PETKEVIČAITĖ Gabrielė (1861–1943)
Vardas ir pavardė –Gabrielė PETKEVIČAITĖ-BITĖ (slapyvardis „Bitė“ tapo pavardės dalimi)
Gimimo data ir vieta – 1861 m. kovo 31 d., Puziniškio dvaras, Rozalimo valsčius, Panevėžio apskritis
Mirties data ir vieta – 1943 m. birželio 14 d., Panevėžyje
Palaidojimo vieta – Kristaus Karaliaus katedros kapinės Panevėžyje
Profesija – Steigiamojo Seimo rinkimuose prisistatė rašytoja;
Tautybė – lietuvė (katalikė)
Tėvai – Jonas Leonas Petkevičius ir Malvina Ona Chodakauskaitėe-Petkevičienė, bajorai
Šeiminė padėtis – nebuvo ištekėjusi
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS
Steigiamojo Seimo (1920–1922) narė – 1920 m. gegužės 15 d.–1920 m. rugsėjo 15 d.
SEIMO NARĖS VEIKLA:
Steigiamojo Seimo (1920–1922) narė – 1920 m. gegužės 15 d.–1920 m. rugsėjo 15 d.
RINKIMŲ APYGARDA:
Išrinkta V (Panevėžio) rinkimų apygardoje, pagal Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąrašą Nr. 10 (sąraše buvo įrašyta 1-a,) 1920 m. rugsėjo 15 d. atsisakė Steigiamojo Seimo narės mandato, vietoje jos Seimo nariu tapo Kazys Škirpa.
FRAKCIJA:
Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijos, Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijų bloko, narė
SEIMO PREZIDIUMO NARĖ: nebuvo
1920 m. gegužės 15 d. – amžiaus pirmininkė, pirmininkavo pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui, kol pirmininkavimą perėmė Steigiamojo Seimo Pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis;
SENIŪNŲ SUEIGOS NARĖ: nebuvo
MAŽOJO SEIMO NARĖ: nebuvo
SEIMO KOMISIJŲ NARĖ:
1920 m. gegužės 20 d. – deleguota į Laikinosios Valstybės Konstitucijos projekto rengimo komisiją;
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė palaikė Lietuvos Respublikos Prezidento instituciją, tačiau 1920 m. gegužės 31 d. vardinio balsavimo metu balsuojant dėl pataisos išraukti „Respublikos Prezidentą“ iš Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos projekto, susilaikė.
IŠSILAVINIMAS
1866–1868 m. mokėsi namie privačiai, mokė Laurynas Ivinskis;
1868–1873 m. mokėsi pas gimines ir namie, tėvas buvo nusamdęs pedagogą Otoną Doviatą (Otto Dowiat);
1873–1876 m. mokėsi privačioje Dorotėjos mergaičių mokykloje (Dorotheen-Töchterschule) Mintaujoje (dabar – Jelgava, Latvija);
1876–1878 m. mokėsi aukštesniojoje Trejybės vardo mergaičių mokykloje (Höhere-Trinitatis-Töchterschule) Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija);
1878 m. Pedagogų taryboje išlaikė brandos egzaminus prie vyrų gimnazijos ir gavo namų mokytojos diplomą;
1885 m. baigė bitininkystės ir sodininkystės kursus Deltuvoje Tiškevičiaus dvare (Ukmergės apskr.);
1917 m. išlaikė felčerės egzaminus.
POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA
1865–1901 m. gyveno Joniškėlyje, kur tėvas buvo paskirtas Joniškėlio ligoninės vedėju;
1879 m. – Joniškėlyje ėmė slapta mokyti jaunimą;
Nuo 1886 m. 9 metus išdirbo vaistinėje;
Apie 1889 m. pradėjo šelpti neturtingus vaikus;
1890 m. pradėjo rašyti į laikraštį „Varpas“;
1894 m. įsteigė „Žiburėlio“ draugiją neturtingiems moksleiviams ir kultūros darbuotojams remti ir jai vadovavo iki 1903 m.;
1896 m. ėmė globoti ir šelpti rašytoją Žemaitę (Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę), kartu su ja slapyvardžiu Dvi Moteri parašė keletą kūrinių: „Kova“, „Velnias spąstuose“, „Litvomanai“, „Parduota laimė“
1899 m. padėjo Palangoje organizuoti pirmąjį lietuvišką spektaklį – Keturakio komediją „Amerika pirtyje“;
Platino draudžiamą spaudą lietuvių kalba;
1905 m. gruodžio 4–5 d. – Didžiojo Vilniaus Seimo delegatė, pasisakė už Lietuvos autonomiją Rusijos imperijos sudėtyje;
1907 m. dalyvavo pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime Kaune, buvo išrinkta jo pirmininke;
1908 m. buvo deleguota atstovauti Lietuvos moterims pirmajame visos Rusijos moterų suvažiavime Petrograde. Jo metu skaitė pranešimą „Moteris lietuvių šeimoje ir draugijoje“. Jame pateikė pirmąją sociologinę lietuvių moterų gyvenimo ir padėties analizę, argumentuotą ir paremtą skaičiais;
1908 m. kartu su Mykolu Biržiška redagavo „Vilniaus žinias“;
1909–1914 m. gyvendama Vilniuje dirbo „Lietuvos žinių“ redakcijoje ir vienerius metus redagavo „Lietuvos ūkininko“ priedą „Žibutė“, skirtą ugdyti moterų pilietiškumui;
Pirmojo pasaulinio karo metais, gyveno Puziniškyje, dirbo felčere, vaistinės vedėja, įkūrė šventadieninę mokyklą suaugusiesiems ir joje dirbo mokytoja;
1919–1924 m. mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, dėstė pasaulinę literatūrą, senovės istoriją, vokiečių ir lenkų kalbas, buvo renkama direktoriaus pavaduotoja mergaičių klasėms;
1920 m. gegužės 15 d.–1920 m. rugsėjo 15 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narė;
1920 m. birželio 6 d.–12 d. kartu su dviem Lietuvos katalikių moterų draugijos narėmis dalyvavo VIII Tarptautiniame moterų kongrese Ženevoje, kur sakydama kalbą pasidžiaugė Lietuvos moterims suteikta rinkimų teise;
1921 m. – viena iš Panevėžio gimnazijos mokytojų savišalpos draugijos „Atsarga“ steigėjų;
1921 m. gruodžio 28–29 d. – pirmojo Lietuvos abolicionistų (kovojusių su prostitucija) suvažiavimo dalyvė, suvažiavimo pirmininkė;
1922 m. lapkričio 17 d. – atsisakė Pirmojo Seimo (1922–1923 m.) narės mandato (nors buvo išrinkta Pirmojo Seimo nare, tačiau neprisiekė ir Seimo nare netapo), vietoje jos Seimo nario vietą užėmė Jonas Vileišis;
1922 m. tapo viena iš Lietuvos moterų sąjungos steigėjų;
1924 m. buvo išrinkta į Panevėžio apskrities savivaldybę, dalyvavo švietimo ir socialinės apsaugos komisijų darbe;
1925–1927 m. – gyveno Puziniškyje, dirbo pačios organizuotuose kursuose suaugusiems;
1925 m. rugpjūčio 13 d. – Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Gabrielei Petkevičaitei-Bitei buvo paskirta pasižymėjusio asmens kasmėnesinė pensija tolygi VIII kategorijos valstybės tarnautojo atlyginimui;
1926 m. birželio 7 d. – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kandidatūra buvo iškelta Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, tąsyk Seimas Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinko Kazį Grinių;
1927 m. – persikėlė gyventi į Panevėžį, dalyvavo visuomeniniame gyvenime, skaitydavo paskaitas Panevėžio liaudies universitete, prisidėjo prie Panevėžio miesto savivaldybės nepilnamečių reikalų komisijos veiklos;
1930 m. vasario 17 d. – Lietuvos Respublikos Prezidento aktu, pakeitus ankstesnį skyrimą, Gabrielei Petkevičaitei-Bitei nuo 1930 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos buvo paskirta pasižymėjusio asmens pensija po 400 litų kas mėnesį;
1938 m. dalyvavo ir kalbėjo jubiliejiniame Lietuvos moterų suvažiavime.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje;
1941 m. paskirta 500 rublių personalinė pensija;
1943 m. birželio 14 d. mirė Panevėžyje.
ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARĖ:
„Žiburėlio“ draugijos narė (steigėja);
Kalinių globos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė;
Lietuvos mokslo draugijos narė;
Lietuvos abolicionistų draugijos narė (steigėja);
Lietuvos moterų sąjungos narė (steigėja, valdybos pirmininė);
Masonų ložės „Lietuva“ narė;
Ortopedinės pagalbos draugijos narė (steigėja);
Panevėžio gimnazijos mokytojų savišalpos draugijos „Atsarga“ narė (steigėja).
ĮVERTINIMAS, APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS:
Apdovanojimai:
1929 m. rugpjūčio 14 d. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas;
1936 m. kovo 18 d. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas;
1937 m. – Šaulių žvaigždės ordinas;
2011 m. – suteiktas Panevėžio miesto garbės pilietės vardas (po mirties);
Įvertinimas:
1925 m. rugpjūčio 13 d. – Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Gabrielei Petkevičaitei-Bitei buvo paskirta pasižymėjusio asmens kasmėnesinė pensija tolygi VIII kategorijos valstybės tarnautojo atlyginimui;
1930 m. vasario 17 d. – Lietuvos Respublikos Prezidento aktu, pakeitus ankstesnį skyrimą, Gabrielei Petkevičaitei-Bitei nuo 1930 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos buvo paskirta pasižymėjusio asmens pensija po 400 litų kas mėnesį;
1941 m. Gabrielei Petkevičaitei-Bitei buvo paskirta 500 rublių personalinė pensija;
Įamžinimas:
1922 m. serijoje „De jure“ buvo išleistas pašto ženklas skirtas, Lietuvos Respublikos tarptautiniam pripažinimui paminėti, kuriame buvo pavaizduota Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (dalininkas – Adomas Varnas);
1940 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas buvo įamžintas Kaune, Vytauto Didžio karo muziejaus sodelyje įrengtoje Knygnešių sienelėje, kurią sudarė trys lentos. Jos vardas ir pavardė yra iškalti II lentoje „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“;
Apie 1943 m. pagal skulptoriaus Bernardo Bučo projektą Kristaus Karaliaus katedros kapinėse pastatytas antkapinis paminklas. 1984 m. paminklas restauruotas pagal architekto Vido Žigo projektą. 1993 m. sausio 28 d. kapas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą;
1969 m. – Panevėžyje, name, kuriame 1932–1943 m. gyveno Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, atidarytas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinis muziejus (uždarytas 2006 m.);
1971 m. – prie Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos atidengtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biustas (skulptorius – Bernardas Bučas, architektas – Z. Dargis). Biustas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą;
1983 m. – Panevėžio rajono „Smilgių“ kolūkio valdyba įsteigė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinę premiją, kuri buvo teikiama iki 1990 metų. 1996 m. ją atgaivino Panevėžio rajono savivaldybė;
1987 m. – atidarytas Puziniškio muziejus (Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtinė);
1988 m. – Joniškėlio mokyklai suteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas (dabar – Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazija);
1989 m. rugsėjo 21 d. – Panevėžio viešajai bibliotekai suteiktas Gabrielės Petkevičaitės‑Bitės vardas (dabar – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka);
1994 m. rugsėjo 1 d. – Joniškyje atidengtas skulptūrinis biustas (skulptorius – Antanas Dimžlys);
1996 m. – Panevėžyje, prie namo, kuriame 1932–1943 m. gyveno Gabrielė Petkevičaitė-Bitė atidengta memorialinė lenta (autorius R. Skačkauskas);
1998 m. vasario 4 d. – Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Vilniaus eksperimentiniam suaugusiųjų mokymo centrui suteiktas Gabrielės Petkevičaitės‑Bitės vardas (dabar – Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centras);
2010 m. – ant Joniškėlio ligoninės sienos atidengta mozaika ir memorialinės lenta skirta gydytojui Jonui Leonui Petkevičiui ir Gabrielei Petkevičaitei‑Bitei;
2011 m. sausio 6 d. – Panevėžio miesto savivaldybės taryba Gabrielei Petkevičaitei-Bitei (po mirties) suteikė Panevėžio miesto Garbės pilietės vardą;
2011 m. sausio 26 d. – Panevėžio rajono savivaldybės taryba Gabrielei Petkevičaitei-Bitei (po mirties) suteikė Panevėžio rajono Garbės pilietės vardą (po mirties);
2011 m. kovo 5 d. – Lietuvos paštas išleido pašto ženklą, skirtą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-osioms gimimo metinėms (dailininkė – Aušrelė Ratkevičienė);
2011 m. balandžio 13 d. – Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu buvo įsteigtas apdovanojimas – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ (autorius – Alfridas Pajuodis). Apdovanojimas įteikiamas kiekvienais metais kovo 30-ąją, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo dieną, Panevėžyje;
2011 m. liepos mėn. – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje atidengtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bareljefas (autorius – V. Tallat-Kelpša);
2011 m. – Lietuvos bankas išleido 50 litų kolekcinę (proginę) sidabrinę monetą, skirtą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-osioms gimimo metinėms (dailininkas – Rimantas Eidėjus);
2018 m. – ant Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos sienos atidengta atminimo lenta „Jie kūrė Lietuvą“, kurioje įamžintas ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas;
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardas suteiktas skautų draugovei – Nevėžio tunto „Gabrielės Petkevičaitės-Bitės“ skautų draugovė;
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardu pavadinta gatvė yra: Panevėžio mieste, Sujetuose (Panevėžio rajone), Joniškėlyje (Pasvalio rajone).
RAŠYTINIS PALIKIMAS
Gabrielę Petkevičaitę-Bitę rašyti paskatino Povilas Višinskis. Ji pradėjo bendradarbiauti „Varpe“ ir jį platinti. 1890–1892 pasirodė pirmieji jos apsakymai ir korespondencija. Rašė straipsnius, atsiminimus, pjeses, beletristiką. Rašydama į „Ūkininką“ pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu. Ilgainiui Bitė tapo jos pavardės dalimi. Bendradarbiavo laikraštyje „Žibutė“, ėjusiame 1911–1914. Gyvendama Vilniuje buvo aktyvi „Lietuvos žinių“ redakcijos narė ir bendradarbė. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė paskelbė daug straipsnių, parašė keletą knygų. Savo raštuose pasirašinėjo Bitės slapyvardžiu, kartu su Žemaite (Julija Beniuševičiūte-Žymantiene) parašytus kūrinius pasirašydavo slapyvardžiu Dvi Moteri.
Kova: drama iš trijų veikmių, parašė Dvi Moteri, Tilžėje: spausdinta pas Otto v. Mauderode, 1900.
Nebepirmas: paveikslėlis iš moksleivių gyvenimo, parašė B., [Jelgava]: išleista iš aukų „Vinco Kapso draugystēlēs“, 1902.
Velnias spąstuose: dramatiškas paveikslėlis iš trijų veiksmų, parašė Dvi Moterys, Tilžėje: spausdinta pas J. Šenkę, [1902].
Kaip kas išmano teip save gano, Tilžėje: spauzdinta pas Otto v. Mauderodę, 1904.
Krislai, [Vilnius]: „Aušros“ išleidimas, 1905.
Litvomanai: drama 4-iuose veikimuose, parašė Dvi Moteri, Tilžėje: spauzdinta pas Otto v. Mauderodę, 1905.
Apie moterų klausimą, Vilnius : M. Kuktos sp., 1910.
Butkus, Petras. Ekskursija į Švediją, redagavo Gabrielė Petkevičaitė, [Panevėžys]: Panevėžio apskrities valdybos leidinys, 1924.
Karo meto dienoraštis, 2 D., Kaunas: „Varpo“ bendrovės leidinys, 1925–1931.
Iš mūsų vargų ir kovų: paminėti Palangos spektaklio 25 metų sukaktuvėms, 1898–1927, Kaunas: „Varpo“ bendrovės leidinys, [1927].
Aukštyn: moterų kūrybos almanachas, redagavo Bronė Buivydaitė; įvadą parašė Gabrielė Petkevičaitė, Kaunas: „Žaibo“ sp., 1930.
Ad astra: nesenų laikų dviejų tomų romanas, Kaunas: „Dirvos“ b-vės leidinys, [1933].
Iš gyvenimo verpetų: apsakymai, kritika, publicistika, karo meto dienoraštis, atsiminimai, sudarė Juozas Jasaitis, Kaunas: Šviesa, 1990.
Ir kt.
Šaltiniai ir literatūra:
1920-05-15 (1 posėdis), 1920-05-20 (4 posėdis), 1920-05-31 (9 posėdis), 1920-09-17 (42 posėdis), 1920-10-01 (47 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas: Seimo kanceliarija, 1920–1922.
Ambrazevičius, J. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Židinys, T. 13, Nr. 4, p. 354–364.
Ambraziejūtė-Steponaitienė, Dr. Moterys kūrybiniame ir kultūriniame darbe, Moteris ir pasaulis, 1938, Nr. 1–2, p. 20.
Apdovanoti Šaulių žvaigžde, Kardas, 1937-07-01, Nr. 13, p. 323.
Brazaitis, J. Petkevičaitė-Bitė Gabrielė, Lietuvių enciklopedija, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960, T. 22, p. 353–355.
Daugirdaitė-Sruogienė, Vanda. Lietuvos Steigiamasis Seimas, New York: Tautos fondas, 1975.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės antkapinis paminklas, Panevėžio kraštas virtuliai, https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/gabrieles-petkevicaites-bites-antkapinis-paminklas/ (žr. 2020-10-22).
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija, Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, https://www.panrbiblioteka.lt/lt/apie-biblioteka/projektai/608-g-petkevicaites-bites-literaterine-premija (žr. 2020-11-04)
Į Steigiamąjį Seimą. V. Rinkimų Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1920, balandžio 9, p. 5.
Jurėnienė, Virginija. Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje, Vilniaus universiteto leidykla: 2006, p. 91–92.
Lietuvos Respublikos Prezidento aktas (dėl pensijų skyrimo), Kaunas, 1925 m. rugpjūčio 13 d., Vyriausybės žinios, 1925-08-26, Nr. 202.
Lietuvos Respublikos Prezidento aktas, Kaunas, 1930 m. vasario 17 d., Vyriausybės žinios, 1930-03-12, Nr. 321.
Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ nuostatų patvirtinimo, Vilnius, 2011 m. balandžio 13 d. Nr. SV-S-1114, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/1057a74083b411e5b7eba10a9b5a9c5f/HKwaiotkfk Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2016-09-29).
Matonytė, Irmina. Lietuvos Respublikos Seimo narės: kas ir kaip vyksta keičiantis politinio atstovavimo tradicijoms ir organizacinėms struktūroms?, Lyčių studijos ir tyrimai, 2010, Nr. 8, p. 6–19.
Moterys Seime, Moteris, 1921, Nr. 1, p .1.
Moterų klubas apie Steigiamąjį Seimą, Draugas, 1976, gruodžio 31, p. 6.
O. L. Moterys Steigiamajame Seime, Tėvynės sargas, 1970, Nr. 1, p. 54–57.
Paminklas rašytojai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei Joniškėlyje, Pasvalio e. gidas, http://www.pasvalia.lt/gidas/objektai/73-paminklas-rasytojai-gabrielei-petkevicaitei-bitei-joniskelyje (žr. 2020-11-04)
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-08-12, https://www.vle.lt/Straipsnis/Panevezio-apskrities-Gabrieles-Petkevicaites-Bites-viesoji-biblioteka-1789
Petkevičaitė Gabrielė, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda: Seimo kanceliarija, 1924, p. 42.
Petkevičaitė, Gabrielė. Kelionė degutu teptais ratais (atsiminimai), Naujoji Romuva, 1932, Nr. 2, p. 30–31.
Petkevičaitė, Gabrielė. Mano biografijos žiupsnelis, Naujoji Romuva, 1932, Nr. 7, p. 158.
Petkevičaitė-Bitė Gabrielė, Žurnalistikos enciklopedija, Vilnius: Pradai, 1997, p. 386;
Pirmasis Lietuvos abolibionistų suvažiavimas, Lietuvos abolicionistas, 1922, Nr. 1, p. 2–4.
Pleirytė-Puidienė, Ona. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Naujoji Romuva, 1931, Nr. 2, p. 32–34.
Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kapas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/1616E1F3-52CF-4999-9FCE-1BC2A079633D/true (žr. 2020-11-04)
Rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės paminklinis biustas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/adc92f9b-c786-4794-b9d5-5618269e45dc/true (žr. 2020-11-04)
Seimo atstovų sąrašo pakeitimas, Vyriausybės žinios, 1923-03-10, Nr. 125.
Tamošaitis, Mindaugas. Petkevičaitė-Bitė Gabrielė, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 263–265.
Tarptautinis Moterų Kongresas Genevoje, Moteris, 1921, Nr. 1, p. 1;
Tumas, Juozas. Bitė darbininkė, pareigų vergė. Gabrielės Petkevičiūtės biografija, jos 65 metų amžiaus ir 40 metų plunksnos darbo sukaktuvėms, Naujoji Vaidilutė, 1926, sąs. 1, p. 4–14; sąs. 2, p. 58–70.
Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918-1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003.
Vaineikis, Liudas, Iš atsiminimų apie pirmąjį vaidinimą Palangoj Keturakio veikalo „Amerika Pirtyje“, Kardas, 1938-03-01, Nr. 5, p. 118–122.
Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Kaunas, 1920 m. gegužės 14 d., Laikinosios Vyriausybės Žinios, 1920, Nr. 31.
Virtuali paroda Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo įamžinimas, Panevėžio kraštas virtuliai, https://paneveziokrastas.pavb.lt/virtuali-fotoparoda/gabriele-petkevicaite-bite-2/gabrieles-petkevicaites-bites-atminimo-iamzinimas/ (žr. 2020-11-04)
Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius
Vilma Akmenytė-Ruzgienė