BORTKEVIČIENĖ Felicija (1873–1945)

Vardas ir pavardė – Felicija BORTKEVIČIENĖ (buv. Povickytė) 

Gimimo data ir vieta – 1873 m. rugsėjo 1 d., Linkaučių dvaras, Krekenavos valsčius, Panevėžio apskritis  

Mirties data ir vieta – 1945 m. spalio 21 d., Kaunas   

Palaidojimo vieta – Troškūnų kapinės, Troškūnai, Anykščių r. sav. 

Profesija – Seimo rinkimuose prisistatė redaktore 

Tautybė – lietuvė (katalikė) 

Tėvai – Juozas Povickis ir Antanina Ona Povickienė (buv. Liutkevičiūtė), bajorai  

Šeiminė padėtis – 1899 m. ištekėjo, vyras – Jonas Bortkevičius (1871–1909)  

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narė – 1921 m. sausio 25 d. – 1922 m. lapkričio 13 d.

SEIMO NARIO VEIKLA 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narė – 1921 m. sausio 25 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. 

RINKIMŲ APYGARDA: 

Išrinkta I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal „Valstiečių sąjungos“ sąrašą Nr. 1 (jame buvo įrašyta 2-a),  tačiau dėl pareigų gausos ir didelio užimtumo po rinkimų Steigiamojo Seimo nario mandato atsisakė. Steigiamajame Seime pradėjo dirbti 1921 m. sausio 25 d., vietoje mirusio Juozo Lukoševičiaus. 

Felicijos Bortkevičienės kandidatūra Steigiamojo Seimo rinkimuose taip pat buvo iškelta: II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Valstiečių sąjungos“ sąrašą Nr. 7 (jame buvo įrašyta trylikta),  III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Sąjungos Kandidatų Sąrašą“ Nr. 3 (jame buvo įrašyta devinta),  V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos Valstiečių Sąjungos“ sąrašą Nr. 1 (jame buvo įrašyta dvidešimta). 

FRAKCIJA:

Lietuvos valstiečių frakcijos, įėjusios į Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijų bloką, narė 

SEIMO PREZIDIUMO NARĖ: nebuvo 

SENIŪNŲ SUEIGOS NARĖ: nebuvo 

MAŽOJO SEIMO NARĖ: nebuvo 

SEIMO KOMISIJŲ NARĖ: nėra duomenų 

PAKLAUSIMAI, PASISAKYMAI IR INTERPELIACIJOS:

Pasisakydavo frakcijų bloko ir Steigiamojo Seimo posėdžiuose. Kritiškai pasisakydavo dėl krikščionių demokratų pasiūlymų. Frakcijų bloko posėdžiuose ragindavo laikytis partinės drausmės, plėtoti ryšius su rinkėjais, pasisakydavo kitais aktualiais klausimais. Būdama Steigiamojo Seimo nare daugiausia laiko skyrė Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijų spaudai organizuoti bei finansams tvarkyti, kasdieniams gyventojų reikalams spręsti.  

1922 m. liepos 14 d. vardiniu balsavimu nepritarė Respublikos Prezidento institucijos įteisinimui Lietuvos Valstybės Konstitucijoje. 

1922 m. rugpjūčio 2 d. kartu su kitais valstiečių liaudininkų frakcijos nariais teikė interpeliaciją Ministrų Kabinetui ir Valstybės kontrolieriui dėl valstybės turto švaistymo – Kauno fortų mūrinių sienų ardymo ir jų plytų panaudojimo naujoms statyboms. 

IŠSILAVINIMAS 

Iki 13 metų mokėsi namuose. 

1885–1889 m. mokėsi Kauno mergaičių gimnazijoje (įstojo į ketvirtąją gimnazijos klasę).  Už streiko organizavimą ir dalyvavimą jame iš priešpaskutinės gimnazijos klasės buvo pašalinta.  

1889–1890 m. mokėsi Vilniaus gimnazijoje ir ją baigė.  

Metus mokėsi Varšuvoje, slaptuose Zuzannos Morawskos aukštuosiuose moterų kursuose.  

POLITINĖ, VISUOMENINĖ, PROFESINĖ IR KULTŪRINĖ VEIKLA

1892–1898 m., grįžusi iš Varšuvos, dirbo kartu su tėvu Ukmergės banke. 

1894 m. įsitraukė į Gabrielės Petkevičaitės ir Jadvygos Juškytės organizuojamą nelegaliai veikusią „Žiburėlio“ draugiją, kuri šelpė neturtingus mokinius ir kultūros veikėjus.  1907–1940 m. ėjo labdaros draugijos „Žiburėlis“, šelpusios besimokantį jaunimą, pirmininkės pareigas. 1907 m. sausio 14 d. (senuoju stiliumi – 1906 m. gruodžio 7 d.) pirmojo viešo ir oficialaus labdaros draugijos „Žiburėlis“ susirinkimo metu buvo išrinkta valdybos nare, buvo šios organizacijos steigėja.  

1899 ar 1900 m. kartu su vyru Jonu Bortkevičiumi apsigyveno Vilniuje, jų namai tapo Vilniaus lietuvių viešojo gyvenimo centru.   

1900–1901 m. Felicijos Bortkevičienės namuose vykdavo varpininkų suvažiavimai.   

1900–1905 m. draugijos „Dvylika Vilniaus apaštalų“ narė, šios draugijos narys buvo ir jos vyras Jonas Bortkevičius. 

1902–1904 m. pakeitė suimtą knygnešį Motiejų Baltūsį, rūpinosi nelegalių leidinių „Varpas“, „Ūkininkas“, „Naujienos“ ir knygų gabenimu iš Rytų Prūsijos, jų slėpimu ir platinimu Vilniuje, parūpindavo lėšų nelegaliems laikraščiams leisti.  

1902 m. įsitraukė į Lietuvių demokratų partijos veiklą, viena iš šios partijos įkūrėjų, buvo renkama į Centro komitetą.    

1904–1914 m. organizavo „Kankinių kasos“ veiklą, šios organizacijos iždininkė ir administratorė. Organizacija šelpė nukentėjusiuosius nuo carinės valdžios represijų, taip pat lietuvių politinius kalinius, prisidėjo organizuojant suimtųjų gynimą teismuose. 

1905 m. rėmė Lietuvos valstiečių sąjungos įkūrimą ir jos kuopų steigimą Lietuvoje.  

1905 m. lapkričio 1 d. – 1905 m. gruodžio 5 d. viena iš Didžiojo Vilniaus Seimo Organizacinio komiteto narių, jame atstovavo Lietuvių demokratų partiją.  

1905 m. gruodžio 4–5 d. – Didžiojo Vilniaus Seimo delegatė. 

1905–1917 m. Lietuvių mokytojų susivienijimo valdybos narė ir kasininkė, viena iš šio susivienijimo įkūrimo iniciatorių.  

1905 m. buvo išrinkta Lietuvos moterų susivienijimo valdybos nare. 

1907–1915 m. laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ organizatorė ir leidėja.  

1907 m. rugsėjo 23–24 d. pirmojo Lietuvos moterų suvažiavimo Kaune dalyvė, viena iš jo organizatorių.  

1908 m. kartu su Kaziu Griniumi įsteigė „Užsitikėjimo bendrovę „Lietuvos ūkininkui“, kitiems laikraščiams ir knygoms leisti“. 

1909–1915 m. laikraščio „Lietuvos žinios“ organizatorė ir leidėja.  Iki Pirmojo pasaulinio karo ne kartą kalinta už veiklą lietuvybės baruose.  

1915 m. tapo Vilniaus masonų ložės „Lietuva“ nare.  

1915 m. kartu su kitais įsteigė draugiją „Sveikata“.  

1915–1918 m. „Lietuvių globos“ draugijos (oficialus pavadinimas „Lietuvių Globa šelpti mūsų broliams lietuviams nelaisviams iš Prūsų Lietuvos“) pirmininkė. Draugija rūpinosi Pirmojo pasaulinio karo tremtiniais iš Mažosios Lietuvos atsidūrusiais Rusijos imperijos teritorijoje. 

1915 m. birželio pradžioje pasitraukė į Rusijos imperijos gilumą, lankė lietuvius karo pabėgėlius Pavolgio ir Uralo srityse, taip pat Vladivostoke ir Irkutske, rūpinosi šalpos reikalais, aktyviai įsitraukė į lietuvių pabėgėlių politinę veiklą Rusijoje. 

1916 m. pusę metų gyveno Samaroje.  

1917 m. viena iš Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos kūrėjų. 

1917 m. birželio 9–16 d. Rusijos lietuvių seimo Petrapilyje dalyvė, viena iš šio seimo organizatorių, seimo metu dirbo švietimo komisijoje.  

1917 m. spalio 18–20 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Stokholme, atstovavo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijai. 

1917 m. dirbo Kopenhagoje, prie Danijos Raudonojo Kryžiaus įkurtame Lietuvių skyriuje, kur organizavo lietuvių karo belaisvių Vokietijoje šalpą.  

1918 m. pavasarį grįžo į Lietuvą ir įsitraukė į politinę veiklą, kurį laiką dirbo Lietuvos Tarybos raštinėje.  

1919 m. sausį Lietuvos Valstybės institucijoms persikėlus iš Vilniaus į Kauną, liko Vilniuje, tęsė šalpos ir globos darbą, rūpinosi našlaičiais, beglobiais, politiniais veikėjais, patekusiais į bolševikų nemalonę.  

1919 m. vasario mėnesį kartu su kitais žymiais lietuvių veikėjais (Juozu Vailokaičiu, Povilu Dogeliu, Mečislovu Reiniu, Antanu Tumėnu ir kitais) kaip įkaitė buvo suimta bolševikų,  tris mėnesius kalinta kalėjime Vilniuje, vėliau tris mėnesius kalinta Smolenske ir Daugpilyje. 

1919 m. liepos 23 d. Felicija Bortkevičienė buvo paleista į laisvę, kai Lietuvos Valstybės Ministrų Kabinetas ją kartu su kitais įkaitais iškeitė į Lietuvoje suimtus komunistus. Pasikeitimas kaliniais vyko kelyje iš Daugpilio į Ukmergę. 

1919 m. liepą persikėlė į Kauną. 

1919 m. tapo pagrindine laikraščio „Lietuvos ūkininkas“ vadybininke, rūpinosi leidinio reklama, lėšų rinkimu, ilgus metus ėjo atsakingosios redaktorės pareigas.  

1919–1939 m. vienas iš aktyvių „Moterų globos draugijos“ narių.  

1919 m. rugsėjį buvo kooptuota į Lietuvos valstiečių sąjungos Centro komitetą, dirbo Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos iždininke.  

1920–1940 m. akcinės bendrovės „Varpas“ atsakingoji direktorė – vedėja, iždo tvarkytoja, viena iš bendrovės steigėjų. Bendrovė leido laikraštį „Lietuvos ūkininkas“ ir jo priedus, vėliau – dienraštį „Lietuvos žinios“.  

1921 m. sausio 25 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narė. 

1922–1936 m. dienraščio „Lietuvos žinios“ atsakingoji redaktorė. Atsakė už visas šiam laikraščiui skirtas baudas, keltas bylas, ne kartą dėl to buvo kalinta, jai buvo paskirtas namų areštas. 1925 m. spalio 20 d., už tai, kad laiku nesumokėjo 2 tūkst. Lt baudos, buvo įkalinta Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.   

1922 m. spalio 10–11 Lietuvos Respublikos I Seimo (1922–1923) rinkimuose Felicijos Bortkevičienės kandidatūra buvo iškelta I (Marijampolės) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąrašą Nr. 14 (sąraše buvo įrašyta dvylikta),  taip pat III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąrašą Nr. 5 (sąraše buvo įrašyta dešimta),  taip pat V (Šiaulių-Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą Nr. 4 (sąraše buvo įrašyta vienuolikta).  Į Seimą išrinkta nebuvo. 

1922 m. lapkričio 4 d. kartu su kitais įsteigė Lietuvos liaudies banką.  

1922–1935 m. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Centro komiteto narė ir nuolatinė iždininkė. 

1923 m. gegužės 12–13 d. Lietuvos Respublikos II Seimo (1922–1926) rinkimuose Felicijos Bortkevičienės kandidatūra buvo iškelta V (Panevėžio) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą Nr. 5 (sąraše buvo įrašyta devyniolikta).  Į Seimą išrinkta nebuvo. 

1926 m. gegužės 8–10 d. Lietuvos Respublikos III Seimo (1926–1927) rinkimuose Felicijos Bortkevičienės kandidatūra buvo iškelta VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą Nr. 5 (sąraše buvo įrašyta trylikta),  taip pat III (Raseinių) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sąrašą Nr. 2 (sąraše buvo įrašyta penkiolikta).  Į Seimą išrinkta nebuvo. 

1926 m. birželio 7 d. – Felicijos Bortkevičienės kandidatūra buvo iškelta Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, tąsyk Seimas Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinko Kazį Grinių. 

1927 m. kovo 11 d. buvo susprogdinta „Varpo“ spaustuvė Kaune, kur buvo įsikūrusi ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, šalia jos buvusiame name gyveno ir ji pati. Felicijos Bortkevičienės pastangomis spaustuvė buvo greitai atstatyta.  

1931–1932 m. – oficialioji leidinio „Varpas“ redaktorė.  

1933 m. ėmė globoti, tais metais įsteigtą, Vytauto Didžiojo universiteto studenčių varpininkių korporaciją „Rimtis“. 

1940 m. birželio 15 d., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, liko Lietuvoje. 

1941–1944 m. pogrindinės antinacinės veiklos dalyvė. 1943 m. iš gestapo gniaužtų išgelbėjo buvusį Lietuvos Respublikos Seimo narį, teisininką Zigmą Toliušį.  Padėjo išgelbėti žydų vaikus iš Vilijampolės žydų geto.  Vokiečių kariuomenei iš Kauno traukiantis ir artėjant sovietų kariuomenei, jos ir bendraminčių pastangomis pavyko mieste atidaryti keletą valgyklų badaujantiems kauniečiams. 

Po 1944 m. stengėsi padėti žmonėms išvengti sovietų okupacinės valdžios represijų. Ją sekė saugumas, jai, kaip liaudies priešui, buvo rengiamasi iškelti bylą. 

1945 m. spalio 21 d. Felicija Bortkevičienė po ligos mirė. Baimindamasi viešų demonstracijų NKVD neleido surengti viešų laidotuvių, saugumo tarnybos sergėjo „Varpo“ bendrovės salę, kurioje velionė buvo pašarvota, neleido susiburti žmonėms ir įsakė nedelsiant palaidoti.  Buvo palaidota Troškūnų kapinėse, Anykščių rajone. 

ORGANIZACIJŲ, ASOCIACIJŲ NARĖ 

• „Užsitikėjimo bendrovė „Lietuvos ūkininkui“, kitiems laikraščiams ir knygoms leisti“ steigėja ir narė; 
• Akcinės bendrovės „Varpas“ steigėja ir akcininkė; 
• Draugijos „Dvylika Vilniaus apaštalų“ narė;  
• Draugijos „Lietuvių globa“ (oficialus pavadinimas „Lietuvių Globa šelpti mūsų broliams lietuviams nelaisviams iš Prūsų Lietuvos“) steigimo iniciatorė ir narė; 
• Draugijos „Sveikata“ steigėja ir narė; 
• Draugijos „Vilniaus kraštui remti“ narė;  
• Labdaros draugijos „Kankinių kasa“ iždininkė ir administratorė; 
• Labdaros draugijos „Žiburėlis“ narė ir pirmininkė;  
• Lietuvių globos draugijos narė;  
• Lietuvių mokytojų susivienijimo narė (valdybos narė ir kasininkė 1905–1914 m.); 
• Lietuvos demokratų partijos narė, partijos steigėja; 
• Lietuvos liaudies banko steigėja; 
• Lietuvos moterų globos draugijos narė; 
• Lietuvos moterų sąjungos narė (Centro valdybos pirmininkės 1922–1929 m., 1933 m.); 
• Lietuvos moterų susivienijimo narė (valdybos narė 1905–1907 m.); 
• Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos narė, jos steigėja; 
• Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narė, jos steigėja; 
• Masonų ložės „Lietuva“ narė; 
• Vytauto Didžiojo universiteto studenčių varpininkių korporacijos „Rimtis“ globėja ir garbės narė. 

APDOVANOJIMAI, ATMINIMO ĮAMŽINIMAS 

Apdovanojimai: 

• 1938 m. rugsėjo 8 d. skirtas Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas.  

Įamžinimas:

• 1940 m. Felicijos Bortkevičienės atminimas, dar jai esant gyvai, buvo įamžintas laikinojoje sostinėje Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, pastatytame paminkle „Knygnešių sienelė“. Jos pavardė buvo iškalta II granito lentoje „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“. 1950 m. okupacinė valdžia paminklą nugriovė, o 1997 m. paminklas buvo atstatytas.  
• 2004 m. įsteigta Felicijos Bortkevičienės kalbos premija. Premiją skiria Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms, institucijoms. Premijos dydis 6000 eurų, premijos simbolis – skulpturės Daliutės Onos Matulaitės sukurta skulptūrėlė „Vyturys“. Premijos laureatas skelbiamas Gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, premija įteikiama Kalbos vakare, kuris rengiamas ne vėliau kaip gruodžio 10 d., minint Didžiojo Vilniaus Seimo sukaktį. 
• 2005 m. vasario 28 d. – politikos ir visuomenės veikėjos, knygnešės Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės kapas ir paminklinis antkapis buvo įtraukti į valstybės saugomų Kultūros vertybių registrą.  
• 2014 m. liepos 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu viena iš Vilniaus miesto gatvių, Naujosios Vilnios seniūnijoje, buvo pavadinta Felicijos Bortkevičienės vardu.  
• 2022 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria numatė, pažymint 150-ąsias gimimo metines, 2023-aisiais minėti Felicijos Bortkevičienės metus.  

RAŠYTINIS PALIKIMAS 

Spaudos draudimo laikotarpiu, Jonas Vileišis padėjo Felicijai Bortkevičienei užmegzti ryšius su „Varpo“ ir „Ūkininko“ administratore Morta Zauniūte, su kuria pradėjo nuolat susirašinėti, persiųsdavo jai spaudai paruoštus rankraščius, parūpindavo lėšų šiems laikraščiams leisti.  1902–1904 m. rūpinosi nelegalių leidinių „Varpas“, „Ūkininkas“, „Naujienos“ ir knygų gabenimu iš Rytų Prūsijos, jų slėpimu ir platinimu Vilniuje. Jos atminimas įamžintas „Knygnešių sienelėje“ Kaune. Panaikinus spaudos draudimą ji tapo viena iš svarbiausių laikraščių „Lietuvos ūkininkas“ ir „Lietuvos žinios“ organizatorių, ilgametė leidėja ir atsakingoji redaktorė.  Taip pat leido periodinius leidinius: „Aušrinė“, „Farmaceutų reikalai“, taip pat „Lietuvos ūkininko“ priedus „Jaunimas“, „Žemė“, „Sveikata“ ir kt. 

Felicija Bortkevičienė ir pati rašė straipsnius. Juose dažniausiai kėlė ir analizavo ekonominio Lietuvos gyvenimo trūkumus. Tik maža dalis jos straipsnių buvo publikuota liaudininkų spaudoje. Kiti kaip rankraščiai tebesaugomi archyve.  

Šaltiniai ir literatūra: 

„Žiburelio“ apyskaita (14. I-5.VIII.1907). [Vilnius, 1907], p. 1, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, https://ibiblioteka.lt/metis/publication/C1BC1R0000132126 (žiūrėta 2022-07-08). 

1921-01-25 (57 posėdis), 1922-08-02 (235 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, [Kaunas, 1920 – 1922]. 

1926-06-07 (4 posėdis), Seimo stenogramos, [Kaunas, 1922–1927]. 

Atsišaukimas prūsų lietuvių nelaisvių šelpimo reikale, Draugas, 1915-04-01, p. 4–5. 

Audėnas, Juozas. Žydų gelbėtojų sąrašus papildant, Daugas. Mokslas, menas, literatūra (priedas), 1980-01-26, p. 4. 

Blažytė-Baužienė, Danutė. Nepriklausomybės punktyras Felicijos Bortkevičienės biografijoje, Nepriklausomybės sąsiuviniai, 2014, Nr. 4, p. 77–83. 

BNS. Bevardes sostines gatves pagaliau pakrikštijo, Kauno diena, 2014-07-23, https://kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/bevardes-sostines-gatves-pagaliau-pakrikstijo-640705 (žiūrėta 2022-07-12). 

Bortkevičienė (Povickaitė) Felicija, Žurnalistikos enciklopedija, sudarė Genovaitė Burneikienė, Dalia Dirvonaitė, Vytas Urbonas, Vilnius: Pradai, 1997, p. 70.

Bortkevičienė Felicija, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Seimo kanceliarija, 1924, p. 10.

Bortkevičienė-Povickaitė Felicija, in: Kaluškevičius, Benjaminas ir Misius, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2004, p. 74.

Bortkevičienė-Povickaitė Felicija, Lietuvių enciklopedija, T. 3, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954, p. 149. 

Felicija Bortkevičienė (25 metų mirties sukakties proga), Sėja, 1970, Nr. 3, p. 12–14.

Felicija Bortkevičienė. Panevėžio šlovės alėja: žymiausieji kraštiečiai, Panevėžio kraštas virtualiai, https://paneveziokrastas.pavb.lt/panevezio-sloves-aleja-zymiausieji-krastieciai/bortkeviciene-felicija/ (žūrėta 2022-07-12). 

Felicija Povickaitė-Bortkevičienė, Lietuvos žinios, 1925-10-22, p. 1–2.

Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos nuostatai, patvirtinti Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos 2015 m. kovo 12 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolas Nr. 901-P-1), Lietuvos Respublikos Seimas, https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38651&p_k=1 (žiūrėta 2022-07-12). 

Grinius, Liūtas. Atsiminimų fragmentai apie Feliciją Bortkevičienę, Aidai, 1981, Nr. 4, p. 264–265. 

Gudienė, Vilma. Socialiniai Lietuvos farmacijos bruožai. XIXI a.–XX a. pirmoji pusė, Kaunas: LSMU Leidybos namai, 2017, p. 107. 

Į Steigiamąjį Seimą, Lietuva, 1920-03-28, p. 2. 

III (Raseinių) Apygardos Rinkimų Komisijos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1922-09-27, p. 3. 

III (Raseinių) Seimo rinkimų apygardos kandidatų sąrašai, Lietuva, 1926-04-28, p. 3. 

III Raseinių apygardos rinkimų sąrašai, Lietuva, 1920-04-08, p. 1. 

Iš tėvų krašto. Brangūs Tautiečiai!, Draugas, 1940-01-25, p. 6. 

Išstojusių ir naujai įstojusių Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Vyriausybės žinios, 1921-05-20, Nr. 65, p. 4. 

J. K., Šeštą kartą..., Lietuvos žinios, 1925-10-22, p. 2. 

Jurėnienė, Virginija. Moterys 1920-1922 metų Steigiamajame Seime, Feminizmas, visuomenė, kultūra, 2001, Nr. 3, p. 128–133. 

Jurėnienė, Virginija. Steigiamojo Seimo narės ir jų veikla įteisinant lyčių lygiateisiškumą 1922 m. Konstitucijoje, Mūsų konstitucionalizmo raida, sudarė Andrius Vaišnys, Vilnius: Valstybės žinios, 2003, p. 96–109.

Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus įsakymas „dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“, Vilnius, 2005 m. vasario 28 d., Nr. Į-48, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.565D2A54EB9C (žiūrėta 2022-07-12). 

Lietuvos liaudies banko įstatai, Kaunas, 1922 m. lapkričio 4 d., Vyriausybės žinios, 1922-11-06, Nr. 113, p. 1–4. 

Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija „Dėl 2023 metais minėtinų svarbių datų, įvykių ir asmenybių sukakčių“, Vilnius, 2022 m. gegužės 24 d., Nr. XIV-1126, Teisės aktų registras, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9e6eaee0dce811ec8d9390588bf2de65 (žiūrėta 2022-07-12). 

Lušienė, Marija. Pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo 70 metų sukaktis, Draugas. Mokslas, menas, literatūra (priedas), 1977-11-26, p. 6. 

Matulionis B., F. Bortkevičienė jos paskutinės dienos ir laidotuvės, Sėja, 1970, Nr. 3, p. 21–25. 

Miknys, Rimantas. Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais, in: Lietuvių atgimimo studijos, T. 10, Vilnius, 1995. 

Miknys, Rimantas. Masonerijos kuluaruose. Ieškant Vilniaus klausimo sprendimų, Darbai ir dienos, 2004, Nr. 40, p. 201–211. 

Mingis A., Felicija Bortkevičienė, Sėja, 1955, Nr. 10, p. 1–2. 

Paminklas knygnešiams – „Knygnešių sienelė“, in: Kaluškevičius, Benjaminas ir Misius, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2004, p. 656–657. 

Paramskas Balys, Lietuvos žinių vaidmuo politiniame tautos auklėjime, Sėja, 1960, Nr. 5, p. 29–31. 

Politikos ir visuomenės veikėjos, knygnešės Felicijos Povickaitės-Bortkevičienės kapas, Kultūros vertybių registras, https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/99140D4C-D92A-4B0F-B5D7-AD940A4DF061 (žiūrėta 2022-07-08). 

Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940 m. Dokumentų rinkinys, parengė Mindaugas Tamošaitis, Artūras Svarauskas, Algis Bitautas, Vilnius: Parlamentarizmo istorijos tyrimų centras, 2020. 

Rinkimų į St. Seimą I Apygardos Kandidatų sąrašai, Lietuva, 1920-04-01, p. 2. 

Seimo rinkimų I Apygardos (Marijampolės) Komisija, Lietuva, 1922-09-22, p. 3. 

Skipitis, Rapolas. F. Bortkevičienę prisiminus, Sėja, 1961, Nr. 6, p. 16–23. 

Stakeliūnaitė, Danutė. Bortkevičienė Felicija, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas ir Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 105–108. 

Stakeliūnaitė, Danutė. Felicija Bortkevičienė – liaudininkų periodinės spaudos organizatorė Kaune 1919–1940 m., Kauno istorijos metraštis, 2014, T. 14, p. 145–164. 

Subačius Liudas. Moters socialinio vaidmens kaitos atspindžiai Felicijos Bortkevičienės veikloje, Žurnalistikos tyrimai, 2008, Nr. 1, p. 154–172.

Subačius, Liudas. Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė, 1873–1945, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010. 

Subačius, Liudas. Didysis Vilniaus Seimas ir Felicija Bortkevičienė, Kultūros barai, 2005, Nr. 12, p. 61–64. 

Už nuopelnus Lietuvai. D. 2, 1918-1940 metais Lietuvos Respublikos ordinais ir medaliais pažymėtų Lietuvos ir užsienio piliečių sąrašas, sudarė Vilius Kavaliauskas, Vilnius: Daigai, 2003. 

V Apygardos rinkimų Seiman kandidatų sąrašai, Lietuva, 1923-04-25, p. 6. 

V Rinkimų Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1920-04-09, p. 1. 

V Rinkimų Šiaulių-Panevėžio Apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1922-09-29, p. 3. 

VI (Utenos) rinkimų į Seimą apygardos, Lietuva, 1926-04-16, p. 5. 

Visuotinis „Žiburėlio“ susirinkimas, Draugas, 1913-10-02, p. 2. 

Žinios iš Lietuvos. Areštuoti kaip „užstovai“, Draugas, 1919-06-17, p. 2. 

Žinios iš Lietuvos. Lietuvos valdžia galop išgavo savo imtinius iš bolševikų, Draugas, 1919-09-23, p. 2. 

Žinios iš Lietuvos. Naujos draugijos, Draugas, 1915-06-03, p. 2. 

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius