BUZELIS Juozas (1888–1967)

Vardas ir pavardė – Juozas BUZELIS 

Gimimo data ir vieta – 1888 m. rugpjūčio 8 d., Sadūnų kaimas, Dusetų valsčius, Zarasų apskritis  

Mirties data ir vieta – 1967 m. kovo 8 d., Vilnius  

Palaidojimo vieta – Sadūnų kaimo kapinės, Zarasų rajonas 

Profesija – medikas 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – [nėra duomenų], vidutiniai ūkininkai

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Klara Zvirbule (latvių kilmės, susituokė 1927 m.), dukros – Milda Buzelytė-Petrulionienė, Aija Buzelytė-Antanėlienė, sūnus – Visvaldas Buzelis 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. 

SEIMO NARIO VEIKLA: 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje 

FRAKCIJA: 

priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, įėjusiai į Valstiečių liaudininkų bloką 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: 

1921 m. balandžio 19 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. – Seniūnų sueigos narys; 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS: 

1920 m. gegužės 20 d. – deleguotas į Mandatų patikrinimo komisiją;  

1920 m. gegužės 20 d. – deleguotas į Darbo, socialinės apsaugos ir sveikatos komisiją  (šios komisijos – Sveikatos subkomisijos narys);  

1921 m. liepos 9 d. – deleguotas į laikinąją Suvalkų fronto įvykiams tirti komisiją; 

MAŽOJO SEIMO NARYS: nebuvo 

Steigiamojo Seimo plenariniuose posėdžiuose Juozas Buzelis pristatydavo Mandatų patikrinimo komisijos panešimus, yra referavęs Steigiamojo Seimo narių atsisakymo ir naujų įstojimo taisyklių įstatymo projektą, yra teikęs paklausimą vidaus reikalų ir krašto apsaugos ministrams dėl Dusetų milicijos nuovados viršininko trukdymo jam – Steigiamojo Seimo nariui Juozui Buzeliui – surengti susitikimą Dusetose, taip pažeidžiant Seimo nario teises. Kartu su Valstiečių liaudininkų bloko nariais yra teikęs interpeliacijas ir paklausimus dėl Steigiamojo Seimo Krašto atstatymo komisijos veiklos, dėl Augustino Voldemaro skolos valstybės iždui, dėl valstybės turto švaistymo faktų, dėl svetimų pinigų naudojimo Lietuvoje. Aktyviai dalyvavo valstiečių liaudininkų frakcijų bloko veikloje. 1920 m. spalio 14 d. kartu su Jonu Bildušu buvo išrinktas į Steigiamojo Seimo valstiečių liaudininkų informacijos ir susirašinėjimo biurą, o 1921 m. sausį dirbo valstiečių liaudininkų komisijoje, vedusioje derybas su Krikščionių demokratų bloku.  Nors nebuvo Mažojo Seimo nariu, tačiau finansiškai rėmė Lietuvos gynimo komitetą, jo fondui Juozas Buzelis paaukojo 10 aukso rublių ir asmeninį apdovanojimą – Šv. Jurgio ordino II laipsnio aukso kryžių.  Būdamas Steigiamojo Seimo nariu užsiimdavo ir gydytojo praktika – dažnai vykdavo į Zarasus.  

IŠSILAVINIMAS 

1900 m. – baigė pradžios mokyklą Dusetose;  

1905 m. – dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose, prarado teisę į nemokamą mokslą, nors ją buvo įgijęs kaip gerai besimokęs moksleivis, priklausė slaptai lietuvių gimnazistų draugijai, į Lietuvą gabendavo nelegalią literatūrą, mokydavo skaityti ir rašyti jaunuolius gimtinėje; 

1908 m. – baigė Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) gimnaziją;  

1913–1914 m. – studento praktiką atliko Zarasų ligoninėje, pas gydytoją Domininką Bukontą;  

1915 m. – baigė Dorpato (dabar – Tartu, Estija) universiteto Medicinos fakultetą,  buvo Dorpato lietuvių studentų draugijos valdybos narys . 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1915 m. – gydytojo padėjėjas Tulos gubernijos ligoninėje,  minima, kad Pirmojo pasaulinio karo metu buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę kaip karo medikas;  

1916–1918 m. – dirbo vyresniuoju gydytoju, vėliau ligoninės vedėju Agluonoje (dabar – Latvija), buvo šios ligoninės organizatorius;  

1917 m. birželio 9–16 d. – Lietuvių seimo Petrapilyje dalyvis, į seimą deleguotas kaip Agluonos ligoninės lietuvių atstovas; 

1918 m. pradžioje – Juozo Buzelio iniciatyva, padedant Lietuvos Tarybos Pirmininkui Antanui Smetonai, visa Agluonos ligoninė buvo pergabenta į Vilnių ir perduota Lietuvių komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti žinion, dalis šios ligoninės (20 lovų) buvo pergabenta į Gelvonų miestelį;   

1918–1919 kovo mėn. – Gelvonų ligoninės vedėjas; 

1918 m. gruodžio 2 d. – Sveikatos departamento įsakymu paskirtas Širvintų apskrities gydytoju; 

1919 m. kovo mėn. – Juozas Buzeliui teko buvusią Agluonos ligoninę iš Gelvonų perkelti į Zarasus, kur ji tapo Zarasų apskrities savivaldybės ligoninės ir savivaldybės vaistinės baze; 

1919–1920 m. – Zarasų apskrities ligoninės gydytojas ir vedėjas, vyriausiasis apskrities gydytojas;  

1919 m. spalio 20 d. – pradėjo eiti Zarasų progimnazijos direktoriaus pareigas, vienas iš šios progimnazijos steigėjų;  

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. – Steigiamojo Seimo narys;

1921 m. rugsėjo 29 d. – pirmojo visuotinio Lietuvos gydytojų suvažiavimo Kaune dalyvis;  

1922 m. birželio 6 d. – vienas iš Lietuvių Latvių Vienybės draugijos Kaune steigėjų, šios draugijos laikinosios valdybos narys; 

1922– 1925 m. ir 1926–1927 m. – Zarasų apskrities gydytojas;  

[1923 m.] – įsigijo Mukulių dvarą;  

1925 m. – Zarasų apskrities tarybos narys; 

1925 m. birželio 28 d. – Kultūros kongreso dalyvis, kongreso prezidiumo narys;  

1926–1927 m. – Zarasų progimnazijoje dėstė lotynų kalbą;  

Nuo 1930 m. – dirbo Zarasų kalėjimo gydytoju;  

1931 m. lapkričio mėn. – Zarasų skaučių tarybos surengtų Sanitarinių kursų lektorius;  

1931–1933 m. – Valstybinės akių ambulatorijos vedėjas;  

1932–[1940] m. – įkūrė Sveikatos centrą Salake, tai buvo buvo Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos skyrius, vėliau tokį skyrių įsteigė ir Degučiuose, buvo šių skyrių vedėjas, nors gyveno Zarasuose, tačiau į skyrius priimti ligonių;  

1938–1939 m. – buvo paminklo gydytojui Domininkui Bukantui (1919 m. mirusiam Zarasuose), statymo komiteto narys, kasininkas;  

1940 m. birželio 15 d. – Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą liko Lietuvoje;

Sovietinės ir nacistinės okupacijos metais stengėsi padėti kaliniams, tremtiniams, gynė pasmerktuosius;

1951 m. – išvyko gyventi į Ukmergę, vėliau persikėlė pas artimuosius į Vilnių. 

1967 m. kovo 8 d. mirė Vilniuje, palaidotas Sadūnų kaimo kapinėse, Zarasų rajone. 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Dorpato lietuvių studentų draugijos narys (valdybos narys); 

kooperatyvo „Patrimpas“ valdybos pirmininkas; 

Lietuvių Latvių Vienybės draugijos narys (vienas iš pagrindinė organizacijos steigėjų – 1921 m., Zarasų skyriaus narys, vienas iš steigėjų); 

Lietuvos šaulių sąjungos narys (1926 m. – vieno iš skyrių garbės teismo narys,  medikas – šaulių rėmėjas );

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Zarasų apskrities komiteto narys  (komiteto – pirmininkas);  

Zarasų švietimo ir kultūros draugijos „Akstinas“ narys (vienas iš steigėjų, pirmasis vadovas); 

ĮVERTINIMAI IR APDOVANOJIMAI 

Iki Pirmojo pasaulinio karo – Šv. Jurgio ordino II laipsnio aukso kryžius; 

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose: „Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“ (1921 m. – buvo šio leidinio akcininkas),  „Vilnius“, „Viltis“, „Aušrinė“, „Lietuvos žinios“, „Zarasų kraštas“, „Medicina“. Rašydavo visuomeninėmis, taip pat sveikatos apsaugos temomis (apie ligoninių aprūpinimą, užkrečiamų ligų profilaktiką). 

Gyd. Juozas Buzelis, D-rą Domininką Bukantą atsiminus, Medicina, 1939, Nr. 2, p. 84–91. 

Šaltiniai ir literatūra: 

Banga Os., Rūpinasi sanitariniais reikalais, Ūkininko patarėjas, 1935, vasario 14, p. 12.
Bičionis A. Rinktinės būrių atstovų suvažiavimas, Trimitas, 1926, Nr. 41, p. 1310. 
Buzelis Juozas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1954, t. 3, p. 390. 
Dienraščiui „Lietuvos ūkininkas“ leisti bendrovės akcininkų sąrašas, 1921 m., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, F. 199–443, lp. 4.
Dr. J. Buzelis. Iš visos Lietuvos. Panevėžys. M. Biržiškos paskaitos, Lietuvos žinios, 1922, kovo 29, p. 3.
D-ras Buzelis Juozas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda: Seimo kanceliarija, 1924, p. 14.
Gyd. J. Buzelis, Laiškas redakcijai, Lietuvos žinios, 1925, vasario 26, p. 4.
Gyd. Juozas Buzelis, D-rą Domininką Bukantą atsiminus, Medicina, 1939, Nr. 2, p. 84–91.
Gyd.M.Kuprevičia Atviras laiškas Šiaulių miesto ir apskrities policijos vadui p. Poškevičiui, Šiaulių naujienos, 1926, gegužės 16, p. 3.
Iš St. Seimo sveikatos subkomisijos, Medicina, 1920, Nr.2, p. 54–57. 
J-s V. Dr. Dom. Bukantui paminklas, Ūkininko patarėjas, 1938, spalio 27, p. 10; 
Kultūros kongresas, Vilniaus aidas, 1925, liepos 15, p. 4.
Latviešu – Lietaviešu (L. L. V.) biedrības desmit gadu. 1921.–1931., Latvijas Valsts Vēstures arhīvs, f. 2268, ap. 1, l. 36. 
Lietuviai inteligentai veikiančioje armijoje, Viltis, 1915, balandžio 26, p. 1–2.
Naudingi kursai, Šiaurės Lietuva, 1931, lapkričio 29, p. 6. 
Pranešimas. Zarasų apskrities Vlstiečių liaudininkų sąjungos kuopų atstovų suvažiavimas, Lietuvos žinios, 1925, vasario 11, p. 3–4.
Stakeliūnaitė, Danutė. Buzelis Juozas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 114–116.
Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922. 
Sveikata Lietuvoje 1920 metais (parengta J. Buzelio pranešimo pagrindu), Vilnius, 1921, balandžio 9, p. 3–4.
Sveiktos departamentas. Paskirtųjų nuo 1918 m. gruodžio 2 dienos apskričių gydytojų sąrašas, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1919, sausio 16, Nr. 2–3, p. 11. 
Tamošaitis, Mindaugas. Bliudžius Jonas (1921 12 16 – 1922 11 13), Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 103.
Zarasai, Tėvynėj ir pasauly, XX amžius, 1939, gegužės 11, p. 10. 
Zarasiškis. Provincijoje. Zarasai, Lietuvis, 1927, liepos 14, p. 3.
Žemaičiui paminklas Zarasuose, Vakarai, 1939, sausio 5, p. 8.
Akmenytė-Ruzgienė, Vilma, Mažasis Seimas, 2020, gegužė, lrs.lt: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37711&p_k=1
Akmenytė-Ruzgienė, Vilma, Steigiamojo Seimo Seniūnų sueiga, 2020, gegužė, lrs.lt: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37749&p_k=1 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius