PAKALKA Jonas (1894–1982)

Vardas ir pavardė – Jonas PAKALKA 

Gimimo data ir vieta – 1894 m. sausio 18 d. Meištų kaimas, prie Kudirkos Naumiesčio, Šakių apskritis 

Mirties data ir vieta – 1982 m. liepos 25 d., Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) 

Palaidojimo vieta – St. Charles kapinėse, Long Island, Niujorkas, Jungtinės Amerikos Valstijos 

Profesija – kooperatininkas, Seimo rinkimuose prisistatė valdininku, tarnautoju 

Tautybė – lietuvis (katalikas) 

Tėvai – nėra duomenų 

Šeiminė padėtis – buvo vedęs du kartus, pirmoji žmona – Magdalena Pakalkienė (buv. Šumnauskaitė), antroji – Aleksandra Pakalkienė (buv. Arūnaitė, Kaunelienė). Iš pirmos santuokos turėjo dukrą Rimą 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KADENCIJOS 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. lapkričio 13 d.

Seimo nario veikla: 

Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys – 1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. lapkričio 13 d.

Rinkimų apygarda: 

Išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje pagal „Lietuvos socialdemokratų partijos“ kandidatų sąrašą Nr. 6 (jame buvo įrašytas 4-as). 

Frakcija: 

Priklausė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, buvo jos sekretorius.

Seimo prezidiumo narys: nebuvo 

Seniūnų sueigos narys: nebuvo 

Seimo komisijų narys: 

1920 m. gegužės 20 d. paskirtas Mandatų komisijos nariu; 

1921 m. vasario 1 d. paskirtas į Užsienio reikalų komisiją; 

Mažojo seimo narys: nebuvo 

Paklausimai, pasisakymai 

Pasirašė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pateiktas interpeliacijas įvairiems vykdomosios valdžios atstovams: 

1920 m. gegužės 28 d. – „Dėl neteisėto valstybės prezidento malonės akto suteikimo karininkui P. Petroniui ir karo valdininkui P. Pilkauskui“; 

1920 m. birželio 7 d. – „Dėl spaustuvininkų streiko“; 

1920 m. birželio 25 d. – „Dėl kratų ir areštų“; 

1920 m. rugpjūčio 4 d. – „Dėl brolių Šmitų dirbtuvės uždarymo“; 

1921 m. kovo 8 d. – „Dėl Utenos žvalgybos areštų ir mušimų“; 

1921 m. gegužės 13 d. – „Dėl trukdymų darbininkams švęsti gegužės 1-ąją dieną“; 

1921 m. gegužės 17 d. ir 1921 m. gegužės 21 d. – „Dėl areštų ir areštuotųjų mušimo“; 

1921 m. rugsėjo 9 d. – „Dėl derybų su lenkais Ženevoje“; 

1921 m. lapkričio 25 d. – „Dėl Ministrų kabineto nusistatymo dėl Tautų Sąjungos pasiūlymo“; 

1921 m. gruodžio 16 d. – „Dėl spekuliacijos“; 

1922 m. gegužės 30 d. – „Dėl neteisėto valdžios organų veikimo geležinkelių streiko metu“.

Steigiamojo Seimo posėdžiuose kalbėjo retai, dažniausiai pasisakydavo LSDP frakcijos vardu. Yra kalbėjęs svarstant Amnestijos įstatymą – frakcijos vardu reikalavo sustabdyti mirties bausmės vykdymą Lietuvoje. 1920 m. liepos 9 d. būdamas Mandatų komisijos nariu, pareiškė, kad socialdemokratų nuomone per Steigiamojo Seimo rinkimus ne visai teisingai ir demokratiškai buvo paskirstyti mandatai. 1921 m. gegužės 4 d. protestavo prieš į Lietuvą siunčiamų Amerikos lietuvių socialistinių laikraščių sulaikymą, šiuos valdžios veiksmus kritikavo ir vėlesniuose posėdžiuose. Pasisakė dėl geležinkelių darbininkų padėties, kritikavo Susisiekimo ministerijos veiklą. Taip pat yra kalbėjęs svarstant valstybės tarnautojų atlyginimų įstatymo projektą, siūlė valstybės tarnautojams nustatyti pragyvenimo minimumą. Būdamas Steigiamojo Seimo nariu aktyviai dalyvavo Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje.

Išsilavinimas 

Baigė pradžios mokyklą. 

Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse buvo pradėjęs mokytis vargonininko amato Naumiesčio bažnyčioje. 

1916 m. mokėsi bendrojo lavinimo kursuose Petrograde (dabar Sankt Peterburgas). 

Politinė, visuomeninė, profesinė ir kultūrinė veikla

Baigęs pradžios mokslą porą metų dirbo Naumiesčio vartotojų bendrovės „Diegas“ krautuvėje, ten įgijo kooperacijos pagrindus. Vėliau, kartu su iš Varšuvos atvykusiais dažytojais dažė ir tapė Naumiesčio bažnyčią, padėjo tėvui statybos darbuose: statė namus, malūnus, sandėlius ir kitus statinius. 

1915 m., vykstant Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rybinską (Rusija). 

1916 m. persikėlė į Petrogradą (dabar Sankt Peterburgas), dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komitete, mokėsi bendrojo lavinimo kursuose. 

1918 m. birželį grįžo į Lietuvą, trumpam buvo apsistojęs Vilniuje, vėliau persikėlė į Naumiestį. 

1918 m. pabaigoje buvo išrinktas Naumiesčio (nuo 1934 m. – Kudirkos Naumiestis) burmistru. Ten gyvendamas suorganizavo kooperatyvą „Vienybė“. 

1919 m. sausio 16–22 d. dalyvavo Antrojoje Lietuvių konferencijoje, vykusioje Kaune.  

1919 m. rudenį persikėlė į Kauną, kur padėjo Antanui Sutkui organizuoti Tautos teatrą. Vaidino jo spektakliuose Kaune ir gastrolėse Kybartuose, Naumiestyje, Vilkaviškyje, Marijampolėje. Buvo vienu iš satyros teatro „Vilkolakis“ artistų. 

1919–1920 m. dirbo buhalteriu dienraščio „Lietuva“ redakcijoje. 

1920 m. – Lietuvių meno kūrėjų draugijos reikalų vedėjas. 

1920 m. gegužės 15 d. – 1921 m. lapkričio 13 d. – Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) narys. 

1920 m. įsitraukė į kooperatyvo „Parama“ veiklą. 1922–1940 m. – ėjo kooperatyvo „Parama“ valdybos nario pareigas, kurį laiką buvo šio kooperatyvo valdybos pirmininkas ir direktorius. Jam vadovaujant „Parama“ tapo stambia kooperacine įmone. 

1920 m. įsitraukė į Lietuvos kooperacijos judėjimą, dalyvavo Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos veikloje, ėjo šios organizacijos revizijos komisijos nario, Tarybos pirmininko pareigas. 1926–1928 m. Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos valdybos narys. Dalyvavo Lietuvos kooperatyvų tarybos veikloje. Prisidėjo steigiant Lietuvos kooperacijos banką, kurį laiką buvo šio banko tarybos narys. 

1921 m. vasario 26–28 d. – Lietuvos socialdemokratų partijos konferencijoje (1925 m. pavadinta – IX Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimu) buvo išrinktas kandidatu į partijos Centro Komiteto narius. 1924 m. lapkritį buvo pašalintas iš Lietuvos socialdemokratų partijos. 

1921 m. pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą kandidatavo į Kauno miesto savivaldybės tarybą. 

1921 m. vedė Magdaleną Pakalkienę (buv. Šumnauskaitę), buvusią Lietuvos Steigiamojo Seimo protokolininkę ir bibliotekos vedėją, su kuria susipažino dirbdamas parlamente. 

1922 m. kartu su Kaziu Puida, Jonu Lapėnu ir Antanu Sutkumi įsteigė kooperatinę knygų leidimo bendrovę „Spaudos bendrovė“ (vėliau – leidykla „Vaiva“).

1923 m. kartu su kitais įsteigė „Kauno Taupmenų Skolinamąją Bendrovę“ steigėjų.

1923–1940 m. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ direktorius, vienas iš šios sąjungos steigėjų. 

1924 m. kovą pirmojoje Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) kooperacijos organizacijų konferencijoje buvo išrinktas Ūkio komisijos nariu. Vėliau dalyvaudavo metinėse konferencijose, atstovaudamas Lietuvos kooperacijos organizacijoms. 

1925 m. buvo vienas iš Lietuvos nekilnojamojo ir kilnojamojo turto draudimo įstaigos – Centrinė draudimo sąjunga „Kooperacija“ steigėjų.

1935 m. gegužės15 d. – 1939 m. – Ispanijos generalinis garbės konsulas Kaune. 

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, liko Lietuvoje.

1940 m. paskirtas Lietuvos respublikinė vartotojų kooperatyvų sąjungos „Lietkoopsąjunga“ (buvęs „Lietūkis“) pirmininku. 

1944 m. artėjant antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai pasitraukė į Vokietiją. 

Po Antrojo pasaulinio karo, būdamas emigracijoje, vėl įsitraukė į socialdemokratų veiklą. 1946 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos užsienio delegatūros nariu, buvo jos atstovas Vyriausiajame Lietuvos Išlaisvinimo Komitete (VLIK) – šio komiteto Finansų komisijos narys. 

1949 m. su žmona Magdalena persikėlė į JAV, apsigyveno pas dukrą Brukline, Niujorke. 

1949 m. gruodžio 7 d. mirė žmona Magdalena Pakalkienė. 

1950 m. įsitraukė į Amerikos Lietuvių socialdemokratų sąjungos (LSS) veiklą, buvo renkamas į šios organizacijos centro komitetą, buvo šio organizacijos Literatūros fondo narys. Buvo laikraščio „Keleivis“ patikėtinis.

Įsitraukė į Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT) veiklą, dirbo jos Niujorko skyriuje. 

1951 m. vasarą vedė Aleksandrą Pakalnienę (buv. Arūnaitė, Kaunelienė). 

1953–1958 m. – Amerikos Lietuvių socialdemokratų sąjungos pirmininkas. 

1955 m. gegužės 15 d. kartu su kitais emigracijoje buvusiais Lietuvos Stiegiamojo Seimo nariais, minint Steigiamojo Seimo 30 metų sukaktį, pasirašė atsišaukimą į laisvųjų valstybių parlamentų narius dėl sovietų agresijos prieš suverenią Lietuvos Respubliką, ragino nepripažinti Lietuvos okupacijos. 

1955 m. – Demokratinės darbo talkos narys. 

1967 m. rugsėjo 16–17 d. Niujorke buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos Užsienio delegatūros vadovybės nariu. 

1960 m. gegužės 15 d. kartu su kitais emigracijoje buvusiais Lietuvos Stiegiamojo Seimo nariais, minint Steigiamojo Seimo 40 metų sukaktį, pasirašė atsišaukimą į pasaulio lietuvius, kuriuo ragino realizuoti Lietuvos išlaisvinimo idėją remiantis Steigiamojo Seimo pavyzdžiu. 

1968 m. ėjo Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK) tarybos pirmininko pareigas. 

1970 m. gegužės 15 d. kartu su kitais emigracijoje buvusiais Lietuvos Stiegiamojo Seimo nariais, minint Steigiamojo Seimo 50 metų sukaktį, pasirašė kreipimąsi į užsienio šalių parlamentus ir vyriausybes, kuriame atskleidė Sovietų Sąjungos pastangas užmaskuoti Lietuvos okupaciją ir prašė nepripažinti Lietuvos okupacijos, ragino reikalauti iš Sovietų Sąjungos pasitraukimo iš okupuotos Lietuvos. 

1982 m. liepos 25 d. po ligos mirė ligoninėje Niujorke. 

1982 m. liepos 29 d. palaidotas St. Charles kapinėse, Long Island, Niujorke, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Organizacijų, asociacijų narys 

Amerikos Lietuvių socialdemokratų sąjungos (LSS); 

Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT) narys; 

Demokratinės darbo talkos narys; 

Lietuvos socialdemokratų partijos narys; 

Lietuvos socialdemokratų partijos užsienio delegatūros narys; 

Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK) narys.

Įvertinimai ir apdovanojimai 

Nėra duomenų

Rašytinis palikimas 

Bendradarbiavo leidiniuose „Socialdemokratas“, „Darbo balsas“, „Lietuva“. Išvertė į lietuvių kalbą leidinį, taip pat parengė straipsnį: 

M. Cheisin. Profesinės darbininkų sąjungos. Vertė J. Pakalka. Kaunas, 1922, 112 psl. 

Pakalka, Jonas. Steigiamojo Seimo Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcija, Mintis. Politikos ir kultūros žurnalas, London, 1971, p. 68–84.

Šaltiniai ir literatūra: 

1920-05-15 (1 posėdis), 1920-05-20 (4 posėdis), 1920-05-22 (6 posėdis), 1920-05-28 (8 posėdis), 1920-05-31 (9 posėdis), 1920-06-07 (12 posėdis), 1920-06-09 (13 posėdis), 1920-06-25 (19 posėdis), 1920-07-09 (25 posėdis), 1920-08-04 (35 posėdis), 1921-02-01 (59 posėdis), 1921-03-16 (73 posėdis), 1921-04-05 (77 posėdis), 1921-05-04 (88 posėdis), 1921-05-20 (94 posėdis), 1921-09-20 (124 posėdis), 1921-10-11 (131 posėdis), 1921-11-25 (143 posėdis), 1921-12-16 (151 posėdis), 1922-05-19 (206 posėdis), 1922-05-30 (209 posėdis), Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922.

5. Baltijas valstu kooperātīvu konference, Kopdarbība, Nr. 13 (10.07.1935), lp. 1. 

A. Baltijas walztu kooperatoru apspreede, Balss, Nr. 125 (11.10.1926), lp. 2. 

Arūnaitė-Pakalkienė, Aleksandra. Patikslinimas (dėl J. Pakalkos mirties), Darbininkas, 1982-08-13, p. 8.

Barčiauskas, Vladas. Pirmasis DDT suvažiavimas, Naujienos, 1955-09-15, p. 2.

Bobelis, Kazys; Aničas, Jonas. VLIK. Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas 1943–1992 m. Lietuvos laisvinimo darbų chronologija, Vilnius: Vaga, 2011, p. 148, 183, 220, 230. 

Čk. K. Jonui Pakalkai du kartus po 40, Darbininkas, 1974-03-01, p. 9. 

Į Steigiamąjį Seimą (II Apygarda), Lietuva, 1920-03-28, p. 2. 

J. M. Prekybinė kooperacija susovietintoje Lietuvoje, Naujienos, 1941-05-10, p. 5. 

Jonas Pakalka, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-pakalka/ (žr. 2024-03-21). 

Kaminskas, Juozas [Kairys, Steponas], Kuklusis sukaktuvininkas, Keleivis, 1959-02-18, p. 4, 7.

Kauno kooperatyvas „Parama“, in: Lietuvos Prekybos, Pramonės ir Finansų Veikėjų albumas, Kaunas: Lietuvos ekonomijos knygų leidyklos leidinys, 1929, p. 35. 

Kauno kronika, Lietuva (JAV), 1920-02-21, p. 1.

Kauno Taupmenų Skolinamoji Bendrovė, Lietuvos žinios, 1923-01-17, p. 3.

L. Latwijas, Leetawas un Igaunijas kooperatiwo centralo organizaciju saimneeciskās komitejas apspreede Kaunā 10.oktobrī., Kopdarbība, Nr. 10 (01.10.1927), lp. 598–600. 

La Reconnaissance du Gouvernement Franco, Correspondance Baltique, 1939-03-03, Nr. 1691, p. 2.

Lietuviai visur, Nepriklausoma Lietuva, 1951-07-26, p. 4. 

Lietuvių socialdemokratų sąjungos suvažiavimas, Keleivis, 1950-05-31, p. 8.

Lietuvos Kooperacijos Bendrovių Sąjungos V įgaliotinių suvažiavimas, Naujienos, 1924-05-23, p. 3. 

Lietuvos Kooperacijos rūmai, Lietuvos žinios, 1924-03-13, p. 2. 

Lietuvos Kooperacijos Sąjungos suvažiavimas, Amerikos Lietuvis, 1921-05-26, p. 2.

Lietuvos Kooperatyvų Banko 1923 m. sausio m. 1 d. balansas, Vyriausybės žinios, 1923-07-20, Nr. 136. 

Lietuvos kooperatyvų taryba, Naujienos, 1927-09-20, p. 4. 

Liste des consuls generaux, consuls, vice consuls et agents consulaires en Lithuanie, Fevrier 1937, p. 9.

Mirė Magdalena Pakalkienė, Keleivis, 1949-12-14, p. 3. 

Mirė Marija Pakalkienė, Vienybė, 1949-12-16, p. 6.

Mitrulevičius, Gintaras. Pakalka Jonas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sudarė Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2006, p. 261–263. 

Pakalka Jonas, Lietuvių enciklopedija, t. 21, Bostonas, 1960, p. 362.

Pakalka Jonas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 40–41. 

Petraitytė, Asta. Politika per kultūrą. Užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kaune, Darbai ir dienos, 2002, t. 30, p. 25–38. 

Skelbimai (dėl bankų ir akcinių bendrovių balansų ataskaitų, akcinių bendrovių akcininkų susirinkimų, Vidaus reikalų ministerijos skelbimo), Vyriausybės žinios, 1926-01-08, Nr. 212.

Steigiamasai l. meno kūrėjų dr. susirinkimas, Lietuva (JAV), 1920-04-22, p. 3. 

Steigiamojo Seimo atstovų žodis, Dirva, 1970-05-20, p. 3. 

Steigiamojo Seimo nariai šaukiasi..., Darbininkas, 1955-05-06, p. 1. 

Steigiamojo Seimo narių sąrašas, Laikinosios Vyriausybės žinios, 1920-05-16, Nr. 31. 

Terleckas, Vladas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir dabų pėdsakai 1918–1940, Vilnius, 2001, p. 365. 

Užtupas Vilnius, Knygų leidybos apžvalga, Žurnalisto žinynas, 1992, p. 1938–147.

Vilčinskas J. Jonui Pakalkai mirus, Europos lietuvis, 1982-08-20, p. 2. 

Vilkaitis J. Jonas Pakalka, Keleivis, 1974-01-22, p. 2.

Parengė Vilma Akmenytė-Ruzgienė, 
Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius