužės 28 d. – būdamas Seimo Pirmininku, laikinai ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas (pavadavo į užsienį išvykusį Aleksandrą Stulginskį); 

1924 m. gruodžio 16 d.–1925 m. sausio 26 d. – būdamas Seimo Pirmininku, laikinai ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas (pavadavo į užsienį išvykusį Aleksandrą Stulginskį); 

1925 m. sausio 27 d.–1926 m. kovo 5 d. – pirmasis vicepirmininkas; 

1926 m. kovo 5 d.– 1926 m. [birželio 2 d.] – Seimo Pirmininkas (nepavyko aptikti oficialaus Justino Staugaičio atsistatydinimo iš Seimo Pirmininko pareigų dokumento (tokį atsistatydinimo dokumentą prieš savo konsekraciją Ministrui Pirmininkui įteikė tuo metu Užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs būsimasis vyskupas Mečislovas Reinys). Vyskupas Justinas Staugaitis prisiminimuose rašo, kad vis dar buvo Seimo Pirmininku ir po savo konsekracijos, kuri vyko 1926 m. balandžio 25 d., tačiau jau ruošėsi išvykti į Telšius, kur 1926 m. gegužės 24 d. vyko jo ingresas į Telšių katedrą). 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

būdamas Seimo Prezidiumo nariu buvo ir Seniūnų sueigos narys

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

Komisijų komisijos narys;

Užsienio reikalų komisijos narys; 

Seimo Statuto komisijos narys; 

Švietimo komisijos narys;

Redakcijos komisijos narys;

PARLAMENTINĖ DIPLOMATIJA: 

1924 m. gruodžio mėn. – būdamas Seimo Pirmininku vadovavo delegacijai (ne parlamentinei), kuri su diplomatine misija lankėsi Vatikane; 

PAKLAUSIMAI, INTERPELIACIJOS, PASISAKYMAI:

Apaštalinis vizitatorius Jurgis Matulaitis apibūdindamas Justino Staugaičio kandidatūrą užimti vyskupo sostą, 1926 m. kovo 9 d. rašė: „Anksčiau minėtas prelatas STAUGAITIS JUSTINAS, gimęs apie 1870 metus, Seinų diecezijos klebonas ir kanauninkas, parlamento deputatas, dabar ir jo pirmininkas, yra pavyzdingas kunigas, labai įžvalgaus charakterio, ypač tvirtos valios, apdovanotas tikra bažnytine dvasia, labai atsidavęs Šventajam Sostui, labai komunikabilus, turintis dovaną rašyti ir vadovauti žmonių susirinkimams, turintis didelį bendrą autoritetą. Jis taip pat yra tinkamas į Kauno arkivyskupo pareigas, bet tik tam tikromis aplinkybėmis, ypač todėl, kad yra parlamente, ir todėl, kad šiuo metu neatrodo, jog vyskupas Karevičius atsistatydintų, būtų galima jį į šią vietą siūlyti. Bet tinkamiausias jis Telšių diecezijos organizacijai ir administracijai, kuriai reikalingas itin išmintingas, patyręs ir išties tvirtos valios bei ypatingu gebėjimu vadovauti apdovanotas vyras.“ 

 

 

---

 

IŠSILAVINIMAS 

Baigė Naumiesčio pradinę mokyklą;  

1881–1885 m. – mokėsi Marijampolės gimnazijoje; 

1885–1890 m. – studijavo Seinų kunigų seminarijoje;

1890 m. birželio 24 d. – įšventintas kunigu. 

 

 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1890 m. – paskirtas vikaru į Alytų; 

1891 m. – perkeltas vikaru į Sniedevą (Lomžos gubernija); 

1893 m. – perkeltas vikaru į Balbieriškį; 

1895 m. – paskirtas vikaru į Blendovą, iš ten perkeltas vikaru į Lodzę; 

1896 m. – paskirtas vikaru į Šv. Aleksandro parapiją Varšuvoje; ten taip pat dirbo kelių gimnazijų kapelionu, dėstė religiją gimnazijose; 

1905 m. rugpjūčio mėn. – grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas Marijampolės vikaru ir Marijampolės dekanato vicedekanu, įsteigė pirmąjį vaikų darželį, jo iniciatyva įkurtos kelio pradžios mokyklos, senelių ir vaikų prieglauda, mergaičių progimnazija; 

1906 m. – Marijampolėje įsteigė katalikų draugiją „Žiburys“, 

1906–1909 m. – pirmasis Lekėčių klebonas; 

1907 m. – vienas iš žemės ūkio draugijos „Žagrė“ steigėjų; 

1911 m. – tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu; 

1909–1912 m. – Seinuose leisto žurnalo „Vadovas“ redaktorius; 

1912–1916 m. – Pakuonio klebonas; 

1916–1926 m. – Aukštosios Panemunės klebonas, Garliavos ir 1919 m. paskirtas Marijampolės dekanatų dekanas; 

1917 m. rugsėjo 18–22 d. – Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis, prezidiumo narys, išrinktas į Lietuvos Tarybą, nuo 1918 m. sausio mėn. Lietuvos Tarybos vicepirmininkas; 

1917 m. lapkričio 2–10 d. – Berno–Lozanos lietuvių konferencijos dalyvis; 

1918 m. vasario 16 d. – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras; 

1918 m. kovo mėn. – kartu su Lietuvos Tarybos pirmininku Antanu Smetona ir Tarybos nariais Jurgiu Šauliu, Jonu Vileišiu vyko derybų į Vokietiją, kurių metu Vokietija de facto pripažino Lietuvos nepriklausomybę; 

1919 m. sausio 16–22 d. – Antrosios Lietuvos valstybės konferencijos, vykusios Kaune, dalyvis; 

1919 m. birželio–liepos mėn. – kartu su kitais Lietuvos delegacijos nariais dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje, Pabaltijo komisijos posėdyje; 

1919 m. liepos mėn. – lankėsi Vatikane, buvo priimtas popiežiaus Benedikto XV audiencijoje; 

1922 m. – pakeltas Seinų kapitulos kanauninku; 

1924 m. liepos 11 d. – paskirtas Popiežiaus rūmų prelatu; 

1926 m. balandžio 4 d. – įsteigus atskirą Lietuvos bažnytinę provinciją, paskirtas Telšių vyskupu ir Klaipėdos prelatūros valdytoju; 

1926 m. balandžio 25 d. –konsekruotas Telšių vyskupu Kauno arkikatedroje bazilikoje;  

1926 m. gegužės 24 d. – įvyko Telšių vyskupo ingresas į Telšių katedrą;  

1926 m. – inicijavo laikraščio „Žemaičių prietelius“ leidybą Telšiuose; 

1927 m. spalio 4 d. – įsteigė Telšių kunigų seminariją; 

1938 m. birželio–liepos mėn. – vyskupas Justinas Staugaitis kartu su kitais Lietuvos vyskupais: Juozapu Kukta, Antanu Karosu, Kazimieru Paltaroku, Pranciškumi Būčiu ir arkivyskupu Juozapu Skvirecku lankėsi Vatikane; 

1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje;

Sovietinės ir nacistinės okupacijos metais stengėsi ginti tikinčiuosius, rūpinosi ne tik lietuviais, bet stengėsi padėti ir Lietuvos žydams; 

1943 m. liepos 8 d. – patyręs širdies smūgį, mirė Telšiuose. 

 

 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Katalikų draugijos „Žiburys“ steigėjas ir narys; 

Katalikų veikimo centro narys (kurį laiką – pirmininkas); 

Lietuvių mokslo draugijos narys;

žemės ūkio draugijos „Žagrė“ steigėjas ir narys; 

 

 

ĮVERTINIMAI IR APDOVANOJIMAI 

1933 m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1 laipsnio ordinas 

 

 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Nuo 1905 bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Pasirašinėdamas įvairiais slapyvardžiais (Meškaus, Panenupio, Zanavyko ir kt.), publikavo daug straipsnių, parengė knygų, paliko atsiminimų, 1909–1912 m. redagavo Seinuose leistą žurnalą „Vadovas“, inicijavo laikraščio „Žemaičių prietėlius“ leidybą. 

Katalikų tikėjimas ir jo priešai (Meškaus slapyvardžiu, 1908), 

Ar gi čia kalta Bažnyčia: Kelių istorijos klausimų išaiškinimas (Meškaus slapyvardžiu, 1910), 

Bažnyčios istorija (1911, 1922), 

Darbininkų klausimas (1912), 

Jaunimo idealas arba pamokslai mokiniams (1912), 

Viešosios lietuvių kataliko priedermės (1912), 

Lietuvos valstybės tarybos darbai (1919), 

Bažnyčia ir valstybė (Meškaus slapyvardžiu, 1920), 

Mūsų visuomenė ir naujieji katalikų uždaviniai (Meškaus slapyvardžiu, 1922), 

Mūsų politinės partijos ir ko jos nori (Meškaus slapyvardžiu, 1923), 

Ar tiesos ieškojimas ar neteisingas užsipuolimas? Tikyba ir politika (Panenupio slapyvardžiu, 1925), 

Valstybė ir bažnyčia: Dėl bažnyčios priešininkų spaudos (Panenupio slapyvardžiu, 1925), 

Tikyba ir mokslas (Panenupio slapyvardžiu, 1928), 

Šventojo Tėvo mintys apie auklėjimą (1930), 

Tiesiu keliu: Apysaka iš mūsų atgimimo laikų (J. Gintauto slapyvardžiu, 1–3 t., 1934–1935), 

Jo Ekscelencijos Telšių vyskupo Justino Staugaičio ganytojiškieji raštai tikintiesiems 1926–1939 metais (1940), 

Mano atsiminimai (1999, 2006). 

 

Šaltiniai ir literatūra: 

„Relatio de Candidatis ad sedes episcopales in Lituania“ {Ataskaita apie kandidatus į vyskupo sostą Lietuvoje}. Apaštalinio vizitatoriaus Matulaičio informacija, Roma, 1926 m. kovo 9 d. (iš lotynų kalbos vertė Juozas Ruzgys), Lietuva Bažnyčios Nepaprastųjų reikalų kongregacijos archyvo dokumentuose (1919–1938), kn. 1, parengė Rita Tolomeo ir Silvia Camilli Giammei, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2014, p. 502–503. 

Berulis, Kazimieras. M. Gustaitis – pedagogas ir švietėjas, Athenaeum, 1936, T. 7, sąs. 2. 

Grįžo kun. Staugaitis, Lietuva, 1920, lapkričio 10, p. 1.

Iš St. Seimo delegacijos pranešimo, Lietuva, 1920, lapkričio 18, p. 2.

Jurgis Matulaitis, Laiškas kardinolui Pietro Gasparri, Kaunas, 1926 03 02 (publikaciją parengė ir komentarą parašė Irena Vaišvilaitė), Naujasis Židinys-Aidai, 1999, nr. 5–6. 

Katilius A. Justino Staugaičio bibliografija, Staugaitis Just., Mano atsiminimai, Vilnius, 2006 (II papildytas leidimas), p. 602–624. 

Krupavičius, Mykolas. Visuomeniniai klausimai. Straipsnių rinkinys iš jo palikimo, Popiežiaus Leono XIII fondas, 1983, p. 417–418. 

Laukaitytė, Regina, Staugaitis Justinas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007, p. 486–487. 

Laukaitytė, Regina. Justinas Staugaitis – politikas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 2008, t. 31, p. 39–48. 

Laukaitytė, Regina. Staugaitis Justinas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas

Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 360–362. 

Laukaitytė, Regina. Vyskupas Justinas Staugaitis ir jo atsiminimai, Staugaitis Just., Mano atsiminimai, Vilnius, 2006 (II papildytas leidimas), p. 7–15.

Lithuanie, La Lanterne, 1919 06 27, p. 2.

Manelis P. Vyskupas Justinas Staugaitis, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, Roma, 1961, t. 4, p. 272–274. 

Raimundas, Lopata. Lietuvos valstybingumo raida 1914–1918 metais, Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 9, Vilnius, 1996, p. 131.

Rinkimų į St. Seimą I Apygardos Kandidatų sąrašai, Lietuva, 1920, balandžio 1, p. 1. 

Staugaitis Justinas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1963, t. 28, p. 475–476.

Staugaitis Justinas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda: Seimo kanceliarija, 1924, p. 56. 

Steigiamojo Seimo nariai užsienyje, Lietuva, 1920, spalio 2, p. 2. 

Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922.

Seimo stenogramos, Kaunas, 1922–1927. 

Toliušis, Zigmas. Pastangų ir vargų kronika. T. III: Mano amžininkai, Vilniaus universiteto Rankraščių skaitykla, F. 87–19, l. 213–214.

Vaitkus, Mykolas. Nepriklausomybės saulėj, 1918–1940, Atsiminimai, t. 6, Londonas: Nidos knygų klubo leidinys, 1968.

 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir Žydrūnas Mačiukas
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius 

 

---

PARODOS: