LESAUSKIS Feliksas (1892–1945)

Vardas ir pavardė – Feliksas LESAUSKIS (šaltiniuose minimas ir kaip Feliksas Lesauskas, Liasauskas, Peliksas Lesauskis) 

Gimimo data ir vieta – 1892 m. gegužės 31 d., Žeberių kaimas, Tverų valsčius, Telšių apskritis  

Mirties data ir vieta – 1945 m., Antupelio kaimas 

Palaidojimo vieta – Kvėdarnos kapinės,  Šilalės rajonas

Profesija – ūkininkas 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – Jurgis Lesauskis (1858–1938) ir Leokadija Genutytė-Lesauskienė (m. 1928), Feliksas Lesauskis turėjo seserį Leokadiją ir brolį Praną Lesauskį (1900–1942), Lietuvos kariuomenės pulkininką, matematikos mokslų daktarą  

Šeiminė padėtis – vedęs, žmona – Marta Kolpertaitė (Kolpert)–Lesauskienė, vaikai – dukra Milda ir sūnūs Algis, Romas, Jurgis  

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. spalio 20 d.–1921 m. lapkričio 22 d. 

SEIMO NARIO VEIKLA: 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. spalio 20 d.–1921 m. lapkričio 22 d.

RINKIMŲ APYGARDA: 

Kandidatavo III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Krikščionių Demokratų Partijos Kandidatų sąrašą“ Nr. 8 (sąraše buvo įrašytas aštuntas),  iš karto Steigiamojo Seimo nariu išrinktas nebuvo. Seimo nariu tapo 1920 m. spalio 20 d., po to kai Seimo nario mandato atsisakė Pranas Šaulys. Feliksas Lesauskis iš Steigiamojo Seimo pasitraukė nesibaigus kadencijai – 1921 m. lapkričio 22 d. Steigiamojo Seimo sekretorius Ladas Natkevičius, tos dienos Seimo posėdyje pranešė: „Yra gautas raštas iš St. Seimo nario Lesauskio, kuris pareiškia, kad atsisako nuo St. Seimo nario mandato.“  Atsisakius Jonui Daniui, vietoje Felikso Lesauskio, Steigiamojo Seimo nare tapo Morta Lukošytė. 

FRAKCIJA: 

priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, kuri įėjo į Lietuvos krikščionių demokratų bloką; 

SEIMO PREZIDIUMO NARYS: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARYS: nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARYS:

nėra duomenų 

MAŽOJO SEIMO NARYS: nebuvo 

Nors Feliksas Lesauskis nebuvo Mažojo Seimo nariu, tačiau rėmė jo idėją, o Lietuvos gynimo komiteto fondui, iš kurio lėšų buvo finansuotas savanorių ir šaulių aprūpinimas ginklais, maistu ir drabužiais, paaukojo 10 aukso rublių.  Feliksas Lesauskis retai kalbėdavo Seimo posėdžiuose, tačiau 1921 m. balandžio 15 d. replikavo svarstant „Privatinių savininkų žemių naudojimo įstatymo 10 § papildymą“, trumpai apibūdino Pajusėlių dvaro situaciją.  

IŠSILAVINIMAS 

Baigė pradžios mokyklą Tveruose;  

Ruošdamasis stoti į Kauno „Saulės“ mokytojų seminarijos III kursą, mokėsi namuose, bet pablogėjus sveikatai pasiliko tėvų ūkyje. 

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1909 m. apsigyveno tėvo gimtinėje Kvėdarnos valsčiuje (Tauragės apskrityje), dirbo ūkyje;  

Dalyvavo „Blaivybės“ ir „Vartotojų“ draugijų vietos skyrių veikloje;  

1914 m. – prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, joje tarnavo sanitaru; 

1919 m. sausio 26 d.–1919 m. lapkričio 10 d. – Kvėdarnos valsčiaus Miškų komisijos narys;  

1919 m. lapkričio 10 d.–1920 m. vasario 20 d. – Kvėdarnos valsčiaus viršaitis;  

1920 m. vasario 20 d.–1920 m. gegužės mėn. – Kvėdarnos valsčiaus tarybos pirmininko pavaduotojas, taip pat ir Tauragės apskrities tarybos ir apskrities valdybos Revizijos komisijos narys;

1920 m. spalio 20 d.–1921 m. lapkričio 22 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo narys; 

1929 m. – išrinktas Kvėdarnos valsčiaus (Tauragės apskrityje) viršaičiu. Gyveno Antupelio kaime.  

Pirmosios sovietų okupacijos metais buvo pasitraukęs iš Lietuvos į Vakarus;  

Vokiečių okupacijos metais grįžo į Lietuvą, į ūkį Drobūkščių kaime;  

Antrosios okupacijos metais, Felikso Lesauskio ūkį keletą kartų kratė NKVD, ūkyje kurį laiką slapstėsi diplomatas Petras Klimas;

1945 m. – Feliksas Lesauskis mirė Antupelio kaime. 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARYS 

Lietuvių katalikų blaivybės draugijos narys;  

Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ narys;  

Lietuvių tautininkų sąjungos narys;  

Lietuvos šaulių sąjungos narys (Kvėdarnos šaulių būrio valdybos pirmininkas – 1931–1932 m.); 

Lietuvos ūkininkų sąjungos narys;  

Vaidino Kvėdarnos mėgėjų būrelio spektakliuose;   

Vartotojų draugijos narys;  

ĮVERTINIMAI IR APDOVANOJIMAI 

nėra duomenų

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Rašydavo trumpus pranešimus į katalikiškus periodinius leidinius, pasirašydamas Kvėdarnos Žvalgio, Miškų Ainio slapyvardžiais. 

Šaltiniai ir literatūra: 

1921 m. balandžio 15. d., 80 posėdis; 1921 m. lapkričio 22 d., 142 posėdis, Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922. 

Aukos Vyriaus. Lietuvos Gynimo Komitetui, Lietuva, 1920, lapkričio 6, p. 4. 

Bukaitė, Vilma. Lesauskas Feliksas (1920 10 20 – 1921 11 22), Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 217.

Bukaitė, Vilma. Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016. 

Feliksas Lesauskis (2015-04-28) // https://www.findagrave.com/memorial/145726455/feliksas-lesauskis#source 

III Raseinių apygardos rinkimų sąrašai, Lietuva, 1920, balandžio 8, p. 1–2.

Iš šaulių gyvenimo. Kvėdarna, Trimitas, 1931, Nr. 46, p. 910. 

Iš šaulių gyvenimo. Kvėdarna, Trimitas, 1931, Nr. 5, p. 90. 

Išstojusių ir naujai įstojusių Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1921, gegužės 20, Nr. 65. 

Kat. Moterų frakcija padidėjo, Moteris, 1922, Nr. 1, p. 13. 

Kvėdarnos šaulių būrio valdyba. Sėdi: F. Lesauskis – pirmininkas ir kt. [nuotrauka], Trimitas, 1931, Nr. 45, p. 897. 

Lesauskas Feliksas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1958, t. 14, p. 478. 

Lesauskas Feliksas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda: Seimo kanceliarija, 1924, p. 32.

Lietuvos tautininkų sąjungos, Kvėdarnos apylinkės narių kortelės, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 554, ap. 2, b. 146, l. 12.

Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1930 Vytauto Didžiojo metams. Pašto, Telegr., Telef. Valdybos leidinys. 

Raseinių apygardos Krikščionių demokratų partijos, Darbininkų, Ukininkų, jaunimo ir moterų draugijų sąrašas kandidatų į Steigiamąjį Seimą Nr. 8, Laisvė, 1920, balandžio 9, p. 3. 

Informaciją apie Felikso Lesausko mirties datą ir palaidojimo vietą 2020 m. gegužės 27 d. patikslino Ovidijus Jurkša. 

Informaciją apie Felikso Lesausko tėvus, brolius, seserį ir šeiminę padėtį 2022 m. sausio 6 d. patikslino Vita Lesauskaitė. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius