Steigiamojo Seimo narys
(1920 05 15 – 1922 11 13)

Gimė 1894 08 18 Raseinių apskr., Jurbarko valsč., Smukučių kaime.

Mokėsi Jurbarko pradžios mokykloje.

1912 m. baigė Tauragės progimnaziją.

1915 m. įgijo pradžios mokyklos mokytojo kvalifikaciją.

Paskirtas Jurbarko pradinės mokyklos vedėju, vėliau dirbo Čedasuose pradinės mokyklos mokytoju. Nuo 1919 m. – Zarasų apskrities pradžios mokyklų inspektoriumi.

Į Steigiamąjį Seimą išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje, priklausė Lietuvos valstiečių sąjungai (LVS).

1921 m. eksternu išlaikė brandos atestato egzaminus. Mokytojavo Kauno žydų realinėje, Lietuvos profesinės sąjungos suaugusiųjų gimnazijoje mokytoju.

1925 m. baigė Lietuvos universiteto Teisės fakultetą. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, žinias gilino Vienos ir Paryžiaus universitetuose.

1928 m. Kaune apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją „Istorinė teisės mokykla Vokietijoje“.

Dirbo Jurbarke prisiekusiojo advokato padėjėju, advokatu.

Nuo 1928 m. – VDU dėstytojas, docentas.

XXI Antano Merkio (1939 11 21 – 1940 06 17) Vyriausybėje ėjo teisingumo ministro pareigas.

Bendradarbiavo „Lietuvos ūkininke”, „Lietuvos žiniose”.

Rašė aktualiomis teisės mokslo temomis. Į lietuvių kalbą išvertė P. F. Girardo “Romėnų teisę” (T. 1-2). Kartu su J. Kairiu į lietuvių kalbą išvertė Senovės Rytų  teisės paminklą - „Hamurabio teisyną“.

1940 06 14-15 paskutiniame posėdyje Prezidentūroje ragino pareikšti protestą dėl sovietinio ultimatumo.

1940 07 sovietų NKVD suimtas, kalintas Kaune.

Nukankintas 1940 m. pab. Kauno kalėjime.

Literatūra

Tamošaitis Antanas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 62.

Tamošaitis Antanas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1964, t. 30, p. 321-322.

Tamošaitis M., Tamošaitis Antanas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920-1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 390-393.