Įtraukusis ugdymas: dėl švietimo pagalbai skiriamų lėšų perskirstymo modelio (nuo skyrimo savivaldybėms prie tiesioginio skyrimo mokykloms) įvertinimo
(Išklausyta informacija.)

Įtraukusis ugdymas: dėl mokytojo padėjėjų atostogų trukmės sulyginimo su pedagogų atostogomis
(Išklausyta informacija.)

Dėl Klimato kaitos programos finansavimo krypčių 2026-2029 m.
(Pritarti Klimato kaitos programos finansavimo krypčių 2026-2029 m investicijų plano projektui.)

Dėl Komiteto 2025-02-19 pavedimo nustatyti Nemuno valymo ar gilinimo metu padarytus pažeidimus (parlamentinės kontrolės tęsinys)
(Išklausyta informacija)

Lietuvių kalbos mokymosi galimybių užtikrinimas užsieniečiams Lietuvoje (institucijų pasirengimas įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus).
(Komitetas, 2025 m. gruodžio 3 d. posėdyje išklausęs atsakingų institucijų pranešimus, įvertinęs posėdžio metu vykusią diskusiją dėl lietuvių kalbos mokymosi galimybių užsieniečiams Lietuvoje, atsižvelgdamas į Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2026 m. sausio 1 d., ir siekdamas užtikrinti sklandų jų įgyvendinimą, nutaria pateikti rekomendacijas atsakingoms ministerijoms ir institucijoms. Posėdžio metu konstatuota: • Egzistuoja informacijos stoka apie egzaminų laikymo tvarką, registraciją ir mokymosi galimybes. Registracijos į egzaminus sistema nėra pakankamai draugiška vartotojui, trūksta informacijos prieigos įvairesnėmis kalbomis. • Nemokamų lietuvių kalbos kursų pasiūla ribota, ypač ne ukrainiečiams. Didelė dalis užsieniečių (ypač tie, kurie nekalba populiariomis tarpininkavimo kalbomis) nežino, kur ieškoti informacijos, kaip patekti į mokymus. • Nėra vieningos informacinės erdvės darbdaviams ir užsieniečiams. Visa informacija apie egzaminus, dažnumą, vietas, sertifikatus ir procedūras yra išdalinta įvairioms institucijoms, o ne pateikiama aiškiai ir vienoje vietoje keliomis kalbomis. • Trūksta koordinuotos tarpinstitucinės veiklos ir aiškios atsakomybės už kalbinės integracijos procesą. Komitetas siūlo: 1. Vyriausybei: • Užtikrinti, kad būtų paskirta viena pagrindinė koordinuojanti ir atsakinga institucija užsieniečių kalbinės integracijos klausimams. Komitetas atkreipia dėmesį, kad dar 2023 m. balandžio mėn. prašė Vyriausybės „paskirti vieną asmenį, padalinį ar instituciją, kuri veiktų vieno langelio principu, koordinuodama visų lietuvių kalbos mokymo lauke veikiančių šalių veiksmus, ir būtų atsakinga už sąlygų mokytis lietuvių kalbos sudarymą Ukrainos karo pabėgėliams ir kitiems imigrantams“. • Užtikrinti aiškią atsakingų institucijų komunikaciją darbdaviams ir visuomenei apie įstatymo reikalavimus, egzaminų laikymą, mokymosi galimybes (vienoje informacinėje erdvėje, keliomis kalbomis). • Įvertinti galimybes plėsti elektronines mokymosi priemones (programėlės, savarankiško mokymosi resursai). Komitetas atkreipia dėmesį, kad 2025 m. kovo mėn., išklausęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ataskaitą, atliepdamas vis didėjantį poreikį mokytis lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos, siūlė Vyriausybei „apsvarstyti galimybę numatyti lėšas ir veiksmus siekiant, kad lietuvių kalba atsirastų populiariausiose kalbų mokymo(si) programėlėse (pvz. Duolingo, Babbel, Busuu ar kt.), įvairiuose įrenginiuose ir jų instrukcijose“. • Kartu su atsakingomis ministerijomis ir institucijomis skatinti savarankiškai dirbančių užsieniečių kalbos mokymąsi. 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Nacionalinei švietimo agentūrai (toliau - NŠA): • Užtikrinti sklandžią valstybinės kalbos egzamino registracijos sistemą, įskaitant: o Paprastesnę registracijos procedūrą ir informacijos pateikimą įvairesnėmis kalbomis. o Aiškią, struktūruotą ir lengvai randamą informaciją apie egzaminų tvarkaraščius, vietas ir mokėjimo tvarką vienoje platformoje. • Įvertinus sausio-vasario mėnesio srautus, apsvarstyti poreikį decentralizuoti egzaminų vykdymą, įgalinant aukštąsias mokyklas organizuoti egzaminus (jei srautai viršys NŠA pajėgumus). 3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: • Užtikrinti, kad Užimtumo tarnybos priemonės apimtų lietuvių kalbos mokymą bedarbiams užsieniečiams, ypač ieškantiems darbo aptarnavimo srityje. Jeigu šiai priemonei įgyvendinti prireiktų Užimtumo įstatymo ar kitų teisės aktų pakeitimų, komitetas pasirengęs bendradarbiauti, tačiau pirmiausia siūloma įvertinti galimybes užtikrinti šią priemonę įgyvendinamųjų teisės aktų lygmeniu. • Tęsti ankstyvosios integracijos priemonių plėtojimą per savivaldybių tinklą (įtraukiant kalbos mokymą į platesnį integracijos paketą). 4. Kultūros ministerijai: • Koordinuoti tarpinstitucinės darbo grupės veiklą ir parengti veiksmų planą dėl kalbinės ir sociokultūrinės integracijos sistemos iki 2026 m. III ketvirčio. Apie parengtą veiksmų planą informuoti Komitetą. 5. Valstybinei kalbos inspekcijai: • Sustiprinti prevencines priemones ir skirti daugiau dėmesio tikslingai viešai komunikacijai, kad darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys žinotų apie pareigą mokėti lietuvių kalbą. 6. Valstybinei mokesčių inspekcijai: • įvertinti galimybę, teikiant prašymą leisti vykdyti individualią veiklą, nustatyti papildomą reikalavimą dėl valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo pateikimo tiems užsieniečiams, kurie vykdydami veiklą tiesiogiai aptarnaus gyventojus, kaip numatyta Valstybinės kalbos įstatyme, ir, esant poreikiui, inicijuoti atitinkamų teisės aktų pakeitimus.)

Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklės ir su juo susiję asmens duomenų apsaugos klausimai
(Išklausyta informacija apie Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja taisyklės ir su juo susiję asmens duomenų apsaugos klausimai.)

Dėl ES teisės pažeidimo procedūros - dėl netinkamo įsipareigojimų pagal Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo direktyvą įvykdymo
(Išklausyta informacija)

Valstybinių brandos egzaminų rezultatų analizė (ypač matematikos VBE abiejų lygių) profesinio mokymo įstaigose
(Išklausyta informacija.)

Dėl jaunimo darbo ir veiklų prieinamumo.
(Išklausyta informacija)

2. Dėl sportininkų ugdymo sąlygų Vilniaus Ozo gimnazijoje problematikos.
(1. Atsižvelgiant į Vilniaus Ozo gimnazijos 2025 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. SD – 241 ir posėdyje įvardintas problemas dėl sportininkų ugdymo sąlygų, siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos sporto centrui, Nacionalinei sporto agentūrai prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei kartu su Vilniaus Ozo gimnazija ieškoti galimybių, kad būtų sumažintos ar kompensuojamos gimnazijos mokinių apgyvendinimo, maitinimo ir sporto infrastruktūros nuomos išlaidos ir užtikrintas kokybiškas bei nenutrūkstamas sportininkų ugdymo procesas. 2. Apie pasiūlymo įgyvendinimo eigą ir priimtus sprendimus raštu informuoti Komisiją. )

Dėl užsienio piliečių studijų Lietuvoje
(Komitetas išklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informaciją dėl užsienio studentų skaičiaus augimą iš trečiųjų pasaulio šalių, jų atranką į studijas, pasiskirstymą pagal aukštąsias mokyklas, studijų programas ir integraciją į visuomenę. Migracijos departamentas pateikė laikino leidimo gyventi išdavimo situaciją: prašymų statistiką, geografiją, atsisakymo išduoti ir panaikinimo priežastis. Diskusijos metu akcentuota, kad reikalinga užsieniečių pritraukimo ir integracijos strategija. )